Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Nauja Ukrainos vyriausybė: šimtas V. Janukovičiaus dienų

2010 06 10

Naujasis Ukrainos prezidentas nėra Rusijos marionetė, tačiau šalis turi didelę ekonominę problemą.

Muilo opera, kuri vyko Ukrainos politikoje po Oranžinės revoliucijos, baigėsi. Koks bus naujas politikos žanras, dar neaišku, bet, pagal pesimistines prognozes, tai gali priminti niūrią dramą. Atmosfera Kijeve keičiasi: mažiau laisvės ir daugiau bauginimo.

Jis sutiko pratęsti Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimą Sevastopolyje iki 2042 m. mainais į pigesnes dujas. Buvęs šalies prezidentas Viktoras Juščenka, praėjus Oranžinės revoliucijos entuziazmui, tapo susierzinimo ir nekantrumo šaltiniu, o V. Janukovičius sukėlė tikrą neramumo bangą Vakaruose. Imta teigti, kad Ukraina prarasta.

Ukrainos santykiai su Rusija tapo itin įtempti prezidentaujant V. Juščenkai, o jų pagerėjimas buvo neišvengiamas ir pageidautinas. Be to, tolesnis bendradarbiavimas gali būti ribotas. Ukrainai reikia pigesnių dujų ir vienintelis būdas tai gauti, buvo sutikimas dėl Rusijos laivyno. Kita vertus, Rusijos planuojamas dujotiekio „South Stream“ tiesimas laikomas pavojumi Kijevui.

Kai Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasiūlė sujungti „Gazpromą“ ir Ukrainos dujų monopolininkę „Naftogazą“, V. Janukovičius šmaikštavo, kad iš pradžių Rusija turės atiduoti Ukrainai pusę „Gazpromo“ dalies. Rusijos pasiūlymai taip pat gąsdina V. Janukovičių. Jis neparodė entuziazmo, kai per vizitą Kijeve Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė artimesnį abiejų šalių bendradarbiavimą. Be to, per D. Medvedevo vizitą Ukrainos parlamentas nutarė dalyvauti karinėse pratybose su NATO. Visgi narystė Aljanse buvo pašalinta iš oficialių šalies tikslų, tačiau integracija į ES išlieka strateginiu prioritetu.

Kliūtis Ukrainos integracijai į ES yra ne jos santykiai su Rusija, o šalies vidaus politika, institucijų silpnumas ir sudėtinga ekonominė situacija. Laimėjęs rinkimus V. Janukovičius ėmėsi konsoliduoti valdžią. Jis pradėjo nuo naujos vyriausybės suformavimo, apeidamas parlamentinio darbo taisykles. Be to, vyriausybė siekia atsiteisti su buvusia premjere Julija Tymošenko: atnaujintos senos kyšininkavimo bylos ir pradėtas jos vyriausybės finansų auditas, o panašios V. Janukovičiaus sąjungininkų bylos buvo nutrauktos.

Nors žiniasklaida išlieka pliuralistinė, tačiau erdvė kritikai apribota. Žurnalistai teigia, kad cenzūrą primeta daugiau žiniasklaidos priemonių savininkai, o ne vyriausybė, tačiau dažnai tai tarpusavyje susiję.

Beveik nekyla abejonių, kad V. Janukovičiaus vyriausybėje įsitvirtinusios autoritarinės tendencijos. Ar jos bus realizuotos, iš dalies priklauso nuo Ukrainos opozicijos, kuri nebuvo tokia veikli, kaip tikėtasi. Žiniasklaida turi atgauti savo profesionalumą ir principingumą.

Amerikos ir Europos vaidmuo taip pat svarbus. Vakarai turėtų atsikratyti įvaizdžio, kad jie būtų laimingi V. Janukovičiui apriboję laisvę vardan stabilumo atstatymo.

Testas V. Janukovičiui yra ekonomika. Ukraina vis dar kamuojama didelio biudžeto deficito, skolų, korupcijos ir biurokratizmo. Svarbiausios reformos vargiai buvo įgyvendintos ir TVF finansavimas išlieka įšaldytas. 30 proc. nuolaida rusiškoms dujoms nesumažins „Naftogazo“ deficito. Nors dujų kainos sumažintos, bet pagal kontraktą apimtys padidėjo.

Birželio 2 d. vyriausybė paskelbė ekonominių reformų programą, kuri, pasak V. Janukovičiaus, per dešimt metų Ukrainą pavers viena iš 20 labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Į programą įtrauktas dujų kainų kilimas ir pensijų sistemos peržiūra. Svarbiausias klausimas yra, ar V. Janukovičiussuras valios įgyvendinti nepopuliarias reformas. Jei taip, Ukrainos politika gali tapti trileriu, o jeigu ne, tai – siaubo istorija.

Pagal 2010 m. birželio 3 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras