Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nesustojanti augti Kinijos galia

Stanislovas Stasiulis
2011 02 18

Sausio 25 d. JAV prezidentas Barackas Obama, skaitydamas savo metinį pranešimą ir kalbėdamas apie pokyčius, reikalingus Amerikai, kaip pavyzdį nurodė Kiniją ir Indiją, kurios sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir tapo konkurentėmis mokslo ar finansų srityse. Šie žodžiai, pasakyti iš stipriausios pasaulio valstybės vadovo lūpų, puikiai rodo, kad Kinijos galia ir įtaka pasaulyje yra ne ateities klausimas, o dabarties atspindys. Kinija tapo antrąja pasaulio ekonomika, o jos valiutų rezervai sudaro 2,85 trilijonų JAV dolerių. Ji aktyviai remia besivystančias Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybes, o šių metų pradžioje vicepremjeras Li Keqiangas per vizitą Ispanijoje pranešė, kad Kinija yra pasiruošusi išpirkti Madrido vyriausybės obligacijas už 6 mlrd. eurų. Daugelis Vakarų apžvalgininkų, vertindami šiuos Kinijos ekonominės ekspansijos veiksmus, kelia klausimą, ar šalia ekonominės galios augs ir jos politinė bei karinė įtaka. Jei taip, ar šie veiksmai reiškia Kinijos bandymą išstumti JAV iš dominuojančių pasaulyje pozicijų?

Anot vokiečių laikraščio „Die Welt“, daugelis kinų prezidento Hu Jintao vizitą JAV laiko „estafetės perdavimu“ iš Vašingtono į Pekino rankas. Kita vertus, aukšti Kinijos politikai ir pareigūnai smerkia bet kokį ekspansionizmą ir neigia kalbas apie tai, kad Kinija siekia tapti pasaulio lydere ir taip bandyti primesti savo žaidimo taisykles Vakarams. Šią tezę praėjusių metų pabaigoje dar kartą patvirtino Kinijos Liaudies Respublikos valstybės kancleris Dai Bingguo. Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtoje jo esė teigiama, kad vienintelis ir svarbiausias Kinijos tikslas – tolesnis šalies vystymasis ir taikus bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis.

Iš dalies galima būtų sutikti su šiuo teiginiu nes, nors Kinijos ekonomika tapo antrąja pasaulyje, dydžiu ji prilygsta tik trečdaliui JAV ekonomikos. Lygiai taip pat, nepaisant stulbinančių ekonominių rodiklių, šalyje yra begalė problemų: kiekvienais metais iš šalies provincijų į didžiuosius miestus atvyksta milijonai gyventojų, kuriuos reikia integruoti, būtina mažinti aplinkos užterštumą, kovoti su skurdu, sukurti socialinės apsaugos tinklą, o augančiai pramonei ir gamybai reikia užtikrinti energijos ir žaliavų tiekimą. Todėl Vakarams Kinija reikalinga siekiant įveikti ekonominę krizę, savo ruožtu Kinijai reikalinga Vakarų rinka, į kurią galėtų eksportuoti savo prekes. Panašių tikslų vedama, Kinija investuoja ir į Afrikos valstybes: Pekinas gauna didžiausią šių valstybių gamtinių resursų eksporto dalį. Pavyzdžiui, Kinija iš Sudano kasmet nuperka apie 65 proc. jo naftos eksporto ir visa tai sudaro tik daugiau kaip 6 proc. kasmetinio Kinijos naftos importo.

Kita vertus, negalima būtų teigti, kad Kinija, investuodama Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos šalyse, apsiriboja tik ekonominiais interesais ir nesiekia gauti politinių dividendų. Plėsti savo įtaką besivystančiuose regionuose Kinijai padeda tai, kad jos bankai, kitaip nei JAV kontroliuojamas Pasaulio bankas, šių valstybių vadovams pateikia mažiau klausimų ir reikalavimų. Tai puikiai iliustruoja Nigerijos pavyzdys: ji 2007 metais iš Pasaulio banko siekė gauti 5 milijardų JAV dolerių paskolą savo geležinkelių sistemai modernizuoti. Pasaulio bankui sutikus skirti norimą paskolą, tačiau pareikalavus nušalinti korumpuotus pareigūnus nuo projekto vykdymo, Kinija pasiūlė 9 milijardų dolerių paskolą, nepateikdama jokių reikalavimų ir neprašydama vykdyti reformų.

Akivaizdu, kad tokie sandoriai palieka patenkintas abi puses: Kinijai tai leidžia plėsti įtaką besivystančiuose regionuose, o pastarųjų valstybių korumpuoti politikai papildo savo sąskaitas papildomais milijonais dolerių. Kad tokia Kinijos strategija pasiteisina, rodo ir tai, jog daugelis Afrikos žemyno valstybių, palaikiusių ryšius su Taivanu, per pastaruosius dvidešimt metų savo akis atsuko į Pekino pusę ir šiuo metu tik keturios žemyno valstybės palaiko diplomatinius santykius su Taipėjaus valdžia.

Galiausiai reikėtų atkreipti dėmesį ir į Kinijos karinius pajėgumus. Nors Kinijos karinis biudžetas tesudaro dešimtadalį metinio Pentagono biudžeto, o jos karinės pajėgos yra pavaldžios Komunistų partijai, negalima nepastebėti, kad augant Liaudies išsivadavimo armijos biudžetui didėja ir priešprieša tarp politinio elito ir kariuomenės generolų.

Ši priešprieša ypač išryškėjo prezidento Hu Jintao vizito Baltuosiuose rūmuose išvakarėse, kai aukšti politiniai pareigūnai akcentavo siekį normalizuoti santykius su Vašingtonu, o jau minėtoje esė kancleris Dai Bingguo patikino, kad pagrindinis Liaudies išsivadavimo armijos uždavinys yra ginti valstybės sienas. Tačiau visiškai kita retorika skambėjo aukštų kariuomenės vadų lūpose: jie leido suprasti, kad JAV yra pagrindinės Kinijos varžovės. Šiuo atveju Kinijos valstybiniame leidinyje „Global Times“ vienas iš Liaudies išsivadavimo armijos generolų nusakė tris esminius principus: 1) globalizacija nepanaikina karo tikimybės; 2) Pekinas nerungtyniauja su JAV, tačiau tai nereiškia, kad Jungtinės Valstijos nekelia grėsmės Kinijai; 3) Kinija nori tolesnio taikaus vystymosi, tačiau „ne visos valstybės“ sutinka su tokiais jos siekiais. Panašią nuostatą išsakė ir Kinijos gynybos ministras Liang Guanglie: jis perspėjo, kad „nors gyvename taikiais laikais, niekada neturėtume pamiršti karo“.

Aštrėjančią retoriką lydėjo ir akibrokštas per JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso vizitą Pekine, kuris turėjo sustiprinti dvišalį pasitikėjimą ir atkurti karinius ryšius, kurie nutrūko 2010 m. sausį, kai Vašingtonas pasirašė sutartį su Taivanu parduoti jam ginklų už 6,4 milijardo dolerių. Nors abi pusės išreiškė norą atkurti ir palaikyti bendradarbiavimą karinėje srityje, kaip tik šio vizito metu Kinija išbandė savo naująjį, radarams nematomą naikintuvą J-20.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad didėjant Kinijos ekonominei įtakai stiprėja ir jos politinė bei karinė galia. Nors Pekino ir Vakarų retorika draugiška, vis dėlto dažnai esminiuose klausimuose nuomonės išsiskiria. Tai ypač išryškėja sprendžiant Irano branduolinės programos klausimą ar Korėjos pusiasalio problemas. Lygiai taip pat skiriasi požiūriai į žmogaus teises ar žodžio laisvę.

Vertinant Kinijos ir JAV santykius akivaizdu, kad abi valstybės tapo ne sąjungininkėmis, o konkurentėmis, kurių viena plečia savo įtaką pasaulyje, o kita – nežino kaip elgtis. Ko gero, neatsitiktinai B. Obama savo metinėje kalboje dabartinę padėtį prilygino tai situacijai, kurioje JAV atsidūrė prieš penkiasdešimt metų, kai Sovietų Sąjunga, pirmoji paleidusi dirbtinį Žemės palydovą, ėmė pirmauti kosmoso srityje. Ar sugebės JAV ir Kinija panaikinti konfrontaciją ir rasti bendrų požiūrio taškų, parodys laikas. Priešingu atveju, kaip pažymi buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris savo straipsnyje dienraščiui „The Washington Post“, kilęs „naujasis šaltasis karas“ tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos vėl padalintų pasaulį į dvi stovyklas ir užkirstų kelią spręsti daugelį iškylančių problemų, kurioms reikia susitelkimo, o ne susiskaldymo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras