Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Dmitri Treninas. Rusijos politikos pertvarkymas

2010 06 04

Įvyko nemažai pokyčius Rusijos politikoje rodančių dalykų. Maskva pasiekė kompromisą ginče su Norvegija dėl jūros sienos. Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas klaupėsi pagerbdamas Katynėje Stalino nužudytus žmones. Tai tik keletas vaizdų iš to, ką Europos laikraščiai apibūdino kaip švelnesnę Rusiją. Tačiau iškart kyla trys klausimai: „Ar tai tikra? Kodėl įvyko toks pokytis? Kaip atsakyti į naują Rusijos užsienio politiką?“

Šiuo atveju tai, ką matome, yra tai, ką turime. Rusijos tonas, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, pradėjo keistis praėjusiais metais, bet Kremliaus parama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijoms Iranui rodo, kad šiandien tokia pozicija išliko. Be to, teritorinių ginčų Arktyje su Norvegija išsprendimas ne ką mažiau svarbus. V. Putino ir Lenkijos premjero Donaldo Tusko bendras vizitas Katynėje buvo simbolinis, bet rimti pokalbiai šių dviejų vyrų prasidėjo praeitą rugsėjį per V. Putino vizitą į Gdanską pažymėti 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių. Pagarba sekė ir po trijų dienų, kai Rusijos pareigūnai padėjo tirti lėktuvo katastrofą jų šalyje, nusinešusią Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir kitų aukštus postus turinčių žmonių gyvybes. Taigi šios aukos buvo pagerbtos.

Gegužės mėnesį vidinis Užsienio reikalų ministerijos dokumentas parodė, kad Kremlius prioritetu laiko santykius su Amerika ir Europa. Keturi faktoriai labiausiai prisidėjo prie šio pozityvaus pasikeitimo: Gruzijos karas, visuotinė ekonominė krizė, B. Obama ir Kinijos augimas.

Gruzijos karas parodė, kaip greitai santykiai su Jungtinėmis Valstijomis gali pablogėti beveik kaip per Šaltąjį karą ir palikti Rusiją izoliuotą ir silpną. Ekonominė krizė sugriovė iliuzijas apie energijos ištekliais paremtą augimą iki 2020 metų ir iš to kylančią puikybę.

Be to, B. Obamos administracija pertvarkė savo užsienio politiką ir pašalino pagrindinius dirgiklius iš Rusijos ir Vakarų santykių, t. y. NATO plėtros perspektyvą į Ukrainą ir Gruziją, artimus santykius su Gruzijos prezidentu M. Saakašviliu ir raketas Vidurio Europoje. Barackas Obama taip pat parodė nuoširdžią pagarbą ir atvirumą Rusijai. Be to, kai Kinija tapo labiau pasitikinti savimi ir atkakli, Rusija pateko į savotišką šešėlį.

Susidūrę su šia situacija, Rusijos lyderiai mato naujus pavojus ir galimybes, kurios dažnai yra susijusios. Šalies atsilikimas ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo kylančių galių reikalauja modernizuoti Rusijos technologinę bazę. Tačiau kyla klausimas, iš kur gauti pinigų. Taigi Rusija priversta smarkiau kovoti dėl kapitalo.

B. Obamos atvirumas ir pragmatizmas pavertė Jungtines Valstijas partneriu, tačiau neaišku, kiek ilgai Baltuosiuose rūmuose tokia pozicija išsilaikys. Kinija yra tiek rinka, tiek partneris, tačiau ši partnerystė vis labiau priklauso nuo Kinijos palankumo.

Taigi Rusijai reikėjo pakoreguoti savo užsienio politiką, tačiau egzistuoja svarbių įspėjimų. Rusijos valdžios pabrėžiama modernizacijos sąvoka yra per siaura, kad pasisektų. Kol pagrindinės sąlygos verslui Rusijoje nepagerės ir kol valstybė nepradės savo modernizacijos, technologijų perdavimas daug naudos neduos.

Vakarai sveikina naują Rusijos žingsnį. B. Obama siūlo bendradarbiauti branduolinės energetikos srityje, o Europos Sąjunga – modernizacijos partnerystę. Abi yra už Rusijos prisijungimą prie Pasaulio prekybos organizacijos. Tai yra svarbus pagrindas modernizacijai. Taigi metas veikti yra būtent dabar.

Pagal 2010 m. gegužės 31 d. portalo www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras