Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Energetiniai Rusijos politikos ginklai ir taikiniai: nr. 1. Ukraina

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 05 16

http://img.rian.ru/images/4277/63/42776307.jpgVis intensyvėjanti pretenzinga Rusijos politika, paremta jos gamtinių išteklių eksportu, kai kurių savo kaimynių ar net Europos Sąjungos (ES) valstybių atžvilgiu, verčia sunerimti, galvojant ne tik apie energetinę, bet, visų pirma, ir apie politinę regiono ateitį. Darant išvadą, verta pažvelgti į tą energetinio spaudimo projekciją, kurią Rusija ėmėsi vykdyti pačioje šių metų pradžioje ir kurios kelyje pirmoji pasitaikė Ukraina. 

Galima teigti, kad Ukrainos ir Rusijos konfliktas buvo užprogramuotas, nes 2006 m. sausio mėn. turėjo būti atnaujintos sutartys dėl gamtinių dujų tiekimo, kuo pasinaudodama Rusijos monopolistinė kompanija „Gazprom“  nusprendė ženkliai padidinti dujų tiekimo į Ukrainą kainas. Iki 2006 m. Kijevas mokėjo 51 JAV dolerį (arba 42 eurus) už 1 000 kubinių metrų dujų, tačiau pagal naują „Gazprom“ siūlomą tarifą kaina turėjo pakilti iki 220-230 JAV dolerių (185 – 195 eurų).  

Atsidūrusi ultimatyvioje padėtyje, Ukraina, reaguodama į „Gazprom“ siūlomą kainą, pareiškė, kad linkusi sutikti mokėti didesnę kainą už jai tiekiamas rusiškas dujas, tačiau ne tokią, kokios nori Maskva. Ukrainos premjeras pareiškė, kad nuo 2006 m. sausio mėn. dujų kaina šalies vartotojams išaugs apie 25 proc. Nereikia papildomai įrodinėti, kad toks kainų šuolis Ukrainai yra skausmingas vien jau dėl to, kad nuo 1999 m. dujų kaina buvo stabili, kas leido lengviau planuoti visos ekonomikos vystymąsi. Vis dėlto, nepaisant net Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos pareiškimo, jog Ukrainos-Rusijos konfliktas neturi būti politizuojamas, Rusijos valdžios remiamas „Gazprom“ iki šiol vykdo visų eksporto sutarčių su kitomis buvusiomis posovietinės erdvės šalimis peržiūros politiką.  

Vis dėlto, pasikviečiant ne itin aiškius tarpininkus, konfliktas buvo išspęstas nauja sutartimi tarp „Gazprom“ bei Ukrainos, kuria remiantis nuo šių metų sausio 1 d. dujų kaina Ukrainai siekia 230 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų. Dujų tiekėju iš Rusijos yra paskirta įmonė „Ruskoenergo“. Tačiau Ukraina perka dujas iš šios įmonės mokėdama tik 95 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų. Kur skirtumas? Anot „Gazprom“ atstovų, kainų skirtumas tarp dujų, kurias „Ruskoenergo“ perka iš „Gazprom“, t.y. 230 JAV dolerių bei Ukrainai parduodamų dujų kainos bus kompensuojamas į dujų balansą įtraukiant dujas iš Turkmėnijos, Uzbekijos bei Kazachijos (faktiškai taip pat autoritarinių šalių). 

Atidžiau žvelgiant, galima teigti, jog Ukrainos-Rusijos konfliktas dėl dujų aiškiai atspindėjo Rusijos bandymą daryti įtaką visai ES energetikai. Ko gero, nereikia papildomai kartoti, kad minėto konflikto pasekmes ryškiausiai pajuto Vengrija bei Austrija. Pagrindinė Vengrijos dujų įmonė „Hungarian Oil and Gas plc.“ sausio 1-2 dienomis gavo net 25 proc. mažiau dujų nei įprastai, o rusiškų dujų importas į Austriją sumažėjo trečdaliu.

Ypač svarbus aspektas šioje istorijoje – ES pozicija. Dabar, Rusijos energetiniam spaudimui besiplečiant ir Kaukazo kryptimi, galima teigti, jog būtent ES pasyvumas bei atviras atskirų jos narių pataikavimas Rusijai vardan siaurų energetinių interesų, lemia Maskvos politiką. Kita vertus, ES savo poziciją formavo realistiškai. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje, kuri yra skirta energetikos išteklių saugumo užtikrinimui yra pristatyta realistiška ES energetikos sektoriaus situacija. ES priklausomybė nuo išorinių energetikos išteklių nuo 50 proc. 2000 m. turėtų išaugti iki 70 proc. 2030 m. Šią situaciją galima apibrėžti importuojamų išteklių duomenimis:

Nafta:

· apie 45 proc. visų į ES importuojamų naftos žaliavų yra tiekiama iš Vidurio Rytų;

· iki 2030m. apie 90 proc. visų į ES tiekiamų naftos žaliavų bus importuojama.

Dujos

· apie 40 proc. ES naudojamų dujų yra tiekiama iš Rusijos, 30 proc. iš Alžyro, 25 proc. iš Norvegijos;

· iki 2030 m. prognozuojama, kad nuo 60 iki 80 proc. dujų importo į ES sudarys importas iš Rusijos.

Anglis:

· prognozuojama, kad iki 2030 m. ES importuos 66 proc. anglies. 

Kaip buvo galima stebėti, ES Ukrainos-Rusijos konfliktą vertino nuosaikiai. Tokią poziciją, ko gero, sąlygojo ES nuogąstavimai, kad aktyvi ir Rusijai nepalanki Sąjungos pozicija gali iš esmės paveikti dujų tiekimą į ES. Svarbu pastebėti, kad apytikriai 80 proc. „Gazprom“ eksportuojamų dujų ES pasiekia per Ukrainos dujotiekius. Konfliktą, galintį sujaukti dujų tranzitą į ES, buvo bandoma spręsti ieškant galimybių dujų tiekimo trūkumus iš Rusijos padengti dujų tiekimu iš Norvegijos, tačiau Norvegija teigė, kad nėra galimybių padidinti dujų eksportą į bet kokią šalį. „Statoil“ atstovas O. M. Aanestadas yra pareiškęs, kad ES neturi alternatyvių dujų tiekėjų.

Kita vertus, ES puikiai suvokia Rusijos bandymus daryti politinę įtaką per energetinius svertus ir konflikto metu atsisakė spausti Ukrainą bei nereagavo į Rusijos prašymus įtakoti Kijevo poziciją. ES pirmininkaujanti Austrija, nepaisant vietinių nepatogumų, pareiškė, kad nėra linkusi tarpininkauti sprendžiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą, kad šalys pačios turi rasti sprendimą susiklosčiusiai situacijai.

Viso šio konflikto pasekme tapo ir individualus atskirų ES šalių rūpesčio savo dujų sektoriais išaugimas. Pavyzdžiui, Lenkija nusprendė ieškoti galimybių sudaryti sutartis su Norvegija, ko rezultate Lenkijos Ministras Pirmininkas K. Marcinkevičius paminėjo, kad turėtų būti peržiūrėti Lenkijos dujų pramonės monopolininkės „PGNiG“ įmonės santykiai su „Gazprom“. Taip pat patvirtinta, kad ateityje bus investuojama į energetinių šaltinių paiešką Lenkijoje. Didžioji Britanija teigė, kad gamtinių dujų tiekimo sustabdymas į Ukrainą kelia grėsmę dujų eksportui į ES ir sukuria disbalansą ES energetikos rinkoje. Savo ruožtu Vengrijos kompanija „Hungarian Oil and Gas plc.“ svarsto alternatyvą energetikos technologijas iš dujų perorientuoti į naftos produktus.

Apibendrinant galima teigti, kad bet kokie santykiai su šiandienine Rusija turi būti labai kruopščiai planuojami ir įgyvendinami remiantis ekonominių ir politinių interesų balansu. Yra akivaizdu, kad Rusija stengiasi daryti įtaką nuo energetikos eksporto bei tranzito priklausomoms šalims, kurios ateityje, kaip rodo tendencijos taps dar labiau priklausomos nuo Rusijos energetikos. Kol ES neturės vieningos pozicijos saugaus energetikos resursų tiekimo klausimu, kuri turi būti aiškiai suformuluota kolektyviniu valstybių narių sutarimu, tol išlieka grėsmė panašaus pobūdžio energetikos krizėms. Tačiau šiandien jau galima konstatuoti, kad Ukraina buvo tik pirmasis Rusijos politinių ambicijų, realizuojamų energetiniais kanalais, taikinys. Sekančiu tapo demokratijos tradicijas diegianti bei ES taip pat smarkiai palaikoma Gruzija, kurios situaciją aptarsime sekančią savaitę.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (19)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (71)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (7)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras