Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Nenoriu į armiją“, arba Rusijos kariuomenės problemos (7)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 07 12

Praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos ir Gruzijos karo, atskleidusio silpnąsias rusų armijos puses, ir toliau garsiai svarstoma, kokios kariuomenės reikia Rusijai – profesionalios, t. y. sudarytos iš samdomų karių, ar paremtos visuotine prievole, t. y. sudarytos iš šauktinių. Akivaizdu, kad dabartinė šauktinių ir tik nedidelės dalies samdomų pagal kontraktą karių kariuomenė nėra tokia, kokią norėtų matyti Kremliuje įsikūrusi valdžia. Kad armiją turėtų sudaryti samdomi kariai, dirbantys pagal kontraktą, svarstoma jau kelis dešimtmečius, bet visuotinė karinė prievolė iki šiol taip ir liko nepakeista. Anot Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo, pereiti prie profesionaliosios kariuomenės būtų įmanoma tik tada, jei jai būtų skirtas atitinkamas finansavimas, tačiau šiandienos ir bent jau netolimos ateities aplinkybėmis reikalingų lėšų tikėtis nėra realu.

Pinigai iš tiesų yra viena iš priemonių, galinčių padėti pakelti Rusijos ginkluotųjų pajėgų parengties lygį ir prestižą. Viena priežasčių, kodėl kariai nenoriai eina į profesionaliąją – kontraktinę – kariuomenę, yra maži atlyginimai, skiriami pasirašant samdomo kario sutartį. Kita neefektyvaus finansavimo pasekmė yra labai sunkiai vykstanti Ginkluotųjų pajėgų modernizacija. Trūkstant lėšų kariai aprūpinami pasenusia karine technika, ginklais, ryšio ir kitomis būtinomis priemonėmis, o tai atbaido nuo noro tapti tiek profesionaliu kariu, tiek šauktiniu.

Tačiau nepakankamas ar neefektyvus finansavimas nėra vienintelė Rusijos kariuomenės bėda. Kitos dvi ryškios priežastys, kodėl nepavyksta pritraukti nei samdomų pagal kontraktą karių, nei šauktinių, yra susijusios su šalies demografija ir  neigiamu kariuomenės įvaizdžiu.

Demografinė problema taps akivaizdi jau po dešimties metų. Prognozuojama, kad 2025-aisiais 18 metų sulaukusių jaunuolių, kurie galėtų būti pašaukti į kariuomenę, bus vos 770 tūkstančių, nors 2005-aisiais jų buvo net 1,3 milijono. [1] Rusija pasaulio demografijos žemėlapyje yra unikali valstybė, nes gyventojų gimstamumo lygis joje yra vienas žemiausių, t. y. primena išsivysčiusių senėjančių Europos valstybių. O gyventojų mirtingumas yra vienas aukščiausių, maždaug toks, koks ir Afrikoje. Susiklosčiusi situacija signalizuoja apie spartų Rusijos gyventojų nykimą, kurį galima laikyti ir grėsme visos valstybės saugumui. Siekiant spręsti karių trūkumo problemą, buvo netgi svarstoma pailginti šaukimo į privalomąją karinę tarnybą amžių nuo 27-erių iki 30-ties metų, tačiau gynybos ministras neseniai paneigė šią informaciją ir patikino, kad šaukiamasis amžius ilginamas nebus.

Prastas įvaizdis yra dar viena Rusijos armijos bėda. Potencialius karius visų pirma atbaido žiaurūs nestatutiniai santykiai armijoje. Vadinamoji „dedovščina“ gąsdina jaunuolius ne tik dėl to, kad naujokai arba fiziškai silpnesni kariai yra luošinami tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Baimę atsidurti armijoje skatina ir nereti karių mirties atvejai. Pavyzdžiui, nužudyta žurnalistė Ana Politkovskaja savo knygoje yra aprašiusi atvejį, kai dėl visiško vadovybės abejingumo dešimtys armijos naujokų buvo žiemą be tinkamos aprangos skraidinti nešildomu kariniu lėktuvu, vėliau beveik visi susirgo plaučių uždegimu, o gydomi buvo dar sovietų metais gamintais antibiotikais. Šių metų birželį spaudoje nuskambėjo pranešimas apie mirusį rusų karį, jo kūnas buvo sudarkytas didžiulio rando, o kario artimieji teigė, jog jaunuolį armijoje nužudė, kad būtų galima parduoti jo organus Kinijos juodojoje rinkoje. Kario mirties priežastimi oficialiai buvo nurodyta savižudybė, apie jas Rusijos kariuomenėje pernai buvo pranešta 149 kartus [2], tačiau artimieji ne visada yra linkę patikėti oficialiomis mirties priežastimis, ypač pamatę dauginius sužalojimus ant mirusiųjų kūnų.

Kariuomenė nevilioja ne tik dėl „dedovščinos“, bet ir dėl prastos visuomenės nuomonės apie joje tarnaujančius žmones. Karinė tarnyba, tiek šauktinių, tiek ir kontraktininkų, nėra suvokiama kaip garbinga veikla – nuo jos visokiais būdais stengiamasi išsisukti. Teigiama, jog Rusijos šaukimo į kariuomenę sistema yra tikras korupcijos lizdas, nes šeimos pasiryžusios paaukoti didžiules sumas pinigų, kad tik išgelbėtų savo sūnus nuo visuotinės karo prievolės ir kariuomenėje laukiančių kančių bei patyčių. Tvirtinama, jog į kariuomenę, ypač samdinių, noriai eitų tik į prievartą ir nusikalstamumą linkę jaunuoliai, ieškantys, kaip užsidirbti pinigų neatsisakant polinkio į smurtą. Tokia visuomenės nuomonė aiškiai rodo, kad Rusijos armija yra suvokiama kaip gana demoralizuota.

Apibendrinant galima teigti, jog dabartinė Rusijos šauktinių kariuomenė yra neefektyvi, tačiau pakeisti ją profesionalia artimiausioje ir net tolesnėje ateityje nėra realu. Federalinė tikslinė kontraktinės kariuomenės programa 2004–2007 metams žlugo: vietoj planuotų 130 tūkst. samdomų pagal kontraktą į kariuomenę atėjo tik 9 tūkstančiai. [3] Dabar numatytos 150 tūkst. vietų, skirtų samdomiems kariams, taip pat toli gražu nėra užpildytos. Taigi matydama, kad norinčiųjų dirbti pagal sutartis tikriausiai neatsiras pakankamai, Rusijos gynybos ministerija klimpsta į uždarą ratą – ji vėl svarsto planus, kaip griežtinti visuotinę karinę prievolę reglamentuojantį įstatymą.


[1] V. I. Perevedentsev, „The Demografic Prospects of Russia.“ Sociological Research, Nr. 3, 2009 m. gegužė–birželis, 61–80 p.

[2] http://news.yahoo.com/s/time/20100622/wl_time/08599199844500

[3] http://www.jamestown.org/programs/edm/single/?tx_ttnews%5btt_news%5d=36329&tx_ttnews%5bbackPid%5d=27&cHash=1bf899e833

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 7)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras