Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vladimiras Voinovičius. Rusijos vadovų abejonės

2010 07 05

Vladimiras Voinovičius yra buvęs sovietų disidentas ir vienas labiausiai Rusijoje pripažįstamų romanistų. Jo manymu, Rusija, gindama save, vartoja žodelį „bet“. Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas atkakliai tvirtina, kad be normalios demokratinės plėtros Rusija neturi ateities. Rusai patenkinti girdėdami šiuos šviesius žodžius, tačiau V. Putinas prie savo argumento prideda „bet“, o šis jį gerokai susilpnina. Tiesą sakant, V. Putino „bet“ padaro jo mintis beprasmiškomis. Mes nekenčiame šio „bet“, šio jungtuko jau nuo sovietų eros pradžios. Tada mums sakė, kad laisvė gerai, bet negalima gyventi individualistų visuomenėje be bendro dalyvavimo komunistų valstybėje. Demokratija puiku, bet tik darbininkų klasės interesų kontekste.

Dabar Rusijos premjeras sako, kad demokratija yra iš tikrųjų puiku, bet vieši protestai negali vykti viešose vietose, pavyzdžiui, prie ligoninių, nors Rusijos konstitucija neįvardija ligoninių kaip vietų, kuriose uždrausta išreikšti susirinkimo laisvę. O Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas be jokių „bet“ supranta, kad laisvė geriau už nelaisvę, kad teisinis nihilizmas yra blogai, o demokratija – gerai. Jis supranta, kad Stalinas buvo nusikaltėlis, kad jo įsakymas nužudyti lenkų pareigūnus Katynėje buvo niekšiškas veiksmas, kuris neturi pateisinimo ar paaiškinimo. Prezidentas tai supranta, bet nesuvokia savo kaip šalies vadovo vaidmens visuomenėje. Jis išsako teisingus dalykus, bet jie neatsispindi realybėje.

Disidentų eitynės (31 Rusijos konstitucijos straipsnis garantuoja susirinkimų laisvę) yra sumenkinamos kaip marginalinis protestas kelių šimtų žmonių, neturinčių aiškių bendrų tikslų ir idėjų. V. Putino ir D. Medvedevo reitingai tokie dideli, kad neverta rūpintis dėl kelių disidentų. Dauguma rusų remia vyriausybę, neatsižvelgdami į tai, kokią politiką ji įgyvendina.

Šiandienos disidentai iš tikrųjų yra mažuma ir tikrai gali būti ignoruojami, bet tik iš dalies. Vis dėlto tai – mąstytojų mažuma. Tai – muzikai, dailininkai, rašytojai, tie, kurie veda į priekį Rusijos mokslą, technologijas ir ekonomiką. Tokie žmonės negali būti laikomi nenaudingais, net jei manytume, kad Rusijai demokratijos nereikia. Ne visi ateina į eitynes, yra ir tyliai oponuojančių režimui.

Lyderiai lyg apsėsti kalba apie Rusijos industrinę modernizaciją, paramą, pavyzdžiui, nanotechnologijoms, kad Rusija galėtų suspėti su moderniausiomis šalimis. Pagal planą, geriausi Rusijos protai, t. y. inžinieriai, mokslininkai ir išradėjai, bus surinkti vienoje vietoje ir iš ten ves valstybę į priekį. Patriotiniai jausmai prabus net emigrantams. Jie grįš į Rusiją taip pat traukiami ir didelių atlyginimų, kad taptų žinomi, o tėvynė galėtų jais didžiuotis.

Nuostabus planas, bet, autoriaus manymu, jis gali neveikti. Įsivaizduokime genijų, kuris anksčiau paliko Rusiją. Jis pasiekė aukštumų užsienio šalyje, išrasdamas kažką išskirtinio, o dabar prašomas grįžti namo tokiais žodžiais: „Tėvynė tavęs laukia, ji vertina tavo indėlį, atleidžia išdavystę, sumokės daugiau negu bet kur kitur“. Bet prieš galutinai apsispręsdamas, jis įsijungia radiją, pasižiūri televizorių, panaršo internete ir pamato, kokia Rusija yra iš tiesų. Žurnalistai žudomi, mokslininkai apkaltinami šnipinėjimu. Tinklaraščiuose pažymima, kad Rusijos parlamento sprendimai yra iš anksto priimti iš aukščiau.

Minėtasis genijus supras, kad šalyje, kurioje sąvokos „demokratija“ ir „laisvė“ yra apribojamos jungtuku „bet“, mokslo, technologijų ir ekonomikos pasiekimai yra neįmanomi. Mąstančiai mažumai reikia įstatymų ir institucijų sistemos, teisingų prezidento rinkimų, veikiančio parlamento, teisingumo, kuris yra nepriklausomas, o ne surežisuotas iš aukščiau.

Pagal 2010 m. birželio 29 d. portalo  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras