Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Jemenas – terorizmo citadelė

Stanislovas Stasiulis
2011 01 14

Pastaruoju metu Jemenas sulaukia vis didesnio pasaulio žiniasklaidos dėmesio dėl šalyje veikiančių teroristinių grupuočių. Atkreipti dėmesį į šalies problemas paskatino ir spalio 29 dieną Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Arabų Emyratų oro uostuose skubių siuntų tarnybų UPS ir „FedEx“ lėktuvuose aptiktos pašto siuntos su sprogmenimis, išsiųstos iš Jemeno ir adresuotos dviem žydų organizacijoms, veikiančioms Čikagoje. Apie gabenamus sprogmenis, paslėptus spausdintuvų kasetėse, sužinota bendradarbiaujant su Saudo Arabijos saugumo struktūromis ir nustatyta, kad juos siuntė Jemene veikianti grupuotė „Al Qaeda“ Arabijos pusiasalyje“ (Al-Qaeda in the Arabian Peninsula; AQAP). Manoma, kad ji turi apie kelis šimtus kovotojų ir savo veiklą aktyviau ėmė plėtoti nuo 2009 metų pradžios, kai Jemeno ir Saudo Arabijos grupuotės susivienijo, o savo užnugario baze pasirinko Jemeną. Su šia grupuote yra siejamas ir nesėkmingas bandymas susprogdinti keleivinį lėktuvą, skrendantį iš Amsterdamo į Detroitą praėjusių metų šv. Kalėdų dieną. Tuomet po nepavykusio mėginimo susisprogdinti lėktuve Nigerijos pilietis Umaras Faroukas Abdulmutallabas prisipažino, kad jis buvo apmokytas Jemene veikiančiose teroristų stovyklose.

„Al Qaeda“ Arabijos pusiasalyje“ siekia nuversti provakarietišką valdžią Jemene bei Saudo Arabijoje ir įtvirtinti savo režimą. Grupuotės lyderiu laikomas Nasiras al-Wuhayshis, ketverius metus buvęs asmeniniu Osamos bin Ladeno sekretoriumi Afganistane. Tačiau didesnio pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukia Anwaras al Awlakis, gimęs JAV ir turintis tiek jų, tiek Jemeno pilietybę. Šiuo metu jo įtaka didėja. Taip yra ne tik dėl to, kad jis puikiai kalba angliškai, bet ir todėl, kad A. Awlakis prisistato dvasiniu lyderiu ir reguliariai skelbia naujus vaizdo pranešimus, kuriuose skatinama toliau rengti atakas prieš Jungines Amerikos Valstijas. Šiuo metu tiek JAV, tiek Jemenas yra paskelbę A. al Awlakio paiešką ir pateikę kaltinimus dėl teroro aktų organizavimo. Po spalį rastų siuntinių su sprogmenimis Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Arabų Emyratų oro uostuose Jemeno kariniai ir saugumo organai sustiprino savo veiklą pietiniuose šalies rajonuose, kur, manoma, ir slapstosi A. al Awlakis. Tačiau Jemeną ir jo prezidentą Ali Abdullah Salehą būtų sunku laikyti rimtu JAV partneriu kovoje su terorizmu.

Nors Jemenas po Rugsėjo 11-osios atakų pareiškė paramą Vašingtonui kovojant su terorizmu, vis dėlto šalis turi daug vidinių problemų: apie 40 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o gyventojų skaičius didėja. Šalyje trūksta geriamojo vandens, ekonomika nediversifikuota ir iš esmės paremta vien naftos gavyba, o jos ištekliai senka. Be to, šalis yra susiskaldžiusi ir išvarginta vidaus karų, kurie nuo 2004 m. nusinešė apie 350 tūkst. žmonių gyvybę, o centrinė valdžia yra praradusi realią įtaką šalies provincijose. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, partnerystė su JAV kovoje su terorizmu ir finansinės paramos gavimas yra vienintelis kelias šalies prezidentui Ali Abdullah Salehui išlaikyti valdžią, kurią jis turi nuo 1978 metų.

Kaip tik dėl šių priežasčių daugelis politikos apžvalgininkų skeptiškai vertina Sanos vyriausybės gražius ketinimus ir nurodo kelias to priežastis. Pirma, A. A. Salehui „Al Qaeda“ veikimas šalies viduje yra finansiškai naudingas. Tai leidžia atkreipti pasaulio dėmesį ir gauti finansinę Vakarų šalių paramą. Kaip pažymi britų savaitraštis „The Economist“, nuostabą kelia tai, kad 2006 m. iš Jemeno kalėjimo „pabėgo“ 23 ekstremistai, kurie visi vėliau prisijungė prie „Al Qaeda“. Antra, JAV skiria didelę finansinę paramą šalies viešajam sektoriui, taip pat karinių ir saugumo struktūrų apmokymui, atnaujinimui. Tačiau gyventojų padėtis nepagerėjo, o nauja karinė technika dažniau yra naudojama ne teroristinių grupuočių paieškai, o opozicijai numalšinti. Ekstremistinių grupuočių veikla Jemene ne susilpnėjo, o atvirkščiai, sustiprėjo. Kita vertus, negalima menkinti ir Jemeno siekio pažaboti teroristines grupuotes šalies viduje. Rugsėjo 9 dieną „Al Qaeda“ Arabijos pusiasalyje“ išplatintame pranešime pateikiamos 55 Jemeno saugumo pareigūnų, kurie nurodomi kaip potencialūs taikiniai, pavardės. Todėl galima teigti, kad „Al Qaeda“ veikla Jemene jau ėmė kelti grėsmę ne tik Vakarams, bet ir aukštiems Sanos pareigūnams.

Galiausiai svarbu aptarti ir JAV reakciją į Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų oro uostuose rastus sprogmenis. Reikėtų atkreipti dėmesį į dar rugsėjo mėnesį CŽV išplatintą pranešimą, kuriame „Al Qaeda“ veikla Jemene įvardijama kaip naujas grėsmės židinys. Kita vertus, Vašingtonas kol kas nesudarė aiškaus veiksmų, kurių būtų galima imtis Jemene veikiančių teroristinių grupuočių atžvilgiu, plano. Kol kas tiesioginių veiksmų Jemeno teritorijoje atsisakoma, tačiau svarstoma šalies karinėms struktūroms skirti 1,2 mlrd. dolerių paramą penkeriems metams. Tačiau, kaip pažymi „The New York Times“, šie JAV vyriausybės planai sulaukė didelio tiek opozicijoje esančių respublikonų, tiek ir valdančiųjų demokratų pasipriešinimo. Pagrindinis argumentas – didelė korupcija Sanos vyriausybėje. Šiuos JAV vadovybės planus skeptiškai vertina ir Strateginių bei tarptautinių studijų centras (Centre forStrategic and International Studies; CSIS). Centro analitikų parengtame pranešime teigiama, kad parama Jemenui atneštų laukiamų rezultatų tik tuomet, jei ji būtų skiriama ne kariniam potencialui didinti ar atnaujinti, o švietimui ir šalies viešajam sektoriui, tai leistų pagerinti žmonių gyvenimą ir marginalizuotų ekstremistines grupuotes, veikiančias Jemene.

Kita vertus, pašto siuntų su sprogmenimis atvejis išryškino naują kovos su terorizmu problemą, kuri anksčiau Vašingtono vyriausybei nekėlė rūpesčių: padidėjo potencialus pavojus iš tų asmenų, kurie turi JAV pilietybę arba yra nuolatiniai jų gyventojai, pusės. Čia galėtume paminėti ne tik A. al Awlakį, bet ir majorą Nidalį Maliką Hasaną, kuris JAV karinėje Fort Hudo bazėje nušovė 13 tarnybos draugų ir dar 30 sužeidė. Kaip paaiškėjo vėliau, N. M. Hasanas palaikė ryšį su A. al Awlakiu, todėl šiuo metu kovos su terorizmu ekspertai išskiria naują ekstremistinių grupuočių taktiką: jos siekia naujus savo kovotojus verbuoti pačių Jungtinių Amerikos Valstijų viduje.

Turint omenyje pašto siuntas su sprogmenimis ir didėjančią „Al Qaeda“ įtaką Jemene apibendrinant galima būtų teigti, kad, nors Vašingtonas deklaruoja būsimą pergalę Afganistane, Jemeno atvejis rodo, kad pergalė prieš „Al Qaeda“ artimiausiu metu nebus pasiekta. Išstūmus ekstremistines grupuotes iš vienos šalies, jos gali greitai atkurti savo tinklą ir veiklą kitoje. Svarbiausias tokių grupuočių tikslas – rasti silpną, susiskaldžiusią šalį su korumpuotais pareigūnais, kurioje būtų galima ne tik įsikurti, bet ir rasti vietos gyventojų paramą. Kitas momentas, kurį atskleidė oro uostuose rastų siuntinių su sprogmenimis atvejis, – kad kovojant su terorizmu ir užkertant kelią naujiems teroro aktams šalių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija kartais yra daug svarbiau nei tiesioginiai kariniai veiksmai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras