Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Europos naujosios saugumo architektūros prielaidos (1)

Giedrius Česnakas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantas ir dėstytojas
2010 11 15

Priėmus naująją NATO strateginę koncepciją turėtų keistis Europos saugumo architektūra: joje Rusija yra pasiryžusi sustiprinti savo vaidmenį ir atkurti galios balansą su JAV euroatlantinėje erdvėje. Naujoji Europos saugumo sistemos organizacija, kurios sukūrimo idėja vadinama Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo planu, turėtų apimti euroatlantinę erdvę, taip pat ir regionines saugumo organizacijas. Naujoji platesnio formato organizacija apimtų ir NATO, suteiktų didesnę įtaką Rusijai Europos saugumo erdvėje ir atsvertų JAV įtaką.

D. Medvedevas spalio 7 d. per vizitą Kipre pabrėžė naujos Europos saugumo architektūros, kuri padėtų išspręsti įsisenėjusius konfliktus, būtinybę. D. Medvedevo pareiškimas padarytas prieš artėjantį Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą Dovilyje, Prancūzijoje, taip pat prieš naujos NATO strateginės koncepcijos patvirtinimą NATO vadovų susitikime lapkričio 19–20 d. Lisabonoje. Galima daryti prielaidą, kad Lisabonoje Rusija sieks daryti įtaką Prancūzijos ir Vokietijos pozicijai dėl NATO strateginės koncepcijos ir siūlys atsisakyti Rusijos interesams prieštaraujančių elementų. Jau neformaliame NATO ir Rusijos tarybos susitikime Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos užkulisiuose Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas siūlė atsisakyti „nevienareikšmės NATO pozicijos Rusijos atžvilgi[1].

Šiuo metu Rusija turi itin palankias galimybes siekti atkurti galios pusiausvyrą JAV atžvilgiu Europos saugumo architektūroje dėl kelių priežasčių. Pirmoji – sumažėjęs JAV dėmesys Europos saugumui ir susitelkimas į Vidurio Rytų regioną (karus Irake bei Afganistane ir Irano branduolinę programą). JAV ir sąjungininkų įklimpimas į du karus lemia vis didesnį sąjungininkų nepasitenkinimą JAV vykdoma užsienio ir saugumo politika Vakarų Europoje. Sumažėjęs JAV dėmesys Vidurio Europos ir Baltijos valstybėms taip pat didina šių regionų nepasitenkinimą. Augantis nepasitenkinimas lemia, kad Europos valstybės, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, su vis didesniu pasitikėjimu žvelgia į Rusiją.

Antra, galingiausios žemyninės Europos valstybės Vokietija ir Prancūzija yra priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių, be to, siekia plėsti ekonominį bendradarbiavimą, nevengdamos parduoti Rusijai net naujausią ginkluotę, didinti investicijas joje. Vokietija ir Prancūzija neprieštarautų svaresniam Rusijos įsitraukimui sprendžiant Europos saugumo reikalus, nes tai sustiprintų abiejų valstybių diplomatines pozicijas JAV atžvilgiu, o globalioje erdvėje leistų naudotis pusiausvyros tarp JAV ir Rusijos teikiama nauda.

Trečia, Rusija stengiasi išnaudoti ir derinti ekspansijos ir šalies modernizacijos politiką. 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karinis konfliktas ir po jo sekę diplomatiniai procesai parodė, kad JAV dominavimas NATO politinėje struktūroje susvyravo. JAV, Vidurio Europos ir Baltijos valstybių propaguojamą NATO plėtrą į rytus ėmė stabdyti Vokietija ir Prancūzija. Rusijai susigrąžinus įtaką Ukrainoje prezidentu išrinkus Viktorą Janukovyčių paaiškėjo, kad Ukraina nebesieks įstoti į NATO. Gruzijos siekiai stoti į NATO išlieka, kaip ir NATO generalinio sekretoriaus Fogho Rasmusseno bent jau žodinė parama tiems siekiams. Vis dėlto Rusijos ir Gruzijos karas ilgam atitolino įstojimo galimybes. Tuo pat metu galima stebėti šylančius JAV ir Rusijos santykius. JAV ir Rusijos susitarimas dėl branduolinės ginkluotės mažinimo, NATO karinis tranzitas į Afganistaną per Rusijos teritoriją, susitarimas dėl vieningos pozicijos Irano atžvilgiu ir Rusijos sprendimas neparduoti jam priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksų S-300 rodo realų santykių „perkrovimą“. Atrodo, kad JAV taip pat neprieštarautų svaresnei Rusijos pozicijai Europos saugumo architektūroje. JAV akademinėje bendruomenėje pasigirsta siūlymų suteikti Rusijai balsą NATO, bet ne veto teisę. Tokią mintį išdėstė prof. Richardas Krickus 2009 m. pabaigoje pasirodžiusioje knygoje „Medvedevo planas: naujoje Europos saugumo sistemoje suteikti Rusijai balsą, bet ne veto teisę“ (Medvedev‘s Plan:Giving Russia a Voice but not a Veto in a New European Security System). Tuo pat metu Rusijoje aktyviai propaguojama modernizacijos idėja. Prezidentas D. Medvedevas per vizitą JAV kvietė Amerikos mokslininkus atvykti dirbti į Rusiją, o JAV ir Europos kompanijas – joje investuoti. Rusija deklaruoja siekį pereiti nuo žaliavų eksporto ekonomikos prie apdirbamosios ir aukštųjų technologijų ekonomikos. Vakarų politikai ir analitikai palankiai reaguoja į Rusijos modernizacijos idėją, tačiau jos modernizacijos viltys buvo siejamos ir su ankstesniais Rusijos lyderiais – Borisu Jelcinu ir Vladimiru Putinu, bet jie šių vilčių nepateisino. Galima numanyti, kad ir su D. Medvedevu siejamos viltys žlugs, o Rusija dar kartą Vakarams „parduos“ modernizacijos idėją.

Ketvirta, Europa per daugiau kaip 20 metų po šaltojo karo pabaigos nesugebėjo tapti atsakinga už savo saugumo politiką ir tebėra linkusi kliautis JAV ir Rusijos saugumo garantijomis. Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, yra linkusios nesiekti strateginio balanso ir atsakomybę dėl sprendimų perleisti JAV ir Rusijai. Europos susitelkimas į ekonomiką, pernelyg mažas dėmesys „kietosios“ galios priemonėms, neryžtingumas užsienio ir saugumo politikos srityse lėmė tai, kad Europa nesugebėjo tapti trečiąja veikėja tarp Vankuverio ir Vladivostoko.

Faktiškai tik Vidurio Europos ir Baltijos valstybės siekia išsaugoti susiklosčiusią Europos saugumo architektūrą, paremtą JAV dominavimu per NATO. Šios valstybės taip pat vykdo konservatyvesnę politiką Rusijos atžvilgiu, siekia, kad penktasis Vašingtono sutarties straipsnis NATO strategijoje išliktų pagrindinis. Tačiau abejotina, ar Baltijos ir Vidurio Europos valstybės sugebės atsverti Vakarų Europos pozicijas ir kintantį JAV požiūrį.

Naujos Europos saugumo architektūros ir ją įgyvendinančios organizacijos sukūrimas Vidurio Europos ir Baltijos valstybių būtų suprantamas kaip dalinis grįžimas į Rusijos įtakos sferą ir lemtų šių valstybių santykių su Vakarų sąjungininkais pokyčius. Naujosios Europos saugumo architektūros ir ją įgyvendinančios organizacijos sukūrimas taip pat reikštų Rusijos įtakos susigrąžinimą globalioje erdvėje.

 [1] Vašingtone aptarti NATO santykiai su Rusija. Rasta: http://www.nato.lt/nato-gerina-santykius-su-rusija/; žiūrėta: 2010 10 10.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras