Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  A. Kumža: Lietuvos interesas Ukrainai nulemtas genetiškai

Parengė Povilas Žielys
2006 06 16

Kalbėjosi Irina Gavrilova, Vladimiras Skačko ir Aleksandras Jurčiukas

Kovo pradžioje darbą pradėjęs naujasis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje – Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Kumža priėmė nemažą iššūkį. Jam teks dirbti šalyje, kuri užima labai svarbią vietą tiek Lietuvos užsienio politikoje, tiek Rytų Europos regione apskritai.

 Paėjusią savaitę A. Kumža davė interviu Ukrainos savaitraščiui „Kijevsky Telegraf“. Skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias pokalbio su Lietuvos ambasadoriumi ištraukas.

Pone ambasadoriau, kaip Ukrainoje jaučiasi atstovas šalies, kurios sostinėje, kaip teigiama, prasidėjo naujas šaltojo karo etapas? Mes turime galvoje Baltijos ir Juodosios jūrų regionų forume pasakytą JAV viceprezidento Dicko Cheney kalbą, kurioje jis išsakė griežtą kritiką Rusijos atžvilgiu. Daugelio ekspertų manymu, ši kalba reiškė naujosios JAV globalios politikos paskelbimą.

Mes visi, sėdintys prie šio stalo, esame to buvusio šaltojo karo veteranai. Ir betoninę Berlyno sieną prisimename. Bet argi šiandien tas pat? Manau, kad ne. Tarpusavio supratimo trūkumas akivaizdus. Ir ne Vilniuje tai prasidėjo. Didžiosios valstybės – mūsų partneriai – jau keletą metų skirtingai vertina kai kuriuos dalykus. Ir „oranžinę“ revoliuciją jie vertino skirtingai. „Dujų“ karą irgi. Ir demokratiją, kaip matome, vertina skirtingai.

O Vilniaus konferencijoje devynių kaimyninių šalių prezidentai diskutavo, kaip erdvėje tarp Baltijos ir Juodosios jūrų sukurti gerus kaimyninius santykius. Ir apie tai, kaip autoritarizmui, nacionalizmui ir religiniam fanatizmui priešpastatyti nekonfliktiškumą, pagarbą žmogaus teisėms ir stabilią demokratinę atmosferą.

Dabar atsakysiu, kaip jaučiuosi, patekęs iš Vilniaus į Kijevą – kaip plaukikas, iš mažo ežero papuolęs į atvirą šėlstančią jūrą. Bet man tai patinka: dinamizmas, polėkis ir kartu aš, kaip Michailas Bulgakovas, jūsų miesto vardą rašysiu iš didžiosios raidės.

Lietuva nuolat demonstruoja didelį interesą Ukrainai, jos siekiams, jos pasirinkimui, mėgina būti antruoju po Lenkijos„Ukrainos advokatu“ visuose europiniuose reikaluose. Kuo tai galima paaiškinti?

Manau, kad šis interesas nulemtas galbūt net genetiškai. Mes juk gyvenome vienoje valstybėje 200 metų, o ir po to šimtmečiais mus vienijo bendras likimas, kartais labai liūdnas. Kai aš Lietuvoje kalbuosi su buvusiais Sibiro lagerių kaliniais, jie pasakoja, kaip pergyveno tuos sunkius metus kartu su ukrainiečiais, dalinosi su jais duona ir druska. O jei pokalbis pasisuka apie tarnybą sovietų armijoje, tai ukrainiečiai dažnai pasakoja, kaip sunkiais kovos su „dedovščina“ momentais pirmieji jiems į pagalbą ateidavo būtent lietuviai. Mūsų bendra istorinė praeitis mus pritraukia, todėl atidžiai sekame, kaip Ukraina vystosi, džiaugiamės jos laimėjimais.

Daugelis Jūsų kolegų ambasadorių kalba apie tai, kad po „oranžinės“ revoliucijos santykiai tarp Ukrainos ir jų valstybių gavo naują impulsą. O kokia Ukrainos ir Lietuvos santykių dinamika per pastaruosius pusantrų metų?

Patys aktyviausi šiuo atžvilgiu buvo mūsų prezidentai. Ponas Valdas Adamkus „oranžinės“ revoliucijos metu triskart aplankė Ukrainą. Šiai metais Kijeve jis viešėjo du kartus. Pirmą kartą, kai jam buvo įteiktas „Ukrainos metų žmogaus“ apdovanojimas. Antrą kartą, jis dalyvavo GUAM susitikime. Prezidentas Viktoras Juščenka dalyvavo Vilniaus konferencijoje.

Svarbiausia, kad mes nepraradome to, kas buvo sukaupta per visą istoriją ir per pirmuosius nepriklausomybės metus. Mes turime visas sėkmingam bendravimui reikalingas institucijas: tai prezidentų, tarpvyriausybinė ir tarpparlamentinė taryba. Bet, tiesą sakant, tie pusantrų metų buvo revoliucinis, labai nervingas laikas. Ukrainai reikėjo suformuoti vyriausybę po „oranžinės“ revoliucijos, po to įvyko parlamento rinkimai... Taip kad, prisipažinsiu, mes pilnai neišnaudojome sukurtų institucijų potencialo. Mes su didele viltimi laukiame naujos vyriausybės, Aukščiausiosios Rados darbo pradžios, kad po revoliucinio periodo pagaliau galėtume užsiimti ramiu darbu.

Kijeve neseniai pasibaigė GUAM susitikimas, kuriame ši organizacija, galima sakyti, įgavo antrą kvėpavimą. Ar tai iš esmės reiškia, jog laidojama Baltijos-Juodosios jūros sąjunga, už kurią aktyviai pasisakė Lietuva?

Naujos Baltijos-Juodosios jūros sąjungos sukūrimas į mūsų planus, žinoma, neįeina. Tokių didelių ambicijų mes neturime. Mūsų pastangų, tarp jų ir Vilniaus konferencijos, tikslas – dialogo palaikymas, taikios ir geros kaimynystės erdvėje nuo Baltijos iki Juodosios jūros vystymas.

Kas dėl GUAM, tai ši organizacija, mano manymu, turi ateitį, nes ji pagrįsta rimtais ekonominiais interesais. Mes džiaugiamės, kad šis forumas stebėtojo teisėmis pakvietė ir Lietuvą. Lietuva – jauna demokratija, šalis, kuri po daugelio izoliacijos metų gavo galimybę formuoti savą politiką. Mums labai svarbu, kad šiame regione sprendimai nebūtų priimami be mūsų, kad galėtume tame dalyvauti – ir politiškai, ir ekonomiškai.

Galbūt GUAM pasipriešins Rusijos energetiniam diktatui? Juk, pavyzdžiui, Rusijos susitarimas su Vokietija dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu statybos stipriai kenkia ir Lietuvos ekonominiams interesams.

Lietuva ir politikoje, ir diplomatijoje stengiasi nevartoti tokio žodžio kaip „pasipriešinimas“. Mes visuomet siekiame ieškoti draugų, partnerių ir vengti konfrontacijos. Ir esame už tai, kad šalys bet kurioje naujoje sąjungoje ieškotų galimybių bendradarbiauti, derėtis, o ne galvotų apie pasipriešinimą.

Taip, daug Ukrainos politikų sakė man, kad yra sunerimę dėl Rusijos ir Vokietijos santykių. Kaip tai atrodo iš Vilniaus? Mes tik dvejus metus esame ES nariai, bet tasai „dujų“ karas privertė daugumą lietuvių dar kartą pagalvoti, kas yra Europos Sąjunga. Arba tai yra bendri Europos namai, kurių gyventojai kartu rūpinasi viskuo – taigi ir tuo pačiu šildymu. Arba kaimas, kur kiekvienas jaudinasi tik dėl savęs, o gyventojai varžosi, kuris arčiau prasibraus prie Kremliaus sienos ir, žemai nusilenkęs, gaus iš ten platesnį vamzdį savo trobai.

Bet vamzdis juk Rusijoje...

Taip, jis tenai. Ir visada ten buvo, tačiau kalbėti ir mąstyti apie tai pradėta tik šių metų sausį. Tik tuomet publicistai ėmė rašyti, kad XX a. dešimto dešimtmečio viduryje būsimasis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gynėsi disertaciją apie energijos išteklių vaidmenį valstybės strateginiame planavime.

Šiandien kai kurios šalys ieško individualių problemos sprendimo būdų, tačiau nemanau, jog tai toliaregiška politika. „Dujų karas“ privers mus būti taupesniais. Pavyzdžiui, visiškai akivaizdu, kad ir Ukrainoje, ir Lietuvoje dujos naudojamos neracionaliai. Lietuvos dujininkai šioje srityje stipriai pasidarbavo – investavo į apskaitos ir dujų paskirstymo sistemą didžiulius pinigus bei sumažino nuostolių procentą iki 1,5. Ukrainos dujininkai iš kai kurių sričių jau važiuoja į Vilnių pasimokyti, nes Ukrainoje dujų nuostoliai siekia net iki 7 procentų.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims Rusija ir ES permetė tokią problemą kaip Kaliningrado sritis. Kaip dabar išspręstas šis klausimas?

Ši problema mums visiems iškilo gerokai prieš susikuriant Europos Sąjungai... Šiandien prie sienos su Kaliningrado sritimi Lietuva nejaučia jokios įtampos. Tranzitas įgyvendinamas efektyviai. Tą pripažįsta ir Rusijos politikai. Po prisijungimo prie Šengeno erdvės, ką mes tikimės pasiekti nuo kitų metų, įvyks tam tikrų pokyčių. Mes iš savo pusės išsakėme aiškią poziciją, kad supaprastinto tranzito tvarka turėtų likti ir po mūsų prisijungimo prie Šengeno erdvės. Lietuviai puikiai supranta tos šalies gyventojus – jie mūsų artimi kaimynai. Tačiau visi klausimai po mūsų prisijungimo prie Šengeno erdvės bus sprendžiami didžiųjų sostinių lygmeniu – Briuselio ir Maskvos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras