Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Tuščia Rusijos imperija: Rusijos neoimperialistinių ambicijų kūrėjas ant tikrovės uolų

2010 07 07

Frazę „privilegijuotų interesų zona“ sugalvojo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas po 2008 m. karo su Gruzija, kai Rusijos retorika tapo itin aštri. Įvykiai Baltarusijoje ir Kirgizijoje paskutines dvi savaites buvo kuklus realybės patikrinimas ir parodė Rusijos neoimperialistinių ambicijų tuštumą tarp šalių, kurios kažkada buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Rusija ilgai norėjo Vakarus išlaikyti atokiai nuo savo „kiemo“. Šis noras iš dalies patenkintas, kadangi Amerika ir ES dabar pačios sprendžia savas problemas. Visgi kivirčai dėl dujų su Baltarusija parodė muitų sąjungos tarp Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos, kuri yra naujo Rusijos dominuojamo ekonominio klubo branduolys, trapumą. Kruvini pogromai Kirgizijoje parodė, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (posovietinių šalių karinis aljansas) yra tik fantazija.

Kivirčydamasi su Minsku Rusija pradėjo nutraukti dujų tiekimą artimiausiai sąjungininkei, mat Baltarusija įsiskolino apie 200 milijonų JAV dolerių, o Aleksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas, įsakė nutraukti Rusijos dujų tranzitą į ES, nes ji taip pat skolinga. Birželio 24 d. „Gazpromas“ atnaujino dujų tiekimą, tačiau Baltarusija toliau laikėsi savo pretenzijų. Tai – nebe pirmas ir turbūt nepaskutinis kivirčas su Baltarusija. Nepaisydami A. Lukašenkos autoritarizmo ir antiamerikanizmo, Rusijos pareigūnai niekinamai jį vertina dėl pažadų laužymo ir sutarčių nesilaikymo. Jis meistriškai sugebėjo gauti dideles subsidijas iš Rusijos, baksnodamas jai į akį ir kurstydamas prieš ES. Be to, praėjusiais metais Baltarusija atsisakė pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją, todėl rusai uždraudė Baltarusijos pieno produktus. Neseniai A. Lukašenka nusprendė suteikti prieglobstį Maskvos nemėgstamam Kurmanbekui Bakijevui. Galų gale Minskas kenkė muitų sąjungai su Kazachstanu ir Rusija, taigi pastaroji atsakė įprastu ginklu – dujų čiaupais.

Savo santykiuose su kaimynėmis Rusija daugiausia pasikliovė prievarta. Maskva neišliejo nė vienos ašaros, kai Kirgizijoje K. Bakijevas buvo nuverstas nuo valdžios. Praėjusiais metais Rusija skyrė 2 milijardų JAV dolerių paramą Kirgizijai mainais į Kremliaus reikalavimą uždaryti amerikiečių karinę oro bazę, o K. Bakijevas leido amerikiečiams likti ir taip padidino bazės nuomos kainą.

Kai birželio mėnesio pradžioje kirgizai susidūrė su uzbekų mažuma pietiniame Kirgizijos mieste ir laikinoji šalies vyriausybė kreipėsi į Rusiją dėl karinės paramos, Kremlius atsitraukė. Tai galėjo būti ilgai laukta Rusijos galimybė parodyti dominavimą savo „kieme“, tačiau, pasak oficialios Rusijos versijos, ji negali kištis į Kirgizijos vidaus reikalus. Iš tiesų Rusija neturi nei pajėgumų, nei valios tokiai intervencijai. Be to, Rusijos „sąjungininkės“, ypač Uzbekija ir Kazachstanas, netrokšta precedento, kai Rusijos kariai išsprendžia kaimyninės valstybės vidaus reikalus. Rusijos intervencija nesulauktų pritarimo ir šalies viduje: ksenofobija darbininkams imigrantams iš Vidurio Azijos ir Afganistano karo atsiminimai skatintų daugumos rusų nepritarimą rusų karių aukojimui Kirgizijoje.

Prieš 20 metų Michailas Gorbačiovas kilus etniniam konfliktui Kirgizijoje siųstų sovietų karius. Dabartinė Rusijos vyriausybė su visa nostalgija sovietmečiui tokių įsipareigojimų nebejaučia. Rusijos atsakas Kirgizijai davė aiškiai suprasti, kad „Maskvos bosai imituoja imperines ambicijas tuo pačiu būdu, kaip jie imituoja demokratiją“.

Pagal 2010 m. birželio 24 d. „The Economist“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras