Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Kišeninė“ Kaliningrado demokratija?

Andrejus Vypolzovas, Kaliningradas
2011 03 14

2011 metų sausio mėnesį kaliningradiečiai paminėjo Rusijos regiono naujausiųjų laikų istorijoje masiškiausio mitingo metų sukaktį. 12 tūkstančių dalyvių protesto akcija, kilusi po gubernatoriaus Georgijaus Booso sprendimo padidinti transporto mokesčius, sukėlė netikėtą efektą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atleido iš pareigų G. Boosą, Kaliningrado mitingo pavyzdžiu pareiškęs, kad „gubernatoriai turi turėti piliečių, gyvenančių viename ar kitame regione, besąlygišką pagarbą ir pasitikėjimą“.

Kiek Kaliningrado demokratija skiriasi nuo kitų Rusijos regionų demokratijos? Tokį klausimą „Geopolitika.lt“ uždavė Kaliningrado ekspertams.

Sausio mitingo 2010 m. organizatorius, visuomeninės organizacijos „Spravedlivostj“ („Teisingumas“) lyderis Konstantinas Dorošok:

Faktas, kad Kaliningrade liaudis išėjo į gatves, yra susijęs pirmiausia su kaliningradiečių galimybe palyginti tiek artimiausių kaimynų – Lenkijos ir Lietuvos, tiek ir Europos apskritai gyvenimą. Galimybė lyginti ir davė žmonėms tam tikrą stumtelėjimą, privertusį juos sugretinti tai, kas kalbama iš televizorių ekranų, su tuo, ką jie patys betarpiškai mato gyvenime 100 km spinduliu nuo Kaliningrado srities ribų. Ir dar gana svarbus dalykas, apibūdinantis demokratijos raidą mūsų regione, – tai anksčiau nevieningos, bet sugebėjusios susivienyti vienam tikslui opozicijos atsiradimas. Bet sakyti, kad Kaliningrade yra demokratija įprastu supratimu  – klaidinga išvada. Tai aplinkybių nulemta demokratija. Ir mes esame dar toli nuo tikrų demokratinių pertvarkymų dėl dviejų priežasčių – dėl autoritarinio Rusijos valdymo ir vienos partijos monopolijos.

Kaliningrado srities Dūmos pirmininkas, regiono politinės tarybos „Jedinaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) prezidiumo narys Sergejus Bulyčiovas (vienintelis buvusio gubernatoriaus G. Booso bendražygis, iki šiol likęs Kaliningrado srityje po jo atstatydinimo):

Kaliningrado srityje trauka prie klasikinio Vakarų demokratijos modelio stipresnė, nes regione nėra stambios pramoninės gamybos kaip Rusijoje. O stambus verslas, monopolijos lemia autoritarizmo dalį demokratijoje. Be to, Kaliningrado sritis geografiškai artima Europai ir europietiškos demokratijos standartams. Todėl vietinės visuomeninės politinės organizacijos, regioniniai politikai ir ekspertai kalba jos terminais ir siekia įgyvendinti jos postulatus.

Šis Kaliningrado savitumų kompleksas formuoja, netgi,  sakyčiau, „elektrizuoja“ Kaliningrado srities politinį gyvenimą ir paaiškina skirtingą regiono ir visos Rusijos supratimą apie demokratiją.

Fondo „Regioninė politika“ direktorius, nepriklausomas Kaliningrado srities Dūmos deputatas Solomonas Ginzburgas:

Mano nuomone, Kaliningrade pilietinė visuomenė formuojasi daug greičiau nei Rusijoje. Ir prieš metus įvykęs Kaliningrado mitingas visai šaliai parodė – žolė gali pralaužti asfaltą! Jei mes palyginsime stambius Rusijos Federacijos subjektus – Maskvą, Peterburgą, Sverdlovsko, Novosibirsko sritis, Krasnodaro kraštą, tai pamatysime, kad ten pagrindinį krūvį turi politinės struktūros. O Kaliningrade konsolidacija įvyko visuomeniniu lygmeniu. Pilietiniu lygmeniu. Tai europietiška. Pagrindinis prieš metus vykusio mitingo rezultatas – dabar valdžia skaitysis su visuomene. Galbūt nevisiškai, kaip mes norėtume, bet pokyčiai jau yra. Pavyzdžiui, naujasis gubernatorius Nikolajus Cukanovas paskelbė apie geroką transporto mokesčio sumažinimą (jo padidinimas tapo daugiatūkstantinės protesto akcijos priežastimi 2010 metų sausio mėnesį. – Aut.). Kitaip sakant, dabar nematomą pilietinio protesto giljotiną regės bet kuris Kaliningrado srities gubernatorius.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas nuo Kaliningrado srities, Dūmos ekonominės politikos ir verslininkystės komiteto vadovas, „Jedinaja Rossija“ narys Jevgenijus Fiodorovas:

Kalbėdamas apie Kaliningrado srities ypatumus pažymėsiu, kad regione labai išvystyta neprofesionali visuomeninė nuomonė. Todėl ir įvyksta neišvengiamos klaidos. Pavyzdys yra visa ši istorija su mitingais ir gubernatoriais (po mitingo buvo atleistas G. Boosas ir paskirtas N. Cukanovas. – Aut.), mano nuomone, buvo Kaliningrado neprofesionalios pilietinės visuomenės klaida. Bet tai augimo liga. Netgi ne liga, o augimo ypatybė.

Palyginkim kaip pavyzdį Vokietiją, ten kiekvienas vokietis priklauso kelioms draugijoms ir sąjungoms – nuo sportinių iki politinių. Suprantama, šių sąjungų viduje jau sukurti pasitikėjimo ir profesionalumo mechanizmai. Rusijos visuomenėje šito nėra. Ir Kaliningradas šia prasme visai nėra išimtis, palyginti su kitais Rusijos regionais.

Kaliningrado sritis verslo mąstymu labai skiriasi nuo Rusijos. Taip yra dėl to, kad 99 proc. verslo Kaliningrade atsirado tik per pastaruosius 20 metų. Tai verslas, iš tiesų sukurtas nuo nulio. Dėl to šios įmonės lankstesnės, mobilesnės už dirbančias Rusijoje, likusias kaip Sovietų Sąjungos palikimas. Taip pat noriu pažymėti, kad Kaliningrade iš viso nėra gilaus Lenino ir sovietų epochos palikimo, kaliningradiečiai neideologizuoti. Išskirtinis Kaliningrado verslo bruožas – akimirksniu persitvarkyti. Ir tai daro didelę įtaką visuomeninei nuomonei. Tai apskritai susiję dalykai. Pilietinę visuomenę finansuoja verslas.

Dėl to Kaliningrade labiau išplėtota privačių masinių informavimo priemonių infrastruktūra. Interneto bendrija Kaliningrade aktyvesnė nei Rusijoje. Aktyviau pasireikšti gali tik Maskva ir Piteris.

Kaliningrade labiau išvystyti pilietinės visuomenės institutai, kuriuos finansuoja užsienis. Palyginimui: NVO (nevyriausybinių organizacijų. – Aut.) Kaliningrade tiek pat kaip ir Maskvoje! Nors Kaliningrade gyventojų 500 tūkstančių, o Maskvoje – per 10 milijonų.

Kaliningrado komunistų lyderis, Kaliningrado srities Dūmos deputatas Igoris Revinas:

Kaliningrade priešrinkiminė kova vyksta labiau civilizuotai. Pavyzdžiui, Tambovo srityje RFKP (Rusijos Federacijos komunistų partijos. – Aut.) Valstybės Dūmos deputatei Tamarai Pletniovai visiškai nėra galimybės patekti į vietinį radiją ir televiziją. Totaliai neįleidžia. O mūsų Valstybės Dūmos deputatas, komunistas Vladimiras Nikitinas, atvažiavęs į Kaliningradą, atvirai kalbėjo ir per radiją, ir per televiziją, ir jo pasisakymus spausdino laikraščiai.

Patys rinkimai, mano požiūriu, vyksta demokratiškiau negu kai kuriuose Rusijos regionuose, visų pirma Kaukazo respublikose. Mūsų kolegos iš Dagestano pasakojo, kad ten vyksta tiesiog nevaldomi prirašinėjimai. Iš viršaus atsiunčia nurodymą – mažiausiai 80 proc. už valdančiąją partiją. Ir, pabandyk, įrodyk įstatymo pažeidimą. Komunisto iš Dagestano duomenimis, mūsų šalininkų respublikoje iki 60 proc., o jie surenka tris kartus mažiau!

Kaliningrado visuomeninio politinio klubo „AmberKant“ vadovas, blogeris Dmitrijus Nadršinas:

Vienas pačių svarbiausių veiksnių, darančių įtaką visuomenės ir demokratijos raidai Kaliningrade – Europos Sąjungos šalių apsuptis. Tokia kaimynystė tiesiog įpareigoja atitikti daugelį normų, priimtų pasaulinėse bendrijose ne tik popieriuje, bet ir faktiškai. Noras lygiuotis ne į kaimynines gubernijas, kaip tai daroma Rusijoje, o į Europos valstybes, pakelia kartelę. Visi, nuo milicijos iki vietinių aktyvistų, priversti tuo vadovautis.

Dar viena sudėtinė demokratinių ir pilietinių procesų visuomenėje dalis yra Kaliningrado srities izoliuotumas ir būtinumas kurti savo „raidos vektorių“. Be tinkamo savarankiškumo regionas negali aktyviai plėtoti demokratinių procesų. Ekonomikos pagerėjimo būtinumas taip pat reikalauja atitinkamų unikalių Kaliningrado savitumų.

Žinoma, vietinės demokratijos raidai daro įtaką ne tik aktyvistų, rengiančių protesto akcijas arba užsiimančių kokiais nors visuomeniniais klausimais, veikla. Net partijos „Jedinaja Rossija“ (JR) regioninio skyriaus nariai per asmeninius pokalbius patvirtina palankumą demokratinėms vertybėms. Nors būti JR nariu ne prestižo dalykas ir dauguma priklausymą JR priversti slėpti.

Reikia pažymėti ir informacinės erdvės įsotinimą. Keturi internetiniai portalai suteikia galimybę įvairiai traktuoti vienus ar kitus įvykius. Spauda taip pat gana atvirai nušviečia daugumą probleminių klausimų.

Taigi visa, kas vyksta Kaliningrade, yra unikalu ir toli aplenkia panašius procesus kitose Rusijos srityse.

Kaliningrade, mano nuomone, sukurtos beveik visos sąlygos rastis visavertei pilietinei visuomenei. Ir tai, kas trukdo jai vystytis, greičiausiai nueis į praeitį per artimiausius 5–10 metų.

Nuo autoriaus

Ekspertai, svarstydami nustebinusio Rusiją politinio kaliningradiečių aktyvumo priežastis, mano manymu, praleido svarbų dalyką. Nors šūkiai politiniai („Atstatydinti Boosą ir Putiną!“), akivaizdu, kad liaudis išėjo į gatves su reikalavimais, turinčiais konkretų ekonominį pagrindą. Buvo kalbama apie kasmetinę nuo 2 iki 5 tūkstančių rublių (50–120 eurų) transporto mokesčių permoką. Ir opozicija sumaniai pasinaudojo kiekvieno kaliningradiečio savanaudišku interesu. Panašiai jau buvo Rusijos eksklavo istorijoje 2005 metais. Tada Kaliningrado srities Dūmos deputatas nuo opozicijos Igoris Rudnikovas į gatves išvedė daugiau kaip 6 tūkstančius kariškių pensininkų, nepatenkintų menku aprūpinimu – 20 rublių per dieną (0,5 euro).

Šį masiškumą sugretinsiu su dviem ryškiais pavyzdžiais, kai Kaliningrado visuomenė ignoruoja protestavimo judėjimą. Kaliningrade jau trečias mėnuo periodiškai vyksta dvi protesto akcijos. Pirma – prieš kultūros paveldo objektų, kuriuose iki karo veikė katalikų ir liuteronų bažnyčios, perdavimą Rusijos pravoslavų cerkvei. Antra – prieš musulmonų mečetės statybą Kaliningrade VLKJS (komjaunimo) 40-mečio miesto parko teritorijoje. Abu protesto renginiai pilietiniu požiūriu ir vartojant gerbiamų ekspertų terminus yra „sueuropinti“. Tačiau – faktas! – šiose akcijose dalyvauja ne daugiau kaip 200 žmonių. Galima, žinoma, tokį mažą dalyvavimą aiškinti kaliningradiečių tolerantiškumu tikėjimui. Bet, mano požiūriu, tiesa yra akivaizdesnė – atitrūkusio nuo Rusijos teritorijos regiono gyventoją labiau jaudina, kai jam lenda į kišenę, o ne kai kėsinasi į jo tikėjimą.

Taigi išeina „kišeninė“ demokratija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras