Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Christophas Schwennicke’as. Europos svajonės košmaras

2010 05 14

Politinė vienybė, bendra valiuta, judėjimo laisvė ir taika – Europos Sąjunga turėjo tapti savotiška amžina utopija. Vietoj to nuo Helmuto Kolio laikų niekas nedrįsto toliau plėtoti Europos. Ar Europa išliks nemirtinga? Dabartinė euro krizė atskleidė, kad šis uždavinys nėra lengvas. Hansas Magnusas Enzensbergeris savo knygoje „Oh, Europa“ apibendrino „įžvalgas“ ir fiktyvias ataskaitas iš septynių skirtingų šalių. Šiandien „Oh, Europa“ yra žodžiai, kuriuos tikras eurofilas privalo šaukti su atodūsiu.

Iš tiesų neįtikėtina, kaip Europos žemynas kartu sujungė savo ekonomines, politines ir karines pajėgas ir kad yra daugiau vienijančių nei atskiriančių dalykų. Didžiausias Europos pasiekimas – karo nebuvimas daugiau nei pusę amžiaus – nėra  patirtis. Todėl tie, kurie gimė po Antrojo pasaulinio karo, tai laiko pernelyg savaime suprantamu dalyku.

Bendrų pagrindų ir skirtumų paieška, kalbėjimas ir vienas kito supratimas ir yra Europa. O Didžiosios Britanijos eurofobija yra nesuprantama. Buvusio šalies premjero Tonio Blero didžiausias politinis apsiskaičiavimas nebuvo Irako karas. Tai buvo jo kampanija galutinai ir negrįžtamai Didžiąją Britaniją vesti į Europą. Buvusio „The Economist“ vyriausiojo redaktoriaus Bilo Emoto knygoje pateikta Europos 2021 m. vizija. Pasak jo, Europa bus silpna, o euras bus laikinas reiškinys. Tačiau straipsnio autorius buvo tvirtai įsitikinęs, kad Didžioji Britanija, matydama bendros valiutos euro sėkmę, galiausiai prisijungs prie euro zonos dėl praktinių priežasčių.

Kai prieš devynerius metus buvo įvestas euras, „deutschmark patriotizmas“ nepavirto neapykanta naujai bendrai valiutai. Žmonės buvo apgaudinėjami kalbomis, kaip puiku būtų keliauti atostogų į kitas šalis ir nesikeisti pinigų. Tai buvo juokingas ir paviršutiniškas argumentas, turint omeny, kad 11 ES valstybių ne tik atsisakė savo nacionalinės valiutos, bet taip pat nacionalinio suvereniteto dalies.

Po bendros valiutos įvedimo kitas logiškas žingsnis turėjo būti bendrų karinių pajėgų formavimo tikslo – ne kaip utopijos ar vizijos, bet tvirto tikslo – paskelbimas. Nuo Mastrichto Europa ėmė skaldytis. Namas vis didėjo, bet vis labiau svirduliavo ir deformavosi, nes buvo pristatyta daugiau priestatų, nei fondas iš tikrųjų realiai galėjo suvaldyti. Dėl to politikai deklaravo dviejų greičių Europą. Iš pradžių Šengenas tapo realybe tik aštuoniose valstybėse, o euras padalijo ES į dalyvaujančias ir nedalyvaujančias valstybes nares. Europa, potencialiai stipri organizacija, tapo biurokratiniu monstru. Nauja bendra užsienio politika nedaro nieko, kad tai pakeistų.

Prieš dešimt metų Joškos Fišerio, vieno proeuropietiškiausio Vokietijos politiko, pasakyta kalba apie Europos galutinį tikslą išlieka aktuali ir kartu yra liūdnas Europos istorijos dokumentas. Jis naują sutartį tarp valstybių (Europos konstituciją) traktavo kaip tarpinį žingsnį link politinės sąjungos užbaigimo. Remdamasi šia sutartimi federacija galėtų „sukurti savo įstaigas, vyriausybę, kuri turėtų kalbėti vienu balsu už grupės nares daugeliu klausimų tiek, kiek įmanoma ES viduje, stiprų parlamentą ir tiesiogiai išrinktą prezidentą. Šis svorio centras turėtų būti avangardu, garvežiu užbaigti politinę integraciją ir apimti visus galimos federacijos elementus“.

Visgi Europos konstitucijos projektas žlugo. Užuot sukūrusi bendras karines pajėgas, Europa turi nerimauti, kaip išlaikyti bendrą valiutą. Viskas gali pasibaigti ten, kur prasidėjo – Graikijoje. Šiuo metu B. Emoto knyga laikoma išankstine pranašyste: arba Europa šią egzistencinę krizę mato kaip galimybę ištaisyti per daugelį metų padarytas klaidas, arba ši potenciali pasaulinė galia vis mažės.

Pagal 2010 m. gegužės 12 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras