Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Vašingtono signalai Maskvai – per Vilnių

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 06

Vargu ar kas laukė, kad tarptautinė Vilniaus konferencija prabėgs nepastebimai, be jokių aštrių kampų, be įsidėmėtinų pasisakymų. Nieko nuostabaus, kad didesnio šio forumo dalis buvo skirta Rytų ir Vakarų santykių analizei, buvusių sovietinio bloko valstybių pozicijos išryškinimui, dažniausiai nukreiptam prieš Maskvą.

Ir vis dėl to, kaip ir buvo tikėtasi, JAV viceprezidento Dicko Cheney kalba nebuvo nuglaistyta ir aptaki. O laikraštis „The Washington Post“ pastebėjo, kad jau pats viceprezidento sprendimas atvykti į Vilnių, nors čia buvo kalbama apie kaimyniškus Baltijos ir Juodosios jūrų regiono šalių santykius, buvo signalas Rusijai ir Baltarusijai, kurios patį forumo faktą vertino kaip priešišką.

G.W.Busho pavaduotojas ne tik pasakė griežtą kalbą, bet ir susitiko su Maskvos nemėgstamais lyderiais Viktoru Juščenka ir Michailu Saakašviliu. Jo planuose buvo pokalbis ir su Baltarusijos opozicijos vadovu Aleksandru Milinkevičiumi, bet šį Aleksandras Lukašenka jau keletas savaičių laiko įkišęs už grotų.

Vašingtono dienraštis rašo, kad Dickas Cheney surengė slaptą susitikimą su vienu demokratinių pažiūrų Rusijos politiku, tačiau jo pavardės saugumo sumetimais laikraštis neatskleidžia.

Pati viceprezidento kalba Vilniuje buvo skirta politinių represijų Rusijoje kritikai, naudojant galingus instrumentus – naftą ir dujas. Viceprezidentas juos pavadino „bauginimo ir šantažo instrumentais“. Toks Rusijos kursas gresia jos izoliacija nuo Europos ir gali padaryti žalą ilgalaikėms vystymosi perspektyvoms. Laikraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad Rusija yra didžiausia dujų gavėja, o naftos gavyboje yra antra pasaulyje po Saudo Arabijos. Šiuo būdu Maskva šantažuoja ne tik nepaklusnias buvusias jos respublikas, bet ir daro spaudimą Vakarų Europos politiniams sprendimams. Dar daugiau, rašo laikraštis: Maskva praėjusį mėnesį prasitarė, kad Amerikos dujų kompanijų dalyvavimas bendruose projektuose bus susietas su Rusijos priėmimu į Pasaulio prekybos organizaciją, į kurią ji beldžiasi štai jau 12 metų. Vašingtonas buvo šokiruotas.

Todėl Maskvos pasipiktinimas aukšto svečio iš Amerikos kalba, kad ji „visiškai nesuprantama“, kelia nuogąstavimus, kad Kremlius ir nenori suprasti Vakarų pastabų dėl nukrypimų nuo demokratijos. Vienintelis Vladimiras Žirinovskis tiesiai šviesiai įvardijo tokių pasisakymų tikslą – neva apšmeižti Rusiją liepos mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančio Didžiojo aštuoneto lyderių susitikimo išvakarėse.

Iš tiesų, Vilniaus forumas buvo bene paskutinis prieš liepos 15-17 dienomis šiame gimtajame Vladimiro Putino mieste įvyksiantį G-8 viršūnių susitikimą. Lietuvos sostinėje Kremliaus adresu nuskambėjo paskutinis signalas, kad Maskva per likusius du mėnesius turi įvykdyti kai kuriuos Vakarų reikalavimus demokratijos plėtros srityje. Tarp jų – nevyriausybinių organizacijų, tokios kaip „Naujoji Eurazija“, veiklos legalizavimas, energijos išteklių tiekimo kaimynams garantijos, leidimas nepriklausomiems stebėtojams dalyvauti visų lygių rinkimuose, Maskvos įtakos stiprinimas diktatoriškam Minsko režimui ir taip toliau. Beje, tai buvo klausimai, kuriuos Vilniaus forumo metu Vašingtone aptarė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice ir čia viešėjęs Rusijos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Igoris Įvanovas.

Kartu, kaip praneša Amerikos spauda, Vašingtone svarstomas klausimas dėl G.W.Busho vizito į Ukrainą prieš Didžiojo aštuoneto susitikimą Sankt Peterburge. Tai būtų didelis postūmis Kijevo viltims kuo greičiau integruotis į Vakarų visuomenę, o Maskvai būtų pademonstruota, kad iš viršūnių susitikimo Sankt Peterburge Kremlius neįsivaizduotų, jog didžiosios valstybės pritaria V.Putino antidemokratiniams veiksmams.

Šis politinis žaidimas, net jeigu jį taip ir vadintume, pirmąją gegužės savaitę tarsi pavasario šuoras praūžė pro Vilnių. Tai Lietuvą paskatina vaidinti dar didesnį geros kaimynystės tarpininko vaidmenį jai gerai istoriškai pažįstamame geopolitiniame ruože tarp Baltijos ir Juodosios jūrų.

„Žinių radijas“, „Užsienio įvykių komentarai“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras