Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vladimiras Vodo, Andrejus Rezčikovas. Draugyste su Lietuva A. Lukašenka siekia sukelti Maskvos pavydą (1)

2010 06 26

Aleksandras Lukašenka Lietuvai siūlo drauge veikti įgyvendinant nepriklausomybės siekius.

Per Minske įvykusias derybas su Lietuvos Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi A. Lukašenka priminė, kad baltarusiams ir lietuviams ilgesnį laiką teko gyventi toje pačioje sovietinėje valstybėje, ir pasiūlė sustiprinti „abiejų šalių nepriklausomybę, suverenumą, galią“.

„Turime panašių problemų, – sakė A. Lukašenka, – todėl ir jų sprendimo kryptys būtų panašios. Šiandien galėtume daug padaryti, labai daug. Praleidę gerą progą, dėl kai kurių dalykų vėliau nebeatsigriebtume“.

A. Kubilius pripažino, kad kaimyninės šalys galėtų išties sėkmingai bendradarbiauti, ypač energetikos srityje: „Visi žinome, kad priklausomybė nuo vieno bet kokių išteklių tiekėjo kartais sukelia problemų. Ūkiška logika sufleruoja, kad visuomet apsimoka turėti alternatyvą“.

Lietuvos Vyriausybės vadovas sutiko, kad Vilnius ir Minskas turi gerų galimybių drauge stiprinti nepriklausomybę bei suverenumą, kurti aiškius, veiksmingus projektus, ir pridūrė, kad tokių strateginių projektų įgyvendinimu „būtų suinteresuota Europos Sąjunga“. A. Kubilius taip pat priminė galimybę pasinaudoti ES Rytų partnerystės programos priemonėmis.

Baltarusijos ministras pirmininkas Sergejus Sidorskis Lietuvai netikėtai pasiūlė diversifikuoti dujų tiekimą – Klaipėdoje pastatyti suskystintų dujų terminalą ir gamtinių dujų suskystinimo gamyklą: „Nutiesti 285 kilometrus magistralinio vamzdyno iš Lietuvos į Baltarusiją nepareikalautų didelių sąnaudų. Šis projektas atsipirktų ir būtų labai veiksmingas. Jį, ko gero, galėtume įgyvendinti net artimiausiu metu“.

A. Kubilius teigiamai įvertino perspektyvą į Baltarusiją per Klaipėdos uostą tiekti Venesuelos naftą. Tokį projektą jis pavadino realiu jau balandžio pabaigoje, kai Vyriausybės vadovas ir Baltarusijos valstybinei delegacijai vadovavęs S. Sidorskis dalykiškai bendravo Lietuvos pajūryje.

Rusijos Dūmos NVS reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Konstantinas Zatulinas neabejoja, kad A. Lukašenkos planus stiprinti Baltarusijos nepriklausomybę bendradarbiaujant su Lietuva taip pat pastūmėjo neseniai įsiplieskęs ginčas dėl atsiskaitymo už rusiškas dujas. „Lukašenka ieško sąjungininkų Europoje ir tikisi, kad ten atsižvelgs į Minsko griežtesnius pasisakymus Kremliaus atžvilgiu“, – leidiniui „Vzgliad“ dėstė Rusijos deputatas.

K. Zatulinas nemano, kad Europa suskubtų palaikyti baltarusių „batką“, nors ES yra jėgų, kurios būtų suinteresuotos stiprinti savo gretas siekdamos sumažinti Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje. Kalbėdamas apie Minsko ir Vilniaus santykių viziją, K. Zatulinas paminėjo „vietinį nacionalizmą“, atkreipė dėmesį, kad lietuviai nevengia „pakalbėti apie savo didžiąją praeitį“, ir šioje plotmėje aiškėja Baltarusijos lyderio noras rasti sąjungininkų, kurie būtų pasirengę su juo bendradarbiauti.

Tačiau, pasak Rusijos Dūmos deputato, Baltarusija neturi „realios ypatingų santykių su Rusija atmainos“ ir tai supranta Lukašenka. Vienas svarbiausių jo paskutinių pareiškimų tikslas – „sukelti Maskvos pavydą“. Baltarusijos prezidento rinkimų išvakarėse A. Lukašenka nuogąstauja, kad Maskva jį tiesiog eliminuotų, pradėjusi remti dabartinio prezidento konkurentus, kurių kol kas nėra, bet galėtų atsirasti.

Pagal 2010 m. birželio 28 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras