Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija siekia posovietinės integracijos

2010 05 28

Maskva, siekdama stiprinti bendradarbiavimą su „artimuoju užsieniu“, priėmė neformalius pagrindinių posovietinių šalių grupių susitikimus. Visgi jie parodė, kad tarp kai kurių valstybių narių nesutarimai tęsiasi. Gegužės 8 d. Maskvoje buvo suorganizuoti Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos (KSSO) ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) neformalūs susitikimai, pažymint 65-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Susitikime Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigė, kad NVS išliko „atitinkama platforma“ ekonominiam koordinavimui ir bendrai modernizacijai.

NVS šalių lyderiai susilaikė nuo bet kokių politinių pareiškimų, tik priėmė kreipimąsi dėl pergalės Antrajame pasauliniame kare metinių. Taip pat jie pasveikino naująjį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių ir išreiškė viltį, kad Ukraina prisijungs prie reguliarių susitikimų. Maskvoje vykusiuose susitikimuose dalyvavo beveik visi buvusių sovietinių respublikų vadovai. Gruzijos vadovybė iš viso nebuvo kviečiama.

D. Medvedevas šalių vadovams sakė, kad susidūrus su šiuolaikinėmis grėsmėmis valstybės turi dirbti kartu. KSSO pasveikino Rusijos ir JAV neseniai pasirašytą branduolinių ginklų mažinimo sutartį ir palaikė tolesnes pastangas skatinant branduolinį nusiginklavimą. Pagal KSSO įsipareigojimus, esant agresijos grėsmei vienai iš valstybių narių, kitos narės gali suteikti paramą, į kurią įeina ir karinė pagalba. Be to, KSSO pritarė „taikiam sugrįžimui“ į normalų politinį gyvenimą, smurto prevencijai ir teisės bei tvarkos atstatymui Kirgizijoje, pažadėjo humanitarinę ir kitą pagalbą Kirgizijai, bet išreiškė susirūpinimą dėl „nekonstitucinio“ režimo pakeitimo balandžio mėnesį.

Bakijevo režimo žlugimas Kirgizijoje buvo taip pat naudingas Kremliui. Laikinosios vyriausybės vadovė Roza Otunbajeva galėjo dalyvauti Maskvoje gegužės 8–9 dienomis vykusioje šventėje. Rusijos vadovaujama KSSO pažymėjo, kad jos Kolektyvinės operatyvinio reagavimo pajėgos (KORP) nesikiš į jokius vidinius neramumus Kirgizijoje, kadangi jos nebuvo tam suformuotos (KSSO valstybių narių lyderiai susitarimą suformuoti KORP pasirašė 2009 m. birželį, tačiau kai kurios valstybės narės susilaikė).

Minskas atsisakė pirmininkauti KSSO rotacijos principu ir susilaikė dėl KORP dėl ekonominių nesutarimų su Maskva. Be to, Baltarusijos prezidentas garantavo prieglobstį Bakijevui ir aiškiai davė suprasti, kad jokie ekstradicijos reikalavimai nebus patenkinti. Balandžio mėnesį Aleksandras Lukašenka teigė, kad KSSO tokia, kokia yra dabar, „neturi jokių perspektyvų“, ir apkaltino organizaciją užsimerkus prieš perversmą, įvykusį Kirgizijoje.

Praėjusiais metais Rusijos santykiai su artimiausia sąjungininke Baltarusija itin pablogėjo. Dar 2009 m. pavasarį A. Lukašenka liepė savo vyriausybei nustoti „verkti, lankstytis ir maldauti“ Maskvai ir ragino „siekti laimės kitoje planetos dalyje“. Šiuo metu Baltarusija ketina apie 10 tonų naftos per metus gauti iš Venesuelos per Ukrainos ir Lietuvos teritorijas. Be to, ekonominiai nesutarimai tarp Rusijos ir Baltarusijos tęsiasi, nepaisant pažadų sukurti „sąjunginę valstybę“ ir muitų sąjungą su Kazachstanu. O V. Janukovičiui tapus prezidentu, Kremlius ėmėsi greitai plėtoti ryšius su Ukraina: dvišaliai susitarimai dėl dujų tiekimo, rusų pažadai suvienyti Rusijos „Gazpromą“ su Ukrainos „Naftogazu“ ir suteikti Ukrainai lengvatinių paskolų.

Rusijos politika „artimajame užsienyje“ toliau suksis apie posovietinių šalių grupių ir glaudesnės ekonominės integracijos idėjos ašis. Visgi lieka neaišku, ar ši politika galėtų padėti išspręsti nesutarimus tarp buvusių sovietinių respublikų.

Pagal 2010 m. gegužės 19 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras