Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Interviu su Vokietijos užsienio reikalų ministru: „Gadaffis privalo išeiti – be klausimų“

2011 03 25

Interviu „Spiegel“ Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle kalba apie Berlyno sprendimą nedalyvauti karinėje operacijos prieš Gadaffį, apie jo demokratizacijos viltis Vidurio Rytuose bei branduolinės energetikos ateitį po Japonijos įvykių.

Vokietijos užsienio reikalų ministras sutinka, kad, kaip ir rugsėjo 11 d., įvykiai Japonijoje privertė peržiūrėti klausimus, susijusius su branduoline energetika. Apie tai skelbia didžiosios valstybės, įskaitant ir Vokietiją. Iki Japonijos įvykių rizikos scenarijai rėmėsi žmogaus klaidos ar techninio gedimo prielaidomis, o dabar buvo susidurta su nesuvokiama gamtos jėga, kurią reikia analizuoti iš naujos perspektyvos. Visgi šiuo metu neįmanoma patenkinti energetikos poreikio saulės, vėjo ir vandens jėgainėmis, o didesnis dujų ir anglies naudojimas nėra išeitis, nes tai veikia klimato kaitą. Dėl šių priežasčių negalima atsisakyti branduolinės energetikos.

Praėjusį ketvirtadienį  JT Saugumo Taryba patvirtino neskraidymo zoną virš Libijos, tačiau Vokietija, šiuo metu  esanti Saugumo Tarybos nare, per balsavimą susilaikė. Užsienio reikalų ministras teigia, kad Vokietija siekia sustabdyti diktatorių ir vadovavo tarptautinėms ir Europos pastangoms skirti sankcijas Libijai, tačiau karinė misija ir oro antskrydžiai yra kas kita. Išanalizavęs karinės misijos pasekmes, kurios kiltų dislokavus sausumos pajėgas ir išlaikant kariuomenę daugelį metų, ministras priėjo prie išvados, kad vokiečių kariai nedalyvaus karinėje misijoje, nors partnerių motyvai ir yra kilnūs.

Vokietija vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus, todėl 7 tūkstančiai bundesvero karių šiuo metu dalyvauja misijose užsienyje. Be to, ji yra trečia pagal dydį tarptautinės pagalbos donorė, o pastangos skatinti taiką ir laisvę yra pripažįstamos pasaulyje. Nepaisydamas arabų valstybių pritarimo neskraidymo zonoms G. Westerwelle patikino, kad Vokietija laikysis dabartinio sprendimo. Be to, jis pabrėžė, kad tie žmonės Vokietijoje, kurie rėkia „Eikite į Libiją!“, kartu šaukia „Lauk iš Afganistano!“.

Neskraidymo zonos, pasak G. Westerwelle, yra karinė intervencija, tačiau dar nėra išnaudotos sankcijų galimybės. Vokietija buvo pirmoji, kuri ėmė jas siūlyti, ir jai pavyko pasiekti ganėtinai daug: Tarptautinis baudžiamasis teismas pradėjo tyrimą dėl diktatoriaus veiksmų, jam ir jo klanui uždėtas kelionių draudimas, ginklų embargas ir sustabdyti grynųjų pinigų srautai. Visi šie veiksmai buvo skirti užkirsti kelią M. Gadaffiui gauti papildomų pajamų samdyti naujus karius.

Ministras teigė suprantantis, kodėl Libijos sukilėliai kreipėsi tarptautinės paramos, tačiau kelia klausimą, kodėl Vakarai yra pirmiau atsakingi, o ne regiono šalys, priklausančios Arabų Lygai. Taip pat patvirtino, kad vokiečiai jau diskutavo su Libijos opozicija. Be to, jis ne tik gerbia Libijos maištininkus, bet jaudinasi ir dėl kovotojų už laisvę Jemene, Bahreine, Irane, Dramblio Kaulo Krante ir kitose šalyse, kurios šiuo metu nėra dėmesio centre. Įvykiai, prasidėję prieš 10 savaičių Jazminų revoliucija Tunise, yra nuostabus dalykas, teikiantis daugiau galimybių nei rizikos.

Apie nuverstą Egipto diktatorių Hosnį Mubaraką Vokietijos užsienio reikalų ministras sakė, kad ilgus metus Egipto vyriausybė atliko konstruktyvų vaidmenį taikos procese su Izraeliu, todėl tikisi, kad nauja demokratinė vyriausybė toliau eis šia linkme. Be to, ministro manymu, reikalinga nauja taikos iniciatyva dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto. Yra vienintelis sprendimo būdas – dviejų valstybių sukūrimas. O palestiniečių smurtas Izraelio atžvilgiu nepateisinamas, kaip ir Izraelio sprendimas plėsti gyvenvietes.

Saudo Arabija įvykdė intervenciją į Bahreiną, kad padėtų numalšinti kilusį maištą šalies viduje. Į klausimą apie dvigubų standartų taikymą, nes Saudo Arabijos veiksmai nesulaukė šurmulio Vakaruose, G. Westerwelle atsakė, kad netgi per vizitą Saudo Arabijoje jis nesušvelnino savo žodžių apie religijos ir saviraiškos laisves. Beje, įvykiai Libijoje, Bahreine ar Jemene gali baigtis kaip Prahos pavasaris 1968 m. Visgi Vokietijos užsienio reikalų ministras įvykius arabų pasaulyje mato kaip puikią galimybę, kurios niekas neįsivaizdavo.

Pagal 2011 m. kovo 21 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras