Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pilietinės visuomenės vaidmuo Ukrainoje

2010 05 23

Ukraina prieš šešerius metus pagaliau po Oranžinės revoliucijos tapo demokratine. Žmogaus teisių institucija „Freedom House“ įvertino Ukrainą kaip laisvą nuo 2005 metų. Tai vienintelė Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, tam tikrą laiką išsaugojusi tokį pasiekimą. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai paskutinius rinkimus paskelbė laisvais ir teisingais. Taip pat buvo pagirtas energingas žiniasklaidos pliuralizmas.

Tačiau Ukrainoje ne viskas paklūsta demokratinei tvarkai. Viešas pasitikėjimas valstybės institucijomis menkas, korupcijos lygis auga, ji klesti teisinėje sistemoje ir prokuratūroje, politika tapo netvirta ir tarsi sulaužyta, o vyrauja nusivylimas savo lyderiais ir demokratija. Ukrainos piliečiai ir politinis bei verslo elitas yra atskirti nepasitikėjimo, nusivylimo ir vilčių žlugimo prarajos, taip pat jaučiasi atskirti ir nuo politinio proceso. Žmonės tiek šalies rytuose, tiek vakaruose yra nepatenkinti, bet nežino, kaip šią situaciją pakeisti. Kyla klausimas, kaip peržengti prarają ir atkurti bei sustiprinti Ukrainos demokratiją.

Gegužės 13 d. buvo sukurta nauja politinė struktūra anglišku pavadinimu „People First“ su savitu požiūriu į demokratijos skatinimą Ukrainoje. Tai ambicingos demokratijos sustiprinimo pastangos. Jos skiriasi nuo ankstesnių programų. Struktūrą remia Ukrainos verslininkai, o ne išoriniai šaltiniai, o tai yra neįprasta. Paprastai nevyriausybinės organizacijos siekia paramos iš užsienio. „People First“ prieiga yra unikali ir nukreipta į eilinius žmones. Organizacijos prezidentas Ivanas Matiešinas (Ivan Matieshin) teigia: „Demokratija yra žmonių balsas. Mūsų programa skirta, kad jis būtų išgirstas pakankamai garsiai ir nuaidėtų per galios koridorius ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje“.

I. Matiešinas gimė Rusijoje ir dirbo energetikos sektoriuje. Nesutapimas, kad jo šaknys yra Vakarų Ukrainoje, o tai jį sieja su tokiais prioritetais kaip nacionalinis identitetas, prodemokratinis požiūris ir pilietinė visuomenė. Organizacija skatins ukrainiečius dalyvauti referendumuose. Tai bus svarbus pasitarimas su visuomene apie tai, ko piliečiai nori iš savo išrinktų lyderių ir nerenkamų pareigūnų. Taip bus užmegztas dialogas tarp elito, politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės plačiąja prasme.

Naujos struktūros ambicijos yra aiškiai matomos, bet posovietinis valdantis elitas nepripratęs klausytis piliečių ir rinkėjų. Apskritai ukrainiečiai jaučiasi spaudžiami savo darbdavių, politikų ir kitų valdžios pareigūnų. Išskyrus Oranžinę revoliuciją, žmonės retai duodavo atkirtį.

Kalbama apie socioekonomines problemas. Ukrainos lyderiams nepavyko sėkmingai subalansuoti šių problemų, nacionalinio identiteto ir demokratinių vertybių. Ukraina paveldėjo regioninę įvairovę, tačiau yra daugiau dalykų, kurie ukrainiečius jungia negu skiria. Konsensusas ir kompromisai gali padėti konsoliduoti Ukrainos demokratiją.

Ukrainos švietimo sistemoje trūksta pilietybės studijų, o politinės studijos yra silpnos. Žmonės remia jų stiprinimo iniciatyvas, formuojančias naujus lyderius.

Pagal 2010 m. gegužės 25 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras