Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Čečėnų interneto svetainė iš visur vejama (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 11

Čečėnų kovotojų prasiveržimas į virtualiąją erdvę, kaip ir visa kova už nepriklausomybę, ypač paaštrėjusi 1994-aisiais metais Rusijai pradėjus karą Kaukaze, taip pat nėra lengvas. Rusijos specialiosios tarnybos daro viską, kad jų interneto svetainė http://www.kavkazcenter.com/nerastų pastovios išsidėstymo vietos, persekioja serverių savininkus, daro spaudimą tų valstybių teisėsaugos organams, kad vadinamasis „separatistų ir teroristų portalas“ apskritai išnyktų iš nerealiosios erdvės. Tokiu būdu jis „migruoja“ per „artimojo užsienio“ šalis – Lietuvą, Estiją, Suomiją, Švediją.

Stokholmas nusileido Maskvai

Neseniai buvo pranešta, kad Rusijos ambasada Švedijoje kreipėsi į šios šalies vyriausybę, kaltindama švedų agentūrą, kuri suteikė savo serverius čečėnų portalui. Gegužės 5-ąją, tarptautinio prokuroro Stokholme Haakano Rosvalo sprendimu, dalis serverių, aptarnaujančių minėtą čečėnų interneto svetainę, buvo konfiskuota. Prokuroras spręs, ar bylą perduoti Švedijos teismui. Kompanijai PRQ jis pareiškė, kad turi teisę atlikti tokius veiksmus, nesikreipdamas į teismą, jei kaltinimai yra kriminalinio pobūdžio. Jeigu prokuroras ir nesikreips į teismą, serveriai gali likti konfiskuoti.

Sunku pasakyti, kokie motyvai paskatino Švedijos vyriausybę, garsėjusią nepriklausoma pozicija, remiant Čečėnijos kovą už savo nepriklausomybę, nuolaidžiauti Maskvos reikalavimams. Viena aišku, kad Rusijos specialiosios tarnybos, nuo SSRS laikų prižiūrimos buvusio KGB bendradarbio ir dabartinio šalies prezidento, pasiekia tolimiausias šalis, nekalbant apie kaimynines. Ir kad bet koks čečėnų kovotojų žodis, kviečiantis priešintis okupantams, būtų užslopintas.

Lietuvoje įsikišo VSD

Tą pačią dieną jų interneto svetainė savo skaitytojus informavo, kad ši informacija prieinama Lietuvoje esančiuose serveriuose adresu http://www.kavkazcenter.net/.

Nėra tikslių duomenų, kada šis portalas pradėjo veikti. Enciklopedinė tarptautinė svetainė Wikipedia (http://www.wikipedia.org/) praneša, kad Kavkaz Center (http://www.kavkazcenter.com/) yra kontraversiškai pagarsėjusi naujienų svetainė, daugiausiai pateikianti informaciją apie Čečėniją ir Rusijos bei čečėnų separatistų konfliktą Kaukaze. Kurį laiką ji buvo transliuojama iš serverioLietuvoje, tvirtina Wikipedia. Tai užtraukė Rusijos nemalonę, kadangi svetainėje pateikiami faktai, prieštaraujantys Rusijos politikai Kaukazo regione. Galiausiai svetainė buvo uždaryta ir iškelta byla, o serverį paėmė tam įgaliojimų be teismo sprendimo neturėjęs VSD. Kitas skandalas kilo tada, kai svetainę į savo namus Seimo viešbutyje Vilniuje norėjusiam perkelti ir tokiu būdu nuo VSD veiksmų iki teismo sprendimo ją apginti parlamentarui neva buvo nukirptas interneto kabelis.

Svetainės priešininkai kaip argumentu, kodėl ją reikia uždaryti, rėmėsi Rusijos teroristu paskelbto Čečėnų lauko vado Šamilio Basajevo grasinančiu pareiškimu, pateiktu svetainėje, kurio pats faktas daro šią svetainę teroristine, taip pat keliomis radikaliomis svetainės forume išsakytomis komentatorių mintimis. Tuo tarpu svetainės šalininkai teigė, kad visos informavimo priemonės skelbia teroristų ir nusikaltėlių žodžius ir niekas jų už tai niekur, išskyrus Rusiją ir kitas nedemokratines šalis, neuždaro, kad Kavkaz Center tėra naujienų svetainė, kad radikalių minčių gausu daugelyje lietuviškų forumų, bet jos netrinamos ir už jas niekas nieko nepersekioja. 

Kas papiktino Kremlių?

Kaip rašė laikraštis „Slaptai“, 2003 metų pradžioje Rusijos specialiosios tarnybos, vadovaujamos tuometinio vyriausiojo Rusijos prezidento propagandisto Sergėjaus Jastržembskio, sugebėjo uždaryti čečėnų nepriklausomybininkų Estijoje veikusį internetinį leidinį Tada oficialusis Kremlius pareiškė griežtą protestą ir oficialusis Talinas atsitraukė – Estijos specialiosioms tarnyboms buvo duotas įsakymas panaikinti visus čečėnų nepriklausomybininkų portalus. Tuomet portalas susirado užutėkį Lietuvoje. Dar po kelių savaičių jis jau veikė savarankiškai.
           Kavkaz Center tapo vėl prieinamas skaitytojams 2003 metų gegužės 14-ąją. Jo oficialusis redaktorius – Jusufas Ibrahimas. Gegužės 15-ąją jis davė interviu opoziciniam Ukrainos leidiniui „Novini Ukraini“. Komentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl „čečėnų smogikams suteikiamos amnestijos“, J. Ibrahimas pareiškė, kad amnestija Čečėnijos teritorijoje neturi jokios galios, be to čečėnai anksčiau ar vėliau suims patį V. Putiną, kuris, pasak čečėno J. Ibrahimo, „tegul nesitiki pasigailėjimo“. Tai galutinai papiktino Kremlių.

Beje, 2003 metų balandžio 25 dieną čečėnų mirtininkų brigados vadas Abdulach Šamil Abu Idris perdavė šiam internetiniam leidiniui savo komentarus dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Sergėjaus Jušenkovo žmogžudystės. Jis atskleidė nusikaltimo užkulisius, papasakojo tragedijos „Nord-Ost“ detales ir nurodė pagrindinius kaltininkus. Tokios tiesos negalėjo likti be Rusijos FST dėmesio.

Ilgas teismų maratonas

Išvytas iš Talino, čečėnų kovotojų portalas rado užuovėją Suomijoje. 2005 metų gegužę suomių verslininkas Michaelis Sturshe suteikė jam savo serverį, ir interneto svetainėje leido įkurti rubriką, kurioje skelbė sąskaitą, į kurią buvo renkamos lėšos čečėnų kovotojams remti. Tačiau Suomijos parlamento konstitucinė komisija nusprendė, kad tokiais veiksmais verslininkas pažeidžia šalies pagrindinį įstatymą ir po keleto mėnesių bylinėjimosi portalas buvo uždarytas.

Tuomet rugsėjį ta pati svetainės persekiojimo procedūra pasikartojo į Lietuvą persikėlusiam portalui. 2003-ųjų birželį Valstybės saugumo departamentas jį jau buvo uždaręs, tačiau bendrovės „Elneta“ vadovas Rimantas Pašys po ilgo bylinėjimosi laimėjo nedidelę pergalę: teismas neįžvelgė šioje globoje nieko nusikalstamo. Tiesa, kita teisminė instancija tuo suabejojo. Tik 2005-ųjų rugsėjo antrojoje pusėjo Konstitucinis teismas pripažino, kad Kavkaz Center veiklos nutraukimas buvo teisėtas ir įpareigojo Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą priimti atitinkamą galutinį sprendimą.

Ir vis dėlto šią interneto svetainę vėl galima rasti. Tai, kad ją aptarnauja lietuviški serveriai, niekam ne paslaptis. Galbūt ir Lietuvos vadovai supranta, kad Vilnius negali matuoti informacijos skleidimo pagal Maskvai parankią kovos su terorizmu matuoklę. Demokratiniame pasaulyje antiteroristinė kova ir kova už nepriklausomybę turi aiškiai suformuluotas savo sampratas. Taip sakant, čečėnų kovotojų skleidžiamas žodis, net jei ir tarp jų atsiranda radikalių raginimų, turi surasti savo viešumo kanalą, nes tai – sudėtinė Čečėnijos išsivaduojamojo judėjimo iš kolonijinės priespaudos dalis. Demokratinės visuomenės tokią kovą remia be išlygų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras