Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Didžiojo dvidešimtuko pergalės ir pralaimėjimai

2010 06 24

Norvegijos užsienio reikalų ministras apibūdino 20-ties svarbiausių industrializuotų ir besivystančių šalių grupę kaip didžiausią tarptautinės bendruomenės pralaimėjimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Interviu su „Spiegel Online“ Jonas Gahras Store (Jonas Gahr Store) aiškina, kodėl ši organizacija vėliau gali nebefunkcionuoti. Jis oponuoja G20, kuriai nepriklauso viena turtingiausių Europos valstybių Norvegija. Vis dėlto ministras teigia, kad G20 buvo svarbi, kai ištiko finansinė krizė. Situacija buvo rimta ir skubūs bendri sprendimai neišvengiami, siekiant nuraminti rinkas. Ši svarba išlieka, tačiau G20 yra grupė be tarptautinio legitimumo – ji neturi mandato ir neaišku, kokias funkcijas atlieka. Ši grupė yra svarbi visuotinei ekonomikai, bet būtent dėl šios priežasties iškyla legitimumo klausimas.

Po Antrojo pasaulinio karo sukurtos tokios tarptautinės organizacijos kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio bankas ar Tarptautinis valiutos fondas, kurios turi aiškius mandatus ir atsakomybę. Tiesiog reikia jas pritaikyti naujoms realijoms pasaulyje ir naujam galios balansui.

O štai G20 yra tarsi grupė apsišaukėlė. Ją sudaro pagrindinės valstybės ir galios. Galbūt ji labiau reprezentuoja negu G7 ar G8, kur atstovaujama tik turtingiausioms šalims, tačiau ji vis tiek savavališka. Mes jau nebegyvename 19 a., laikais, kai pagrindinės galios susitikdavo ir keisdavo pasaulio žemėlapį. Dabar niekam nereikia naujo Vienos kongreso. Pietų Afrika yra jos dalis, bet ne visos Afrikos atstovė. Saudo Arabija – taip pat, bet ji neatstovauja arabų pasauliui. Todėl ypač svarbi regioninė reprezentacija. Reikalingi stiprūs mažesni aljansai, kurių pavyzdžius matome tarp Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių. Jų privalumas yra greitas reagavimas. Būtent Šiaurės šalys pasižymi stipria ekonomika. Jos neturi daug gyventojų, bet svarbios savo ekonomine galia. Norvegai labai prisideda prie tarptautinių plėtros programų, kurias vykdo Jungtinės Tautos ir Pasaulio bankas, todėl jų patirtis gali būti vertinga aptariant visuotinę finansų reformą. Be to, be Norvegijos G20 negali nagrinėti energetinio saugumo klausimų, į ją turi būti įsiklausyta ir sprendžiant klimato pokyčio problemas. Kovojant su skurdu Norvegijos, Danijos ir Švedijos finansinis indėlis irgi reikšmingas. Norvegija nori sustiprinti savo tarptautinę įtaką, bet neprisijungia prie Europos Sąjungos, nes jos žmonės du kartus per referendumą tam nepritarė. Paramos jai ir dabar nėra.

G20 rėmėjai nori reformuoti šią struktūrą, sukurdami tokias kompetencijas kaip kova su klimato pokyčiu, tarptautinė plėtra ir sveikatos apsauga. Vis dėlto Jungtinės Tautos ir jų institucijos nepasirodė kaip galingi instrumentai kovojant su visuotinėmis krizėmis. Tačiau dėl to nereikėtų baigti reformų ir kurti naujovišką struktūrą ir naują balsą. G20 nepateisina tarptautinio bendradarbiavimo idėjos.

Finansinė pagalba tokioms bankrutuojančioms valstybėms kaip Graikija yra sudėtinga užduotis. Galimybė rasti kompromisą tarp skirtingų nacionalinių interesų parodys finansų rinkų tarptautinio reguliavimo svarbą, tačiau tai neatsako į klausimą, ar pasaulis priims G20 sprendimus.

Pagal 2010 m. birželio 22 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras