Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kur link suka Ukraina? (10)

Komentarai:

to Cezaris, 2010 10 30 16:56
rusiakam bardake? ozy tu, o ka lietuvoje tvarka?? tu turbut ple is seimo? tvarka dabar vertinti galima skirtingai, pagal tavo demokratijos lygi, ir gebejima ple isgyventi... o rusijoje dbr lengvaiu gyventi nei lietuvoje... ir nesivadink CEZARIU, jis buvo diktatorius, kazkaip tau beretininke netinka... dejes ant demokratijos buvo...

Cezaris, 2010 10 29 21:43
"(ką jau kalbėti apie prieštaringus jo žingsnius vertinant istoriją ir atskirus jos herojus)". Kaip suprantu čia apie Bandera paskelbimą nacionaliniu didvyrių. Labai keista autoriaus pozicija. Juk situacija analogiška mūsiškiai, jei rusų būtų privežta kokie 3 mln. Jonas Žemaitis (ir visas partizaninis judėjimas) lygiai taip pat būtų "prieštaringai vertinamas" viešojoje erdvėje, o ne Prezidentu paskelbtas. O apie P. Plechavičių baisu ir užsiminti būtų. O ir visas straipsnis keistai prorusiškas, o ne proukrainietiškas (jeigu objektyvumo siekiama) ar prolietuviškas, nes nematau nieko teigiamo, kad Ukraina netaps labiau civilizuota, demokratiška, europietiška, o liks rusiškam "bardake". Ir jei jau realybė tokia, tai vakarų Ukrainai geriau jau ne dezintegracija, o atsiskyrimas.

akmuo, 2010 10 21 08:56
Nebus Ukraina ES narė. Visų tuo bus tai bus suinteresuotos didžiosios vakarų Europos šalis(dar papildomai lauktų referendumų gausa). O Ukraina tokia didelė šalis, joje betvarkė didžiulė nei atrodo iš šalies, jei ją priims tai ES chaosas vyks dar didesnis. Toks rytinių slavų mentalitetas. Geriausių, pačių geriausių, atvejų Ukraina gautų priveligijuotą partnerystę. Ten žmonių mentalitetas panašus į Rusijos išskyrus tą dalis kuri yra prie ES sienos, labiau pasiilgusios SSRS nostalgijos ir bent ketina ją šiek tiek per kitus "galus" ją susigrąžinti.

L N, 2010 10 20 16:08
Kinijai manipuliuoti Rusija bus daug sudėtingiau nei Rusijai Ukrainą ar Latviją, bet rusam reikėtų labai susirūpinti dėl tolimųjų rytų, nes Kinija ne JAV, ji agresyvią politiką gali panaudoti ir prieš Rusiją.

Impintinas, 2010 10 20 12:29
Tai tą pačią teisę pripažįsti ir Sibirui po penkiasdešimt ar daugiau metų vadintis Kinijos Šiaure?

L N, 2010 10 19 20:30
Latvijoje vis daugiau kalbama, kad rusų atstovų yra neproporcingai mažai valstybės valdžios postuose. Ir anksčiau ar veliau jie ten atsidurs, o dar pridėjus kad latvių mažėja, tai po kurio laiko Latvijoje nebebus latvių, o vien tik rusai. Po kokių 50 metų Latvija galės vadinti Mažąja Rusija.

Impintinas, 2010 10 19 20:17
Tai ir Latvija priklauso Rusijai?

L N, 2010 10 19 19:01
Kadangi ten puse gyventojų rusai, tai Ukraina visada bus Rusijos nuosavybe. Dabar žmonės pamatė, kad išrinkus tokį kaip Juščenka gyvenimas pablogėjo, o Janukovyčius gaus papigiai resursu iš Rusijos ir gyvenimas pasitaisys šiek tiek. Tai Ukrainos piliečiams net nesinorės keisti valdžios.

Interesantas, 2010 10 19 00:47
Nesutinku su tuo, kad "tai yra labiau teigiamas nei neigiamas reiškinys". Ar del ekonomines naudos ir stabilumo verta issizadet salies demokratizavimo? Be to, tas pats "stabilumas" yra salyginis, nes pagrindines Ukrainos ekonomikos sakas perima rusai, kas dar didina Ukrainos priklausomybe nuo Rusijos bei suteikia dar daugiau svertu Ukrainos nenaudai.

GRU pasekejas, 2010 10 18 17:33
ALELIUJA brolau, pritariu kievienai raidei

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras