Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Bičiuliškumas ES ir Rusijos viršūnių susitikime

2010 06 07

Pirmą kartą po daugiau kaip dešimtmečio ES ir Rusijos santykius galima apibūdinti kaip nusistovėjusius. Neseniai įvykusiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime abiejų pusių lyderiai neturėjo parodyti nieko apčiuopiamo. Visgi šiuo metu abi pusės ramiai susitaiko su progreso trūkumu ir bando aktyviai palaikyti santykius. Tam tikra prasme tai parodo ES, kurios užsienio politika grindžiama neabejotina dialogo svarba, pergalę. Nors blokas per šį susitikimą nepasiekė nieko reikšmingo, tačiau ir nieko neprarado.

Nuo 2003 m. Maskva yra parengusi aiškų planą, kaip įvesti bevizį režimą ES, bet per šį viršūnių susitikimą tai liko neįgyvendinta. Po susitikimo per spaudos konferenciją Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pabrėžė, kad sprendimas dėl bevizio režimo priklausė labiau nuo nesutarimo tarp 27 ES valstybių narių, o ne dėl pačios Rusijos. Jis taip pat pažymėjo, kad vizų panaikinimas netaps saugumo grėsmių priežastimi. D. Medvedevo nepagiežingas tonas galėtų būti paaiškinamas užkulisiniais ES Maskvos įtikinėjimais, kad ji prieštaraudama nieko nepasieks. Lenkijos ir kitų ES valstybių narių reikalavimas, kad šešios kaimyninės šalys – Ukraina, Moldova, Baltarusija, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas – privalo būti traktuojamos lygiavertės su Rusija, taip pat atvėsino entuziazmą ES viduje. Galiausiai bevizis režimas, esant net geriausioms sąlygoms, išlieka ilgalaikis tikslas, kuris gali būti pasiektas tik tada, kai Rusija įgyvendins ilgą techninių „gairių“ sąrašą nuo korupcijos ir nusikalstamumo „išrovimo“ iki kelionės dokumentų klastočių įrodymo užtikrinimo.

Kitas šio ES ir Rusijos viršūnių susitikimo aspektas, kuris leido ES lyderiams išeiti iškelta galva, buvo atvira diskusija apie žmogaus teisių ir demokratijos situaciją Rusijoje. Maskva pasišiaušia nuo pamokslavimo, bet ES Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy teigė, kad šios temos negalima vengti.

Apskritai spaudos konferencijoje netrūko abiejų pusių draugiškų patapšnojimų per petį. H. Van Rompuy Rusiją apibūdino kaip „tikrąją strateginę partnerę“, bet tik reikia „greitai į priekį mygtuko“.  Savo ruožtu D. Medvedevas teigė, kad partnerystė su ES Rusijai buvo „pagrindiniai“ santykiai. Be to, abi pusės išleido bendrą deklaraciją, pasmerkiančią Izraelio atakas prieš turkų flotilę, vykusią į Gazą. Taip pat ES Tarybos prezidentas kalbėjo apie „visišką sutarimą“ dėl Irano branduolinės politikos.

Visgi esti daugiau klausimų, dėl kurių nesutariama. Vengdamos kalbėti apie savo skirtumus, abi pusės pasirašė deklaraciją ir taip sukūrė modernizacijos partnerystę. Šią deklaraciją D. Medvedevas įvardijo kaip paskatą bendradarbiauti aukštųjų technologijų sektoriuje. Kita vertus, ES Tarybos prezidentas pareiškė, kad partnerystės tikslas Rusijos „modernizacijos ambicijas“ pakreipti į tapimą XXI a. valstybe, turinčia diversifikuotą ir dinamišką ekonomiką bei aktyvią pilietinę visuomenę, grįstas demokratinėmis vertybėmis.

Pagal 2010 m. birželio 1 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras