Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Informacinis imperializmas (5)

Komentarai:

L N to Velnio advikatas, 2011 01 25 15:54
Tai kokį valdymo principą ir valdymo modelį Jūs norėtumėte pritaikyti Lietuvai? Taip pat ką Jūs siūlytumėte daryti su Prezidento institutu? Jei laikote dabartinę sistemą neefektyvia, tai siūlykite alternatyvas.
Kad Lietuvoje valdžia priklauso keliom partijom tai nesutikčiau, nes jei prisiminsite Darbo partiją, Tautos prisikėlimo partiją, tai jos gavo milžinišką rinkėjų palaikyma kai tik susikūrė. Tai kelių partijų monopolio Lietuvoje tikrai nėra. Labai tikėtina, kad prieš kitus seimo rinkimus susikurs nauja partija ir gaus apie 30% balsų.

autoriui, 2011 01 23 07:40
Autorius susidarė iškreiptą vaizdą apie rusų interneto forumo dalyvius. Kultūros ten kur kas Matyt iš viso rusijos interneto autorius skaito tik "grani.ru". Užtenka pasižiūrėt "inosmi.ru" komentarus-ir autorius supras su kuo turi reikalą jaunekalbant apie atvirai fašistinius rusų portalus. Nereik ir rusijos- užtenka paskaityt "kurier vilenky" komentarus ir tampa aišku kokia kokia nacionalinė neapykanta ten kurstoma

taip, 2011 01 23 01:01
idomus straipsnis. sutinku su autoriumi, jog viesoji erdve yra perkama ir cia svarbu uzdirbti pinigus, todel nemanau kad verslininkus (privaciu informacijos skleidio priemoniu savininkus ir direktorius)reiketu smerkti. Ideologini ir vertubini "kryziu" nesa nacionalinis transliuotojas, mokyklos ir baznycios institucija. Sutelkime resursus siuose objektuose ir mes iveiksime visa ant musu pilama mesla. O i visa kita kaip ir buvo rasyta straipsnyje tiesiog nebus kreipiama demesio. Butent tuo ir pasizymi sis aukstu technologiju ir ziniu amzius: reikia ismokti ignoruoti.

Velnio advokatas, 2011 01 21 16:57
Lietuvoje beveik du dešimtmečius vyksta nuolatinė valdymo krizė, kuri ir yra pagrindinė visų kitų dabar išryškėjusių krizių - ekonominės, viešųjų finansų, socialinės, demografinės, pasitikėjimo valdžia ir pan. priežastis.
Laikas tai pripažinti ir keisti valstybės valdymo principus bei modelį. Po viena, nei viena organizacija to nepajėgs pakeisti.
Šiai dienai nėra vieningos nuomonės, nėra vieningos ūkio strategijos, bet yra interesai, politinių, ekonominių, finansinių grupių. Kas gali pasakyti kas laukia mūsų, kokį strateginį kelią pasirinkti ? Niekas negali pasakyti, nes dėl siaurų interesų visos pertvarkos virsta politikavimu ir "užkloto" tempimu į savą pusę. Ką daryti ? POLITINĖ SISTEMA. Štai kur giluminės visų problemų šaknys. Jeigu nepertvarkysime šalies politinę sistemą, valstybės valdymo principus bei modelį neadaptuosime prie šių dienų realijų, būsime nublokšti į Europos šalių patvorį. Taigi politinė reforma turi būti prioritetas. Todėl reikia analizuoti, ką galima padaryti su Prezidento institutu, ką galimą padaryti su atstovaujamos valdžios institutu- Seimu ? Ką galima padaryti su rinkimų įstatymu, ką reikia pakeisti politinių partijų įstatyme. Tik modernizavę politinę sistemą galima tikėtis atsistoti į modernių valstybių gretas. Darbas sunkus, ilgas ir pavojingas. Juk visos reformos yra nuosavybės pasikeitimas ir negarantuoja dabartiniam politiniam elitui vietos prie Prezidiumo stalo. Todėl tam pasipriešinimas būtų milžiniškas, bet kito kelio nėra.
Šiai dienai partijos monopolizavo Lietuvos valdymą, šalies valdymas priklauso keliom besikaitaliojančiom išskirtinėm partijų grupėm. Tokia yra partijų ideologija ir atstovaujamoji demokratija tarnaujanti neo –liberalizmo ideologijai ir tarnaujanti už parama stambiam kapitalui (OLIGARCHAM).
Demokratija - reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui.
demokratija.eu


Vau, 2011 01 21 12:33
kazinkoks minciu kratinys ir pseudo-rasytojo briedas...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras