Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Lietuvai klijuojama „revoliucijos eksportuotojos“ etiketė

Povilas Žielys
2006 05 19

http://www.iccim.org/English/Magazine/iran_commerce/no1-2002/images/14-03.gifRytinėje Europos Sąjungos (ES) kaimynystėje vykdoma aktyvi užsienio politika pelnė Lietuvai „revoliucijos eksportuotojos“ etiketę. Ją mūsų šaliai aktyviai lipina valdžiai lojali Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida. Ši etiketė gali būti traktuojama ne tik kaip Lietuvos aktyvumo įvertinimas, bet ir kaip tam tikrą grėsmę galintis kelti reiškinys.

Pradžia – Kijeve

Prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Kijevą 2004 m. gruodį ir jo vaidmuo Oranžinėje revoliucijoje iki šiol prisimenamas su tam tikru pasididžiavimu. Bet šis įvykis taip pat žymi Rusijos ir Baltarusijos informacinio puolimo prieš Lietuvą pradžią.

Tai nė kiek nestebina, žinant demokratinių permainų Ukrainoje reikšmę jos kaimynėms. Rusijai Oranžinė revoliucija reiškė antros pagal dydį ir ypatingai svarbios strategiškai buvusios Sovietų Sąjungos respublikos perbėgimą į kitą – Vakarų barikadų pusę. Tuo tarpu Baltarusijos vadžia ėmė rimtai baimintis, kad įvykiai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje gali pasikartoti Minske.

Pirmiausia, Rusijos ir Baltarusijos ideologai puolė kartoti teiginius apie JAV imperializmą ir NATO skverbimąsi link Rusijos sienų. Tačiau jų dėmesio sulaukė ir Lietuva, kurios vadovų vieši pareiškimai apie būtinybę demokratizuoti Rytų Europą leido įtikinamai vaizduoti Lietuvą kaip Rusijai priešiškų jėgų placdarmą kaimynystėje.

Prilipdyta etiketė

Po Oranžinės revoliucijos prasidėjo intensyvios informacinės atakos prieš Lietuvą. Bet koks reikšmingesnis tarptautinis renginys, vykęs Vilniuje, Rusijoje (ir Baltarusijoje) buvo nušviečiamas kaip pasiruošimas vykdyti „spalvotąsias“ revoliucijas provakarietiško kurso dar nepasirinkusiose ES rytinėse kaimynėse. Štai keletas tai iliustruojančių pavyzdžių.

2005 m. balandį Vilniuje buvo surengtas NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio dalyviai negailėjo kritikos Minskui, o JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice net pavadino Baltarusiją „paskutine diktatūra Europoje“. Po šio renginio Rusijos žiniasklaida rašė, kad Lietuvoje, kuri tapo „Baltarusijos revoliucijos forpostu“, buvo aptariamas planas sukurti „euroatlantinės įtakos žiedą“ posovietinės erdvės Vakaruose – nuo Juodosios iki Baltijos jūros.

Kitas panašus pavyzdys – tai tų pačių metų lapkritį Vilniaus universitete vykusi tarptautinė politologų konferencija „Rytų Europos politinės raidos tendencijos“. Pro Rusijos ir Baltarusijos apžvalgininkų akis nepraslydo užsienio reikalų ministro Antano Valionio konferencijoje pasakyti žodžiai, kad demokratizacijos procesai netrukus turės prasidėti ir Rusijoje bei Baltarusijoje. Vienas Baltarusijos naujienų portalas leido sau pasvarstyti, ar Lietuvai patiktų, jei Rusijos užsienio reikalų ministras imtųsi viešai nagrinėti Lietuvos demokratizacijos klausimą.

Šiame kontekste galima paminėti ir neseniai vykusią Vilniaus konferenciją „Bendra vizija bendrai kaimynystei“. Žinoma, po jos šnekas apie Lietuvą, kaip „revoliucijos eksportuotoją“, užgožė JAV viceprezidento Richardo Cheney kalbos aptarimas. Tačiau bendras komentarų fonas nesikeitė: esą nei apie „kaimynystę“, nei tuo labiau apie „gerą kaimynystę“ forume kalbėta nebuvo, visi tik garsiai kritikavo Rusiją, o Baltarusijai net žadėjo „padėti žengti demokratijos keliu“. Taip pat Rusijos žiniasklaidoje buvo teigiama, kad visai Vilniaus konferencijai dirigavo Vašingtonas, o Lietuva tik klusniai paskelbė JAV iš anksto parašytą komunikatą.

Visi šie pavyzdžiai įrodo, kad Rytuose formuojamas Lietuvos, kaip nesavarankiško Rusijai priešiškų iniciatyvų placdarmo, įvaizdis. Ir galima konstatuoti, kad tokio tipo propaganda daro nemažą poveikį Rusijos vidaus auditorijai.

Galimos grėsmės

Šių metų balandį atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) Rusijos gyventojų mano, kad keliauti į Lietuvą arba joje gyventi jiems būtų pavojinga.

Žinant, kad Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, nekyla didesnių problemų dėl rusakalbių mažumos, galima įtarti, jog tokio rusų įsitikinimo priežastis – minėta „revoliucijos eksportuotojos“ etiketė. Nes būtent per ją kuriamas Lietuvos, kaip Rusijos priešo, įvaizdis.

Pati savaime „revoliucijos eksportuotojos“ etiketė Lietuvai grėsmės nekelia. Tačiau priešiškas Rusijos gyventojų nusiteikimas jau yra nepageidautinas tokios etiketės lipdymo rezultatas, nes Lietuvos, kaip priešo, įvaizdžiu įtikėję rusai bus linkę pritarti Kremliaus nedraugiškiems veiksmams Lietuvos atžvilgiu.

Be to, politinę grėsmę Lietuvai kelia ir galimos provokacijos, susijusios su „revoliucijos eksportuotojos“ etikete. Geriausias to pavyzdys buvo neseniai per Rusijos valstybinę televiziją parodyta laida, kurioje buvo paskelbti aukštus Lietuvos pareigūnus tariamai diskredituojantys telefoniniai pokalbiai.

Laidos metu nuskambėjo keletas įrašų, kuriuose du aukšti Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai esą tarėsi su kolegomis iš Gruzijos dėl Baltarusijos opozicijos lyderio Aleksandro Milinkevičiaus nužudymo. Pašalinti jį esą nuspręsta dėl A. Milinkevičius neryžtingumo vykdant revoliuciją.

Laidos vedėjas lietuvius ir gruzinus išvadino „nusikaltėliais-revoliucionieriais“ ir pareiškė, kad faktas, jog „mūsų priešai yra ne tik nusikaltėliai, bet dar ir degeneratai“, yra malonus pats savaime.

Tokia juoda propaganda ne tik veikia dalies Rusijos gyventojų nuotaikas. Ji gali destabilizuoti ir Lietuvos politinę sistemą. Aptartu atveju Lietuva įrodė, kad jos pažeidžiamumas šioje srityje yra nedidelis – nei politikai, nei visuomenė nepareikalavo į provokacija įtrauktų pareigūnų atsistatydinimo.

Tačiau tai nereiškia, jog potenciali grėsmė neegzistuoja. Jeigu kitą kartą panašios Rusijos (ar Baltarusijos) informacinės atakos kryptis sutaps su kurios nors įtakingesnės Lietuvos politinės jėgos siaurais partiniais interesais, įmanomas ir situacijos eskalavimas bei kur kas didesnis provokacijos efektas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras