Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Tunisas kuria revoliucijų precedentą Afrikoje (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 01 19

Po Sudano, kurio pietinė dalis, atrodo, iškovojo nepriklausomybę ir taps dar viena pasaulio valstybe, neramumai įsiliepsnojo kitoje juodojo žemyno pusėje – Tunise. Įvykius šioje vakarinėje žemyno dalyje kažkas jau pavadino jazminų revoliucija, tačiau kiti tai laiko tipišku afrikietišku perversmu. Jis nė iš tolo neprimena sekinančios Pietų Sudano – kur kas vargingesnės Afrikos valstybės – separatistinės kovos už savo nepriklausomybę.

Paprastai pradedame nuo pažinties su mums ne tiek jau daug girdėta šalimi. Į Tunisą užklysta nebent turistai, nes turizmas šioje Vakarų Afrikos valstybėje yra pagrindinis pajamų šaltinis. Tunisas savo istorija ir politine sankloda kiek panašus į kaimyninį Alžyrą, kuriame dar jaunas žurnalistas esu lankęsis. Tačiau Alžyras turi svarbiausią gelmių turtą – naftą ir dujas, pagal jų gavybą užima ketvirtą vietą pasaulyje. O Tunisas gali didžiuotis nebent tokią pat vietą užimantis pagal alyvuogių aliejaus gamybą...

Beveik triskart tiek plotu (163,6 tūkst. kv. km), tiek gyventojų skaičiumi (10,6 mln.) už Lietuvą didesnis Tunisas iki 1956 m. buvo monarchija. Be abejo, esate girdėję apie Kartaginą – didvyrišką finikiečių įkurtą imperijos miestą, kritusį 146 m. prieš Kristų nuo senovės Romos antpuolių. Romėnai į vakarinę pakrantę atnešė lotynų kalbą ir krikščionių tikėjimą, kurio, įsikūrę Atlaso kalnuose ir kiek tolėliau į Sacharą, laikėsi berberai – klajoklių gentys. VII šimtmetyje Tunisą užkariavo Bizantijos imperija, ir krašte pradėjo viešpatauti karingieji arabai. Vėliau Tunisą valdė Abasidų, Fatimidų, berberų Almohadų dinastijos, o nuo 1574 m. įsigalėjo Osmanų imperija. Jai nusilpus XIX a. pradžioje visą Afrikos šiaurinę pakrantę užkariavo kolonizatoriai iš Europos, ir nuo 1881 m. Tunisas tapo Prancūzijos protektoratu.

Kai Europoje nuvilnijo Pirmojo pasaulinio karo banga, Tunise buvo sukurta vadinamoji Dusturo (konstitucijos) partija, jai ir priklauso išsivadavimo iš prancūzų globos nuopelnai. 1955 06 01 Tunisui buvo suteiktos savivaldos teisės, o prancūzų kariuomenė šalį paliko 1956 03 20 (iš Bizertos karinės bazės ji pasitraukė tik 1963 m.), šią dieną ir švenčiama nepriklausomybė. Faktiškai monarchija likviduota ir respublika paskelbta 1957 07 25. Tą pačią dieną pirmuoju Tuniso prezidentu tapo Habibas Bourguiba, valdęs šalį 31 metus. Jis dar 1934 m. įkūrė Socialistinę dusturo partiją, kuri tik 1998 m. buvo pervadinta Tuniso konstitucine demokratine asamblėja. Būdamas garbaus amžiaus – 84 metų H. Bourguiba susirgo (mirė 97-erių), ir tai tapo dingstimi sušaukti asamblėją, kuri prezidentu išrinko premjerą Ben Alį (visas vardas Zine‘as el-Abidine‘as Ben Alis), ilgiau kaip 23 metus tęsusį vakarietišką savo pirmtako politiką.

Beje, 74-erių metų Ben Alis yra artilerijos generolas, mokęsis Prancūzijos ir JAV karo mokyklose ir ten įgijęs elektronikos inžinieriaus profesiją. 1964 m. grįžęs į Tunisą, jis dirbo karinėje žvalgyboje, karo atašė Maroke ir net Tuniso ambasadoriumi Varšuvoje. Jis tęsė vakarietišką H. Bourguibos politiką, įgyvendindamas didžiulius automagistralių, oro ir jūros uostų, gyvenamųjų namų statybos projektus, didelė pažanga buvo pasiekta privatizavimo srityje. Pamažu jo kairioji partija tolo nuo marksizmo-leninizmo, bet ji nesugebėjo išgyvendinti korupcijos, klanų įtakos, didžiulio nedarbo.

Dabar nedarbas siekia 14 proc. (duomenys iš „CŽV faktų knygos“). Jis nėra toks didelis kaip kitose Afrikos šalyse, tačiau kainų kilimas (pernai infliacija siekė 4,5 proc.), bendras skurdo lygis (žemiau skurdo ribos yra 3,8 proc. gyventojų), valdžios nenoras įsiklausyti į opozicijos reikalavimus tapo galingu neramumų detonatoriumi. Šiaip jau Tunisas pagal pagrindinius rodiklius neužima labai žemos vietos pasaulyje, o kai kuriais lenkia net Vakarų šalis. Pavyzdžiui, BVP pernai liepą sudarė apie 100 mlrd. (70 vieta pasaulyje), o 2006-aisiais buvo 88 mlrd. JAV dolerių. Vienam gyventojui BVP teko 8600 dolerių, o augimo tempai net krizės laikais siekė 3,4 proc. per metus. Pagal investicijas 2009 m. Tunisas užėmė net 38 vietą (26 proc.). Eksporto ir importo balansas – vėlgi Tuniso naudai. Pavyzdžiui, didžiausia prekybos partnerė Prancūzija iš Tuniso pernai įsivežė 30 proc. visų šios Afrikos šalies eksportuojamų prekių, o išvežė į Tunisą – tik 20 procentų. Kaip trečiojo pasaulio šalyje raštingumo lygis Tunise gana aukštas – 74,3 proc., o vidutine gyvenimo trukme (75,8 metų) beveik metais lenkia Lietuvą... Čia mažas gimstamumas, palyginti su kitomis žemyno šalimis, o 14 ir jaunesni gyventojai sudaro didelę – net 22,7 proc. žmonių dalį (ES vidurkis – tik 15,44 proc.).

Visa tai tarsi turėtų reikšti, kad neramumams kilti čia nebuvo pagrindo. Bet gruodžio 17-ąją, neradęs darbo, bandė susideginti universiteto diplomą turintis 26 metų vaikinas, ir tai tapo ženklu išeiti į gatves. Pasirodė, kad tokių jaunų išsilavinusių žmonių tūkstančiai. Didėjantis nedarbas (nors oficiali statistika nurodo ne tokį aukštą jo lygį pernai – 14 proc.), infliacija (vėlgi – čia ji tesiekė puspenkto procento), įsišaknijusi korupcija (nors kaimyninėje Libijoje ar Egipte ji daug didesnė) perpildė kantrybės taurę. O sausį žibalo į ugnį įpylė garsioji „WikiLeaks“, paskelbusi dokumentus apie prezidento Ben Alio šeimos turtus, begalinį išlaidavimą (juose tvirtinama, kad prezidento puotai jogurtą ir ledus lėktuvais gabeno iš ištaigingo Prancūzijos Sen Tropezo kurorto). O laikraščio „Le Monde“ duomenimis, bėgdamas į užsienį Ben Alis išsivežė apie pusantros tonos aukso, kurio vertė apie 45 mln. eurų...

Prieš demonstrantus prezidentas metė kariuomenę ir specialiuosius dalinius. Nuo žaizdų mirė bandęs susideginti vaikinas. Per susirėmimus su policija žuvo 50 žmonių. Prezidentas kreipėsi į piliečius, mitinguotojus vadindamas „banditiniais elementais“, o jaunimui žadėdamas sukurti 300 tūkst. naujų darbo vietų. Bet buvo per vėlu: sausio 14-ąją Ben Alis pabėgo į Saudo Arabiją.

Šią savaitę buvo suformuota laikinoji vyriausybė. Jazminų revoliucija išsikvėpė. Nežinia, ar ilgam. Arabų šalys bijo, kad spalvotosios ar gėlių revoliucijos nekiltų ir kitose islamo valstybėse – nuo Maroko iki Omano. Amžius gyvavusi nuostata, kad arabų šalys gali gyventi tik autoritarinio režimo gniaužtuose, baigia subyrėti. Pavojingas kokteilis – nusenęs nemėgstamas diktatorius, didėjantis nedarbas ir korupcija, – ypač kai jį sumaišo jauni žmonės, virsta viską šluojančia neramumų banga.

„Sky News“ praneša, kad Kaire pradėjo bruzdėti nepatenkintieji trisdešimt metų trunkančiu Egipto prezidento Hosnio Mubarako valdymu. Libijoje Muammaras Ghadaffis valdžioje nuo 1969 metų, Sirijoje valdžia jau keletą dešimtmečių yra tos pačios politinės jėgos rankose. Jordanijoje neseniai kilo riaušės dėl maisto. Tunisas sukūrė blogą precedentą, kurį išrauti reikės nemažų Jungtinių Tautų pastangų. Yra daug ženklų, kad revoliucijų arba perversmų virusas pasislinks į Afrikos pietus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras