Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Josephas S. Nye. Kas yra BRIC? (2)

2010 05 15

Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija neseniai surengė savo antrą kasmetinį susitikimą Brazilijoje. Žurnalistai ir toliau dosniai dalija dėmesį šioms vadinamosioms BRIC valstybėms, tačiau straipsnio autorius išlieka skeptiškas dėl šios sąvokos. „Goldman Sachs“ įvedė šį terminą 2001 metais, kad atkreiptų dėmesį į pelno galimybes kylančiose rinkose. BRIC valstybėse pasaulio BVP dalis pakilo nuo 16 proc. 2000 m. iki 22 proc. 2008 m. Kolektyviai šios šalys neblogai susidorojo ir su visuotiniu nuosmukiu. Kartu jos turi 42 proc. pasaulio gyventojų ir vieną trečdalį visuotinio ekonomikos augimo paskutinius dešimt metų. Išskyrus Jungtines Valstijas, būtent Kinijos, Indijos, Indonezijos ir Brazilijos augimas buvo daugiau nei 5–6 proc. 2000–2009 metais. Tai geros naujienos pasaulio ekonomikai, tačiau šis terminas politiniame gyvenime ginčytinas, nes Rusija sunkiai patenka į šią kategoriją.

„Beijing Review“ komentuoja, kad kuriant šį pavadinimą nei ekonomistai, nei likęs pasaulis neįsivaizdavo, kad Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija vieną dieną sukurs tvirtą politinę platformą. Ją bandoma materializuoti į tarptautinę politinę jėgą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažymėjo, kad negali būti sėkmingos visuotinės valiutos sistemos, jeigu finansiniai instrumentai naudojami tik kurti vieno pavadinimo valiutą. Kinija ir Brazilija siekia prekybos savo nacionalinėmis valiutomis, o ne doleriais. BRIC terminas nedaug reiškia visuotinės galios santykių įvertinimui ilgalaikėje perspektyvoje. BRIC susitikimas gali būti patogus koordinuojant trumpalaikę diplomatinę taktiką, tačiau jis nepaiso gilių iš esmės skirtingų valstybių pasidalijimų.

Keista įtraukti Rusiją, buvusią didžiulę galybę, šalia trijų augančių ekonomikų. Iš visų keturių narių Rusija turi mažiausiai gyventojų ir jie yra labiausiai išsilavinę. Be to, Rusijos galios resursai smunka, o kitų BRIC šalių kyla. Rusija ne tik kenčia dėl visuotinio nuosmukio pasekmių, ji susiduria ir su ilgalaikėmis kliūtimis: diversifikuoto eksporto stygiumi, didžiulėmis demografinėmis ir sveikatos problemomis ir, pasak D. Medvedevo, skubiu modernizacijos poreikiu.

Kaip neseniai teigė „The Financial Times“, dar tik prieš du dešimtmečius Rusija buvo mokslo galia, vykdanti daugiau tyrimų negu Kinija, Indija ir Brazilija kartu. Dabar pastarųjų moksliniai tyrimai klesti, ypač maloniai nustebino Brazilija. Anksčiau ją „The Economist“ vadino priklausoma net nuo menkiausios krizės, chroniško politinio nestabilumo vieta, garsi tik futbolu ir karnavalais. Būtent todėl jai šalia kylančių titanų tikrai ne vieta. Dabar „The Economist“ pažymi, kad tam tikrose srityse Brazilija net lenkia kitas BRIC šalis. Ji, skirtingai nei Kinija, yra demokratiška, kitaip nei Indija, neturi maištininkų, religinių konfliktų ar priešiškų kaimynų, kitaip negu Rusija, eksportuoja ne tik naftą ir ginklus, o užsienio investuotojus sutinka su pagarba.

Kyla klausimas, kaip rimtai analitikai turėtų žiūrėti į BRIC. Tai galėtų būti ekonominių galimybių indikatorius, bet racionalu būtų, kad Rusiją pakeistų Indonezija. Politine prasme Kinija, Indija ir Rusija yra varžovės dėl galios Azijoje, o Brazilija ir Indija kenčia dėl Kinijos nepakankamai įvertintos valiutos, todėl BRIC negali tapti rimta panašiai mąstančių valstybių organizacija.

Pagal 2010 m. gegužės 10 d. portalo www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras