Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė: tikrovė ar iliuzija? (2)

Kristina Puleikytė
2006 04 28

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos užsienio politikos prioritetais buvo išskirti geri santykiai su kaimynais ir integracija į Europos Sąjungą (ES) bei NATO. Euroatlantinės integracijos siekius buvo bandoma įgyvendinti dviem kryptimis – šiaurine, t.y. per bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, ir pietine, t.y. per glaudžių ryšių plėtojimą su Lenkija. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuva kartu su Latvija ir Estija pasirinko šiaurinę kryptį tik dėl pačių Šiaurės šalių susidomėjimo Baltijos valstybėmis. Nuo 1996 m., pagerėjus santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos, atsirado naujas Lietuvos užsienio politikos vektorius į Lenkiją. Išvada – 1997 m. Lietuvos-Lenkijos santykiai įgavo kokybiškai naują formatą, t.y. šalys pasuko strateginės partnerystės link.

Strateginės partnerystės atsiradimo viena iš prielaidų buvo valstybių nacionalinių tikslų bei interesų sutapimas, t.y. bendras siekis integruotis į NATO ir ES. Lenkijai, tapus NATO nare, Lietuvoje buvo suvokta, kad partnerystės su pietine kaimyne gali pagreitinti integracinius procesus.

Politinis ir karinis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Lenkijos politinis bendradarbiavimas plėtojamas tiek per dvišalius santykius ir sukurtas bendras institucijas, kurios yra tapusios abiejų valstybių aukštų valdžios pareigūnų forumu, tiek per tarptautinių ir regioninių organizacijų mechanizmus. Ukrainos pavyzdys rodo, kaip Lietuva ir Lenkija atitinkamais klausimais gali rasti politinį dialogą ir veikti kartu, skatinant įvairias iniciatyvas ir aktyviai įsitraukiant į ES bei NATO veiklą.

Karinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos yra labiausiai išplėtotas. 1999 m. ėmė veikti bendras Lietuvos ir Lenkijos batalionas Litpolbat. Šis karinis vienetas dalyvavo NATO vadovaujamoje taikos operacijoje „Joint Guardian“ Kosove Lenkijos KFOR pajėgų bataliono sudėtyje. Be to, Lietuva kartu su Lenkija dalyvauja taikos misijoje Irake. Tarp Lietuvos ir Lenkijos yra sudarytas susitarimas dėl integruotos oro erdvės kontrolės sistemos sukūrimo.

Strateginė partnerystė ekonominėje srityse

Nepaisant bendradarbiavimo plėtojimo ir gilinimo karinėje srityje bei oficialių Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovų pareiškimų, strateginės partnerytės didžiausia kliūtis yra bendradarbiavimas žemesniajame lygmenyje, t.y. ekonominiame, kultūriniame ir apskritai visuomeniniame lygmenyje. Menkai išvystyti arba iš viso nevystomi ryšiai ekonominėje ir visuomeninėje srityje negali padėti užtikrinti visapusiškos strateginės partnerystės gyvybingumo. Šiuo metu kaip tik ir trūksta tiek ekonominių santykių, tiek kultūrinių ryšių bei ryšių tarp visuomeninių organizacijų gilinimo ir plėtimo.

Prekybiniai ryšiai su Lenkija nėra tokie intensyvūs kaip su kitomis Lietuvos kaimynėmis. Be to, kapitalo srautai iš Lenkijos į Lietuvą ir atvirkščiai irgi yra pakankamai menki. Trūksta bendrų projektų, remiančių ir skatinančių Lietuvos ir Lenkijos vidutinio ir smulkaus verslo įmonių tarpusavio ryšius.

Strategiškai svarbių projektų, tokių kaip automagistralės Via Baltica, geležinkelių linijos Rail Baltica tiesimas ir elektros tinklų sujungimas, įgyvendinimas yra užstrigęs ir išlieka tik popieriuje. Didžiausia kliūtis šių projektų įgyvendinimui yra Lenkijos politikų valios. Be to, atskirų transporto šakų svarba Lietuvoje ir Lenkijoje yra asimetriška, nes Lietuva prekių pervežime pirmenybę teikia geležinkeliams, o  Lenkija – automobilių keliams.

Lenkijos suinteresuotumas Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemos sujungimu yra mažas dėl labai paprastos priežasties. Lenkijos energetikos įmonės kol kas nėra konkurencingos ir baiminamasi konkurencijos iš pigesnės elektros energijos tiekėjų. Priimtoje Europos Komisijos direktyvoje, kuri pradės veikti kitais metais, teigiama, kad elektros tiekėjas turi visišką laisvę pasirenkant, iš ko pirkti elektrą gyventojams. Be to, akivaizdus Lietuvos politinio elito nenoras „Mažeikių naftos“ privatizavime matyti lenkų bendrovę „Orden“.

Tautinių mažumų klausimas

Vienas opiausių klausimų Lietuvos-Lenkijos santykiuose yra tautinės mažumos. Nepaisant to, kad, skirtingai nei 1991 m., tautinių mažumų klausimas nebėra įtampos dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose šaltinis, tačiau klausimai ir problemos, susijusios su tautinėmis mažumomis vis yra iškeliami politiniame lygmenyje.

Bendra valstybių istorinė praeitis ir gajūs įvairūs mitai bei stereotipai abiejų valstybių visuomenėse tampa trukdžiu sėkmingai strateginės partnerystės sklaidai visuomeniniame lygmenyje. Iki šiol Lenkijos visuomenėje yra įsitvirtinęs atitinkamas požiūris į lenkų mažumos padėtį Lietuvoje. Be to, neretai Lenkijos spaudoje Lietuvos-Lenkijos santykiai ir apskritai Lietuvos politika yra nušviečiama pakankamai tendencingai ir neigiamai. Taip pat nereikia atmesti galimybės, kad senus nesutarimus, susijusius su tautinėmis mažumomis, gali „atnaujinti“ išorinės jėgos, manipuliuodamos šiuo klausimu.

Strateginės partnerystės formalus pobūdis

Oficialiai pažymima, kad Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė apima intensyvius ir glaudžius ryšius įvairiose srityse. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė turi ryškų asimetrinį pobūdį, kurį formuoja politinio ir ekonominio potencialo skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos. Didesnė bei įtakingesnė Lenkija turi daugiau alternatyvų užsienio politikoje nei Lietuva, kas savaime implikuoja mažesnį Lenkijos politinio elito susidomėjimą abiejų šalių strategine partneryste, suteikiant jai antraeilį vaidmenį.

Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė didžiausią pažangą yra padariusi politinėje ir ypač karininėje srityje. Pasirašyti susitarimai dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti geros kaimynystės politiką, sukurtos bendros institucijos, bet užtikrinti gyvybingą ir veiksmingą strateginę partnerystę svarbu ne tik išorinių gerų santykių palaikymas, bet ir Lietuvos-Lenkijos abipusių ryšių bei supratimo plėtimas, gilinimas į įvairias sritis ir visuose lygmenyse (nuo aukšto rango valdžios pareigūnų iki paprastų visuomenės narių).

Ekonominiai santykiai yra pagrindas ir gerų politinių santykių vystymuisi. Abiejų šalių prekybinius santykius turėtų pagyvinti narystė ES, tačiau, nepaisant politikų deklaracijų, kol kas bendri transporto infrastruktūros ir energetiniai projektai nėra realiai įgyvendinami ir neaišku, kada jie pajudės iš mirties taško.

Tautinių mažumų klausimai, tokie kaip lenkiškų vardų ir pavardžių rašymas lenkiškomis raidėmis, žemės sugrąžinimas Vilniaus apskrityje, kanalo „TV Polonia“ retransliavimas ir pan. lieka iki galo neišspręsti. Lenkijos valdžios pareigūnai vis iškelia klausimus, susijusius su lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemomis, o toks lenkų elgesys dažniausiai visuomeniniame lygmenyje traktuojamas neigiamai.

Panašu, kad Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė išlaiko tik formalų pobūdį, t.y. dalinai yra deklaratyvi, atsispindinti abiejų šalių oficialiose deklaracijose ir kalbose. Kad strateginė partnerystė atsikratytų savo deklaratyvaus pobūdžio, ji turi būti užpildoma konkrečia veikla ir bendrų iniciatyvų įgyvendinimu įvairiose srityse.

Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė linkusi išlaikyti deklaratyvų pobūdį ir pirmiausia dėl pačios Lenkijos pozicijos. Lenkijos pozicija, strateginės partnerystės su Lietuva atžvilgiu, išlieka kol kas pakankamai skeptiška, vengiant imtis politinės valios, kad paskatintų užstrigusių projektų vykdymą. Lenkijos politinis elitas yra linkęs skatinti bendradarbiavimą ir bendras iniciatyvas su Lietuva tokiose srityse, kuriose abiejų šalių nacionaliniai interesai sutampa. Bendradarbiauti tose srityse, kurios apima probleminius klausimus abiejų šalių santykiuose arba teikia mažai naudos Lenkijos strateginiams interesams, yra vengiama.

Kitas svarbus aspektas yra Lenkijos potencialas ir galia. Lenkija, pagal santykinę bei struktūrinę galią ir turimą potencialą, kurio ji dar nėra išnaudojusi, žymiai lenkia Lietuvą, kas savaime suponuoja strateginės partnerystės asimetriškumą. Lietuva norėtų kartu su Lenkija tapti regiono centru ir lydere per strateginės partnerystės stiprinimą ir gilinimą, tačiau kyla klausimas: ar to nori Lenkija? Kol kas, atrodo, kad ne.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (70)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (138)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (4)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras