Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Nenoriu į armiją“, arba Rusijos kariuomenės problemos (7)

Komentarai:

MartynasSG, 2010 07 24 14:21
Vyteni puikia generolo citata radai :)

Is tiesu nemanau, kad rusijos statistika galima labai pasitiketi. Nebent skirtingais atvejais orientuotis i kokius +40%; -40% paklaida :)

Vytenis, 2010 07 14 23:19
Nelabai supratau, kodėl autorė Rusijos-Gruzijos karo kontekste Rusijos armiją pavadino "silpna", nors karas baigėsi Rusijos pergale (gruzinų kariai buvo išstumti iš Pietų Osetijos)...

Chaosas ("dedovščina" ir t.t.) Rusijos armijoje visada buvo, yra ir bus. Pateikiu vieno Rusijos generolo samprotavimus šiuo klausimu:

Majoras, tarnaujantis rusų generaliniame štabe, kreipiasi į generolą: "Tamsta generole, kodėl pas mus tokia netvarka armijoj, visur tvyrauja chaosas, ar nemanot, kad dirbtume efektyviau, jei kas įvestų griežtą tvarką, discipliną ir t.t.?". Generolas nusišypso ir atsako: "Majore, su kuo asocijuojasi žodis "karas": chaosu ar tvarka?". Majoras atsako: "Tamsta generole, žodis "karas" asocijuojasi su chaosu". Generolas: "Na tai va, dėl to ir dirbt privalom chaotiškai,jei dirbtume kitaip - nemokėtume kariauti".

:)))

Andrius, 2010 07 14 17:43
Jo jo, visi taip šneka, prieš antrą pasaulinį karą vokiečiai taip kalbėjo, gruzinai ir Lietuviai taip kalbėjo apie rusijos kariuomenę ir kas gavosi? geriau nenuvertinkit rusijos, nes, kaip rodo istorija, tie kas nuvertina rusiją brangiai sumoka.

Europos pilietis, 2010 07 14 14:45
Korupcija Rusijoje - irgi Afrikos valsybių dydžio. Ne tik mirtingumas toks kaip Afrikoje.

O korupcija valgo bet kokias iniciatyvas, naujas programas, lėtina progresą t.y. vėžys, kuris marina valstybę.

Nesuprantama, kaip galima tokioje didelėje valstybėje, kur nėra nei laisvų rinkimų, nei normalios demokratijos, kažkokias reformas lengvai pravesti. Aišku naftos ir dujų daug eksportuoja, tai įdomu kur tie pinigai nueina už visus tuos stebuklus. Jei mesti pinigus į kariuomenę, matomai pusė tu pinigų dings (pavogs). Tai ko norėti?

Matomai bbe totalitarinio komunistinio režimo ar kokio panašaus į jį tokioje šalyje vargu ar gali lengvai pravesti reformas. Gyventojai tai juk atsilikę, ne europietiški, tad kaip juos priversti gyventi tvarkingai? Nebent kalėjimai, šaudymai, represijos, o kaip kitaip? Elitas tai elitas, jis tarnauti tai neeis, turbūt ir kariauti net neeitų, o vakaruose būtų karo atveju. O civiliia? Narkomanai ir alkoholikai, kurie iš viso tik patrankų mėsos funkciją atliktų karo metu, nes praktiškai netinkami niekam kitam tik vartojimui savo medžiagų. Kokios išeitys? Totalitarinis režimas arba griūtis.

Dziugas, 2010 07 13 23:39
Stai tokia likimo ironija - galingoji Rusija pasiekusi savo galybes pika, niekieno nestumiama, jau trecia desitmeti pati eina i saves susinaikinima ir gan ziauriai, pakeliui sutrypdama viska ka gero turejo (nors kulturinis susinaikinimas prasidejo dar per pirmaji pasaulini.

nerka, 2010 07 12 17:42
autorei pasakyciau niekam tikes saliskas straipsnis ,,jelcino laikai praejo pavelavot 10 metu su straipsniu ,pasidomet reikia dabartine padetim rusijos armijoj ir algom kaip minejo komentaras pries tai

;!, 2010 07 12 09:47
straipsnyje yra tiesos /korupcija, dedovscina... /, bet jaučiasi, kad rašė žmogus, tiesiogiai nesidomintis ru army reikalais- tiesiog siam kartui surinkęs medziaga. Pvz., autore galetu pasidomet del kontraktininku atlyginimu. Jie tikrai nera tokie jau mazi, ypac rusijos mastais. Be to, dabar be perstojo vyksta pratybos ir perkama vis daugiau naujos technikos.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras