Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Davidas Marplesas. Baltarusija priešinasi integracijai su Rusija, o spaudimas auga

2011 03 31

Šių metų kovo 15 dieną Rusijos ir Kazachijos premjerai Vladimiras Putinas bei Karimas Masimovas apsilankė Minske dėl derybų prekybos ir energetikos klausimais su kolega Baltarusijoje M. Miasnikovičiumi. Derybas globojo Bendroji ekonominė erdvė. Be to, V. Putinas buvo asmeniškai susitikęs su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka ir aptarė sąjungininkų santykius. Tai įvyko pirmą kartą po kontraversiškų prezidento rinkimų Baltarusijoje 2010 m. gruodžio 19 d., per kuriuos areštuota daugiau nei 600 žmonių. Iš jų buvo ir du Rusijos piliečiai, išleisti kovo 10 d. ir kiekvienas nubaustas 3 500 dolerių bauda.

Baltarusiams susitikimai buvo svarbūs dėl dviejų priežasčių. Pirma, jie tikėjosi, kad Rusija sutiks finansuoti planuojamą atominę elektrinę, kuri iškiltų apie 20 mylių nuo Lietuvos sienos. Antra, jie manė, kad bus atkurti normalūs Maskvos ir Minsko santykiai po trejų metų ginčų ir kivirčų, pvz., dėl Baltarusijos maisto produktų eksporto į Rusiją, naftos ir dujų kainų, ypač importuojamos Rusijos naftos kainų kontekste, Baltarusijos tranzito kainos energijos eksportui į Vidurio Europą ir tariamo asmeninio dviejų vadovų priešiškumo.

Rusijos darbotvarkė buvo paprastesnė. Pasinaudodama A. Lukašenkos ir Europos Sąjungos (ES) santykių aklaviete, Maskva tikėjosi paskatinti Baltarusijos integraciją į Rusijos ekonominę, politinę ir karinę sferą. 2009 m. vyko diskusijos apie šių dviejų valstybių bendradarbiavimą, ypač energetikos srityje. Buvo pasiūlyta programa, remianti Rusijos bendrovių dalyvavimą privatizuojant Baltarusijos įmones. Tiesą sakant, abi šalys iš dalies pasirodė sėkmingai. Svarbų persilaužimą Baltarusija pasiekė dėl atominės elektrinės – Rusija sutiko statyboms paskolinti 9,4 mlrd. dolerių. Didžiąją dalį statybų darbų atliks Rusijos rangovas.

Baltarusijos atominė elektrinė iliustruoja besiplečiančius Maskvos tikslus, nukreiptus į branduolinių technologijų eksportą. Tuo pačiu metu Rusija pasiūlė paskolą Indijai, kad finansuotų Rusijos atominę elektrinę čia, taip pat dar kartą patvirtino jau egzistuojantį kontraktą su Turkija. Maskva taip pat vėl patvirtino planus statyti elektrinę Kaliningrade. Praėjus trims dienoms po V. Putino vizito Minske, A. Lukašenka surengė spaudos konferenciją rusų žiniasklaidai iš Nacionalinės bibliotekos, kad aptartų Rusijos ir Baltarusijos santykių problemas. Apskritai, Baltarusijos prezidentas pažymėjo, kad įvyko svarbus persilaužimas gerinant santykius, kad bandoma panaikinti jaunesniojo partnerio vaidmenį, nors vienas lieka skolininkas, o kitas – finansuotojas, ypač kalbant apie branduolines jėgaines.

A. Lukašenka pareiškė, kad nors V. Putino vizitas ir laikomas persilaužimu, jis ir Rusijos premjeras niekada nebuvo priešai. Tačiau vizitas garantavo susitarimų dėl atominės jėgainės pasirašymą, apie ką buvo diskutuojama trejus metus. A. Lukašenka pranešė apie ketinimą apsilankyti Maskvoje ir su prezidentu D. Medvedevu išspręsti daug politinių ir karinių problemų. Taigi, santykiai normalizuojasi, integracijos darbotvarkė iš dalies įgyvendinama.

Tačiau, žvelgiant iš Minsko perspektyvos, Baltarusija neįsipareigojo tarnauti ir atlikti pagalbinį vaidmenį plačiame Maskvos integracijos projekte. Šie komentarai rodo, kad nors minėtų valstybių santykiai taisosi, Rusijos ir Baltarusijos integracija bus lėtas procesas.

Pagal 2011 m. kovo 29 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras