Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kaliningrado sritis galėtų tapti Lietuvos ir „Gazpromo“konflikto įkaite

2011 03 20

Lietuvos valdžia Rusijos monopolininkę bendrovę „Gazprom“ grasina skųsti Tarptautiniame arbitražo teisme. Ir „kraštinė“ galėtų likti Kaliningrado sritis.

Lietuva jau kelintą mėnesį kariauja su „Gazpromu“. Visų pirma Vilnius pareikalavo, kad iš dujų skirstymo bendrovės „Lietuvos dujos“ valdybos būtų atšaukti „Gazpromo“ atstovai („Gazpromas“ yra bendrovės akcininkas). Sausio pabaigoje  Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją ir prašė išnagrinėti galimą „Gazpromo“ piktnaudžiavimą monopoline padėtimi. Kovo pradžioje energetikos ministras Arvydas Sekmokas iškėlė ultimatumą: arba „Gazpromas“ Lietuvai taiko teisingą dujų kainą, arba Lietuvos Vyriausybė per 60 dienų kreipsis į Stokholmo arbitražo teismą ir sieks nutraukti sutartį dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo bei pritaikyti restituciją.

Naujai prasidėjęs dujų karo etapas galėtų sukelti socialinį ir ekonominį kolapsą Lietuvos kaimynams. Taip atsitiktų todėl, kad per Lietuvą nutiesta dujotiekio atšaka baigiasi Kaliningrado srityje ir kitų dujų tiekimo kelių šis anklavas neturi. Ginčų įkarštyje Lietuva lyg ir pamiršta, kad jai galėtų būti pritaikyta išbandyta priemonė – dujų tiekimo nutraukimas. Galima spėti, kad tokiu atveju Baltijos šalis bandytų pasinaudoti Kaliningradui skirtomis dujomis ir jų išsisiurbti iš vamzdžio. Kai taip anksčiau buvo pasielgusi Ukraina, jai darė spaudimą ES institucijos. Jei panašiai pasielgtų Lietuva, nebūtų vilčių sulaukti Briuselio užtarimo, nes, kaip minėjome, Lietuvos atšaka baigiasi Kaliningrade, todėl neturi reikšmės dujų eksportui į Europos rinką.

„Vis labiau pradedi abejoti, ar tikrai Lietuvos Vyriausybė adekvačiai mąsto, nes jie tai Šengeno sutartį, tai Energetikos chartiją bando paversti kažkokiu sakraliu dalyku, dėl kurio reikia mirtinai kovoti, – svarsto kaliningradietis politologas Vladimiras Abramovas. – Kitos Baltijos šalys ir Lenkija, siekdamos išvengti nereikalingų konfliktų, sustabdė kelias Energetikos chartijos sutarties nuostatas. Tik ne Vilnius. Taigi panašu, kad Lietuvos elitas norėtų perimti iš Lenkijos jos nuleistą „kovos su Rusijos imperializmu“ vėliavą.“

Pagal 2011 m. kovo 11 d. „Nezavisimaja gazeta“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras