Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Danielis Grosas. Gairės, kaip įveikti euro krizę (1)

2010 05 26

Euro zona susiduria su krize, kurią išspręsti finansų specialistams nėra paprasta. Europos Taryba turėjo pažadėti šimtus milijardų eurų savo pavojuje atsidūrusioms šalims narėms, nors Europos ekonomikos kaip visumos padėtis nėra beviltiška. Priešingai, dauguma tyrimų ir ekonominių indikatorių rodo nemenką pakilimą, o rimčiausioje bėdoje esanti Graikija sudaro tik 3 proc. srities BVP.

Vis dėlto krizė Europos Sąjungai (ES) sukėlė egzistencinį iššūkį. Ji pareikalavo tokių didžiulių sumų, nes pagrindinis Europos valdymo principas remiasi į valstybės prigimtį. Graikijos atvejis uždavė paprastą, bet esminį klausimą – ar ES narei galima leisti žlugti? Egzistuoja požiūris, kad valstybė yra šventa ir neliečiama. ES turi įsikišti ir padėti bet kuriai suklydusiai šaliai vėl atsistoti ant kojų. Tačiau visa tai suponuoja, kad narės turi laikytis pagrindinių sąjungos ekonominių vertybių – fiskalinio taupumo ir rinkos reformos. Problemos gali kilti tik dėl nenumatytų šokų, laikinų vietinių politinių sunkumų ir svarbiausios priežasties – iracionalių rinkų.

Pritaikytas Graikijai šis požiūris implikuoja, kad valstybės fiskalinė krizė kilo iš pernelyg jautrios pasaulio finansų rinkų reakcijos į vietinius politinius sunkumus (šiuo atveju per didelės graikų vyriausybės išlaidos prieš praeitų metų rinkimus). Tai rodo, kad Europa visiškai kontroliuoja krizę ir kad jos valdžia plėtoja visapusį planą, kuris išspręstų visas Graikijos fiskalines ir struktūrines problemas. Tarptautinio valiutos fondo ir ES planas turi pasisekti. Žlugimas nėra išeitis.

Alternatyvus požiūris yra pragmatiškesnis ir labiau paremtas taisyklėmis. Jis pagrįstas prielaida, kad šalys narės išlieka suverenūs vienetai, ir įmanoma, jog valstybė neįgyvendina būtinos ekonominio sureguliavimo programos. Šis supratimas įtvirtintas euro sukūrimo dokumente, kur nustatyta, kad kiekviena šalis atsakinga už savo valstybės skolą. Tokiu atveju žlugimas tampa išeitimi, jeigu valstybė sulaužo pagrindines bendros valiutos taisykles.

Šiuose debatuose finansų rinkos tiesiogiai nedalyvauja, tačiau akylai stebi žaidimą. Graikų skolos, o ypač ilgalaikės skolos, dalininkai turi apskaičiuoti tikimybę, kad Graikijos politinė sistema pasirodys pakankamai stipri, kad įgyvendintų reformas, reikalingas iki galo ir laiku išmokėti skolas. Bendras finansų rinkų sprendimas dėl bet kurios vyriausybės fiskalinės ir ekonominės politikos yra išreiškiamas rizikos mokesčiu, kurį valdžia turi sumokėti dėl savo išorinės skolos. Abejonės finansų rinkose veda prie didesnės rizikos. O finansuoti su tokiomis problemomis susiduriančią valdžią yra dar sunkiau. Finansų rinkos dažnai nusprendžia klaidingai, tačiau tokie yra gyvenimo faktai, kurie dažniausiai nenumatomi ir nesureguliuojami.

Galima prieštarauti, kad minėtoji požiūrių skirtis yra daugiau akademinė, nes žlugimas tikrai nėra išeitis, jeigu jis sukeltų pražūtingą reakciją visuotinėse finansų rinkose. Vis dėlto Europos Taryba nori išplėtoti konkrečius pasiūlymus, kaip reformuoti monetarinę sąjungą. Pagrindinis pasirinkimas šiai grupei yra paprastas: ji turėtų stengtis išvengti žlugimo (įtraukiant neterminuotą fiskalinę paramą) arba taip pat turėtų pasiruošti šalies narės žlugimui, kad galėtų sušvelninti pasekmes, jei taip nutiktų.

Pirmasis pasirinkimas leistų išplėtoti tokias priemones kaip sustiprinti stabilumo ir augimo paktą. Pavyzdžiui, galėtų būti daugiau sąlygų ekonominės politikos priežiūrai ir bendradarbiavimui. Tačiau ši prieiga neatsako į pagrindinį klausimą – ką daryti, jeigu gairės neveikia? Kol ES lyderiai į jį neatsakys, finansų rinkose ir toliau kils abejonių dėl ilgalaikio euro stabilumo. Euro zona negali politiškai ir ekonomiškai stabilizuotis be solidaus modelio krizei išspręsti ir be sugebėjimo susidoroti su suverenių valstybių įsipareigojimų nevykdymu.

Pagal 2010 m. gegužės 20 d. portalo www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras