Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. Kremlius kuria sąmokslo teorijas revoliucijoms paaiškinti

2011 03 03

Žiaurus pilietinis karas Libijoje pastūmėjo Rusijos lyderius iš naujo įvertinti revoliucijų prigimtį ir poveikį joms drebinant arabų pasaulį. Nerimas Kremliuje labai skiriasi nuo susirūpinimo Vašingtone, kad ir dėl islamo fundamentalizmo pakilimo. Europoje vyrauja panika dėl didžiulių migrantų bangų. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praeitą penktadienį paskelbė trumpą pranešimą, kuriame pasmerkė jėgos naudojimą prieš civilius Libijoje, tačiau jis jaučia simpatiją persekiojamiems diktatoriams. Patvirtinama, kad egzistuoja skubus politinis poreikis paaiškinti žmonių galios triumfą.

Planas, kad vidurinioji klasė galėtų sukilti prieš gerai įsitvirtinusius autokratus, atrodo kaip galintis sukelti neramumų, todėl visos sąmokslo teorijų rūšys yra kuriamos, kad minėto scenarijaus būtų išvengta. I. Sečinas pastebėjo, kad aukšto rango „Google“ vadovai manipuliavo visuomene Egipte, ir pridūrė, kad politinis stabilumas Rusijoje tuo metu buvo vienas didžiausių pasaulyje. V. Putinas pažymėjo, kad Šiaurės Afrikos „al Qaedos“ skyrius buvo įtrauktas į Libijos sukilimą, tačiau jis įsitikinęs, kad į šiuos reikalus nereikia kištis. D. Medvedevas įspėjo, kad dėl fanatikų atėjimo į valdžią gali kilti didelių ir tankiai apgyvendintų valstybių dezintegracija. Šios niūrios fantazijos turi kai ką bendro: tai įsitikinimas, kad tam tikros blogos išorinės jėgos vienaip ar kitaip veikia minėtus maištus.

D. Medvedevas atkreipė dėmesį, kad netgi kai kurios šalys, su kuriomis Rusija palaiko gerus diplomatinius santykius, yra susijusios su terorizmu Kaukaze. Rusijos prezidentas bando keisti susikompromitavusius kadrus administracinėje sistemoje, kurti stabilumą ir gerovę. Neturėtume pamiršti ir sąmokslo teorijų sąveikos, turint galvoje revoliucijas Šiaurės Afrikoje, sukilimus Šiaurės Kaukaze ir jauną modernizacijos ideologiją, kurios V. Putinas niekada iki galo nepriėmė. Tiesiogiai jis neginčija partnerystės dėl modernizacijos pagrindų, ypač kalbantis su nestabilumą Rusijoje kurstančiomis šalimis, bet pabrėžia fundamentalų nepasitikėjimą Vakarų strategija. Ši interesų divergencija rodo, kad Rusija turi pasikliauti savo jėgomis ir kurti galią toliau. Karinis persiginklavimas truks mažiausiai dešimtmetį, bet energetikos svertai suvaidins savo vaidmenį. Tiesą sakant, suirutė Libijoje ne tik pakėlė naftos kainas, bet ir sustiprino Rusijos, kaip pagrindinės dujų tiekėjos Europai, poziciją. V. Putinas nori pasinaudoti šia nauja jėga bendradarbiaudamas su Europos Sąjunga (ES).

Ši iniciatyvi energetikos politika siekia išnaudoti vienybės stoką ES, kurią sukėlė skirtingas nuosmukio laipsnis, tačiau jos silpnybė yra nepatikimo tiekėjo reputacija. Netgi Europos energetikos „čempionai“, turintys didelę patirtį ir dirbantys su „Gazpromu“ bei „Rosneftu“, turi atsižvelgti į naujus rizikingus faktorius, pvz., Rusijos politinę transformaciją. Rusenantis pilietinis karas Šiaurės Kaukaze gali turėti tik nedidelį poveikį energetikos verslui. Didesnę riziką kelia augantis viešas nepasitenkinimas ir susierzinimas korumpuota valdymo sistema, kurį rodo nuomonių apklausos.

Gali atrodyti juokinga, kad viešųjų diskusijų faktai apie begėdišką korupciją didžiulėje valstybės biurokratinėje sistemoje bandomi paslėpti teigiant, kad Jungtinės Valstijos siekia destabilizuoti Rusiją. Rusija tikrai labai skiriasi nuo Egipto ar Libijos, nors dar yra atsimenančių demokratinius 1990 metų lūkesčius.

Pagal 2011 m. vasario 28 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras