Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Josephas S. Nye. Europos ateitis

2010 06 11

Pirmoje praėjusio amžiaus pusėje du karai suskaldė Europą ir ji nustojo vaidinti pagrindinį vaidmenį pasaulio politikoje. Antroje pusėje įžvalgūs lyderiai atsisakė keršto ir nuolat kūrė Europos integracijos institucijas. Mintis apie naują Vokietijos ir Prancūzijos karą atrodo neįmanoma, o Europos Sąjungos (ES) plėtra padidino Europos patrauklumą ir galią. Tačiau dabar šiam pasiekimui kyla grėsmė. 2010 m. gegužės mėnesį finansinės rinkos prarado pasitikėjimą dėl Graikijos nesugebėjimo suvaldyti savo biudžeto deficito ir grąžinti skolą. Panašaus likimo baimė apėmė ir tokias šalis kaip Portugalija ar Ispanija, taip pat paplito ir tarp kitų 16 euro zonos narių. Atsakydamos į tai, Europos vyriausybės, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas paruošė 700 milijardų eurų euro zonos pagalbos programą, skirtą finansinėms audroms nuraminti. Intervencija sukūrė laikiną atokvėpį, bet nežinomybė rinkose išliko. Praeitą mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad jei euras žlugs, žlugs ir Europa bei jos vienybės idėja.

Europos vienybė jau susiduria su dideliais suvaržymais. Fiskalinė integracija yra apribota. Nacionaliniai identitetai yra stipresni negu bendras Europos identitetas, nors integracija truko šešis dešimtmečius. Nacionaliniai interesai, nors ir silpnesni negu praeityje, vis dar vaidina svarbų vaidmenį. ES dabar turi 27 nares, jų ateityje daugės, o tai reiškia, kad Europos institucijos nesukurs stiprios federalinės Europos ar vienos valstybės. Teisinė integracija didėja, Europos teismo verdiktai privertė šalis nares keisti politiką, bet įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios šakų integracija juda lėtai, nors Europa sukūrė prezidento instituciją ir užsienio reikalų ministro pareigybę, užsienio ir gynybos politikos integruotos tik iš dalies.

Per paskutinius dešimtmečius Europa keitėsi nuo pernelyg didelio optimizmo iki tokių europesimizmo protrūkių kaip paskutinis periodas. Kaip neseniai pastebėjo žurnalistas Marcusas Walkeris, Europa galėjo tapti visaverčiu aktoriumi pasaulio scenoje, o ją palaikyti turėjo Lisabonos sutartis. Vietoj to Europa atrodo vis panašesnė į pralaimėtoją naujoje geopolitinėje tvarkoje, kurioje dominuoja Jungtinės Valstijos ir tokios kylančios valstybės kaip Kinija. To pavyzdys buvo 2009 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Valstijų ir Kinijos susitikimas, į kurį buvo pakviesti Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos lyderiai, o ne europiečiaiю

Dabar finansinė krizė iškėlė euro ateities klausimą. Be to, Europa susiduria su sunkiomis demografinėmis problemomis. ES pareiga dalytis galia, siekti susitarimų ir išspręsti konfliktus yra labai svarbi daugeliui problemų ir klausimų tarpusavyje susijusiame pasaulyje. Galima teigti, kad Europos valanda išmušė ir dingo. Jai trūksta vizijos, karinės galios kūrimo. Bet problema yra ne Europa, o pasenęs mūsų galios supratimas. Ji gali būti suprantama pastarąją susiejus su visuotiniais resursais. Čia žaidžiamas nulinės sumos žaidimas. Reikia spręsti problemas, kylančias iš nepasitikėjimo euru. Tada Europos eksperimentas turi galimybę pavykti.

Pagal 2010 m. birželio 8 d. portalo  www.project-syndicate.org   informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras