Nė vienai pasaulio šaliai ne paslaptis, kad ginklų prekyba  – vienas pelningiausių verslų, gerokai papildančių valstybės biudžetą. Šios įplaukos laikomos didžiausiomis po prekybos nafta, dujomis ir kitais gamtos ištekliais. Trečioje valstybės pajamų vietoje, kaip bebūtų keista, yra alkoholio ir kitų narkotizuojančių medžiagų gamyba, dažnai susijusi su vadinamąja šešėline ekonomika. Tačiau nežabotas ginklų eksportas naikina menkiausius stabilumo daigus.

Ginklų prekybos virusas išplito

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) kovo mėnesį paskelbė ataskaitą apie ginklų prekybos apimtį 2009 metais (http://www.sipri.org/yearbook). Analizuodami ginkluotės eksporto ir importo tendencijas, SIPRI ekspertai pastebėjo, kad, daugumos nuostabai, šioje srityje į priekį labai išsiveržė Vokietija. Jos ginklų eksportas per paskutinius penkerius metus išaugo daugiau kaip dvigubai, skelbiama naujoje ataskaitoje. Pagal ginklų eksportą Vokietija šiuo metu atsilieka tik nuo JAV ir Rusijos. JAV tenka 30 proc. visos ginklų eksporto rinkos, o antroje vietoje žengiančiai Rusijai – 23 procentai. Trečioje vietoje esanti Vokietija atsiriekė 11 proc. visos ginklų eksporto rinkos. Ypač paklausūs yra vokiečių gaminami povandeniniai laivai „Type-204“, tankai „Leopard“, sraigtasparniai „BO-105“, patikslina šią ataskaitą Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“.

Daugiausia ginkluotės Vokietija parduoda NATO valstybėms. Didžiausių Vokietijos klienčių sąraše pirmauja Turkija, Graikija ir Pietų Afrikos Respublika.

Tačiau yra ir baisioji šio medalio pusė: auganti ginklų prekyba gali sukelti ir sukelia ne vieną karinį konfliktą. SIPRI analitikai teigia, kad didžiausias pavojus dėl ginklavimosi varžybų kyla Vidurio ir Artimiesiems Rytams, Šiaurės Afrikai, Pietų Amerikai, taip pat Pietų ir Pietryčių Azijai. Pavyzdžiui, per paskutinius penkerius metus ginklų eksportas į Pietų Amerikos šalis išaugo net 150 proc., palyginti su 2000–2004 metais. Ginklavimosi varžybos graso destabilizuoti ir Pietryčių Azijos regioną, kuriame pastaruosius dešimtmečius vyravo sąlyginė taika.

Ataskaitoje teigiama, kad visame pasaulyje prekyba raketomis, naikintuvais, ginklais ir amunicija per šį penkmetį išaugo 22 procentais. Ypač patrauklia preke tapo brangūs naikintuvai: jų eksportas sudaro 27 proc. viso ginklų eksporto.

Ataskaitoje keliamas nerimas, kad vis daugiau ginklų perka vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, kurių technologijų pažanga ir atsparumas ekonomikos krizei leidžia įsigyti šiuolaikinę ginkluotę. Antai Kinija ir Indija pirmauja didžiausių ginkluotės importuotojų sąraše. Spartus Kinijos ginklavimasis kelia rūpestį aplinkinėms valstybėms, todėl jos bando vytis Kiniją. Į dešimtuką pagal ginklų importą pirmą kartą pateko tokios šalys kaip Singapūras ir Alžyras. Singapūras ginklų importą per penkerius metus padidino net 146 procentais. Malaizija išlaidas ginkluotei per 2004–2009 metus padidino net 722 proc., palyginti su 2000–2004 metais.

Rusija didina apsukas

Italijos verslo laikraštis „Il Sole 24 Ore“ spalio 29 d. numeryje atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu auga Rusijos ginkluotės eksportas. Maskva ieško ir randa naujų ginklų pirkėjų, pavyzdžiui, tokių, kurios yra visai šalia pagrindinės jos varžovės JAV – Venesuelą ir Nikaragvą. Rusijos biudžeto deficito jau negali padengti naftos, dujų ir metalų eksportas, todėl Maskva meta iššūkį savo didžiausioms konkurentėms JAV, Vokietijai ir Kinijai. Šiemet valstybinė kompanija „Rosoboroneksport“ tikisi užregistruoti rekordinį karinės ginkluotės ir amunicijos sandorių skaičių, o jų vertė viršys 10 mlrd. dolerių. Rusijos ginkluotės eksportas apima 80 pasaulio šalių, o per metus, kaip žurnalistams neslėpė kompanijos vadovas Anatolijus Isaikinas, sudaroma 1000–1700 kontraktų ir ginklų parduodama už 500–600 mln. dolerių.

Tiesą sakant, jokio šuolio šiais krizės metais nėra, nes Rusijos karinis eksportas didėja jau 11 metų. Labiausiai paklausūs yra koviniai lėktuvai „Su-30“ ir „MiG-29“. Jie parduodami Kinijai, Indijai, Alžyrui, Venesuelai, Malaizijai, Indonezijai ir kt. Šiemet Libija nupirko šešis transporto kovinius lėktuvus „Jak-130“, kurie sukonstruoti Jakovlevo konstruktorių biure kartu su italų kompanija „Aermacchi“, o surenkami gamykloje „Sokol“ Nižnij Novgorode.

Parduodamos karinės produkcijos sąrašo antroje vietoje – zenitinės raketos, tarp jų yra ir žemė–oras klasės raketos „S-300“ bei zenitinių raketų kompleksai „Pancyrj-S1“. Tą sąrašą baigia lengvoji antžeminės kariuomenės ginkluotė: įvairūs Kalašnikovo automatų modeliai ir gynybinės karinio jūrų transporto sistemos. Pernai ginklų buvo parduota už 8,8 mlrd. dolerių, daugiausia dėl pelningų kontraktų su Kinija ir Indija.

Didėja pasipiktinimas ginklų prekyba

Tačiau Maskvai teko reaguoti į nuolatinius JAV reikalavimus apriboti ginklų prekybą su kai kuriomis „blogio ašies“ valstybėmis, pirmiausia su Iranu. Taip Rusija atsisakė kontrakto parduoti Teheranui zenitinių raketų kompleksus „S-300“, kurie galėjo būti dislokuoti ir Bušero atominės jėgainės gynybai. Vašingtono nepasitenkinimą sukėlė ir tai, kad Kinija perparduoda trečiosioms šalims iš rusų įsigytą karinę techniką, daugiausia naikintuvus, artilerijos sistemas, šaudmenis ir garsiuosius AK automatus.

Kaip neseniai rašė laikraštis „The Jeruzalem Post“, Izraelis protestuoja prieš Rusijos planus parduoti ginkluotę Sirijai (spauda rašė, kad ji perka sparnuotųjų raketų kompleksus „P-800 Jahont“), kuri, pasak laikraščio, sudariusi sandėrį su teroristine grupuote „Hezbollah“ ir perkamus ginklus nukreipia prieš žydus. Maskvos patikinimai, esą šie ginklai nepateks į teroristų rankas, yra naivūs. Juk nei Izraeliui, nei JAV nepavyko rusų atkalbėti statyti Bušero atominę elektrinę, kurioje, pagal ankstesnius žvalgybos pranešimus, buvo sodrinamas uranas, tinkamas branduolinių užtaisų gamybai...

Kaimynė Baltarusija taip pat nesnaudžia

Metų pradžioje spauda rašė, kad JAV Kongresas ketina imtis sankcijų ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš Baltarusiją, nes abi jos tiekia ginklus terorizmą remiančioms šalims. Tada, kaip ir kasmet, JAV valstybės departamentas pateikė Kongresui ataskaitą apie šių šalių ginklų eksportą, todėl JAV įstatymų leidėjai ir susirūpino kariniais Minsko ir Maskvos ryšiais su „šalimis, kurios remia terorizmą arba atsisako bendradarbiauti su JAV antiteroristinėse operacijose“, ir žada prieš jas imtis sankcijų.

Tai daryti būtina, nes vien 1999–2006 metais Baltarusija pardavė ginklų už 1 mlrd. dolerių ir atsidūrė 11 vietoje pasaulyje pagal ginklų eksportą. Ši šalis eksportuoja raketas, minosvaidžius, prieštankinę ginkluotę ir minas ekstremistinėms Palestinos grupuotėms ir valstybėms, kurios remia terorizmą, pirmiausia Iranui ir Sirijai. Tarp Baltarusijos klientų yra ir tokia priešiška JAV šalis kaip Venesuela. Įtariama, kad su Maskvos leidimu Minskas trečiosioms šalims perparduoda Rusijoje gamintus ginklus, pavyzdžiui, raketų kompleksus „S-300“. „Šiame prekybos maršrute niekas nevyksta be Maskvos žinios“, –  teigiama Kongresui pateiktame dokumente.

Tačiau visagalis nuspaustas santykių su Rusija „perkrovimo“ mygtukas verčia Vašingtoną užmerkti akis prieš neteisėtą ginklų prekybą. Pastaruoju metu daromos nuolaidos ir Minskui, kuris bando įsiteikti Vakarams ir taip atšipinti jų kritiką diktatoriško režimo atžvilgiu. Ispanų laikraštis „La Vanguardia“ pažymi, kad ginklavimosi varžybos, ypač įsisiautėjusios po garsiosios 1983 m. Ronaldo Reagano iškeltos Strateginės gynybos iniciatyvos, kitaip vadinamos Žvaigždžių karais, dabar iš kosmoso grįžo į Žemę ir tęsiasi su dar didesniu įniršiu negu bet kada.

Taigi, JAV ir Rusija ginklų eksporto versle nėra draugės ar partnerės, bet ir ne priešės. Viena vertus, jos drauge kovoja su Talibanu (JAV operacijoms Afganistane jau išleido 338 mlrd. dolerių), kita vertus, teroristines grupuotes aprūpina naujausiais ginklais. „Moderniųjų laikų fariziejai“, – taip šias tariamas partneres vadina pasaulio spauda.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).