Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai








   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Islandija toliau stebina Europą (2)

Komentarai:

Vytenis, 2011 04 13 21:28
Negalima organizuoti referendumo, kai keliama problema yra susijusi su finansais. Pvz., jei Lietuvoj būtų suorganizuotas referendumas dėl tarkim keturis kartus didesnių pensijų (klausimas referendume: "Ar sutinkate, kad pensijos būtų padidintos keturis kartus?"), tai net neaboju, kad absoliuti dauguma pasisakytų "už". Mokesčiai visose šalyse (ir Lietuvoje, ir Islandijoje) renkami prievartos būdu, nes absoliuti dauguma žmonių nenori jų mokėti ir nemokėtų, jei nebūtų verčiami to daryti.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2011 04 13 13:57
AS KAIP EKONOMISTAS GALIU TEIGTI,KAD ISLANDIJOS SCENARIJUS LABAI AKTUALUS IR KITOMS VALSTYBEMS

1.ARTEJA ELEKTRONINIU PINIGU ERA JUOS VALDYTI PRIVALO VALSTYBINIS BANKAS KURIS TURETU DUOTI
ELEKTRONINIU PINIGU KVOTAS PRIVATIEMS BANKAMS SU 1% MINIMALIOMIS PALUKANOMIS,SIUOS ELEKTRONINIU PINIGU KVOTOS NAIKINAMOS KAI ELEKTRONINIAI PINIGAI PADARO TAM TIKRA KIEKI PINIGINIU APYVARTU,TOLIAU VEL PRIVATUS BANKAI SKOLINASI ELEKTRONINIUS PINIGUS IS CENTRINIO VALSTYBES BANKO IR VEL APYVARTA PINIGU IR VEL KVOTA IR VEL SKOLINIMAS

2.STAI KA TURIME ISLANDIJOJE KAI VALSTYBES BANKAS BEDANTIS IR SALI VALDO PRIVATUS BANKAI,VALSTYBE NE PRIVALO GELBETI PRIVACIU BANKU

3.DABAR VYKSTA PO KRIZES VISU BANKU TESTAI DEL LIKVIDUMO JEI TAI LAIKU BUTU PADARYTA ISLANDIJOJE
DAR PRIES METUS SIEMS BANKAMS BUTU PASKELBTAS BANKROTAS IR TVF NEDUOTU TOKIU LESU

4.DAR VIENAS PAMOKANTIS ATVEJIS KAIP NEGALIMA ELGTIS SURTSTI BIUDZETA SU ZALIAVOMIS(SIUO ATVEJU ZUVIMI)40% BIUDZETO PAJAMOS,RUSIJA LAIKU PRADEJO BEGTI NUO TAIP VADINAMOS NAFTINES BIUDZETI INJEKCIJOS PREKE YRA NORMALIOS VALSTYBES STIPRIOS EKONOMIKOS LASTELE,O NE ZALIAVA
TARKIME RUSIJOS ATVEJU BENZINAS YRA PREKE GALUTINIS PRODUKTAS,O NE ZALIAVA-NAFTA IR TAI SUPRANTA RUSIJOS VADOVAI

5.Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus,
buvo laikomas palankesniu Islandijai
nei ankstesnis, kurį 2010 m. sausį
per referendumą atmetė 93 proc. islandų.

O štai pagal naująjį susitarimą
Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti laipsniškai – iki 2046-ųjų.

1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc.,

o tos dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 procento


6.SKOLAS MOKETI REIKIA KITAIP GRIAUNAME NETIK SAVO EKONOMIKA BET IR KITU SALIU EKONOMIKAS BEI VIENINGA FINANSU SISTEMA KLAUSIMAS KITAS KODEL PASKOLA PAEME PRIVATUS BANKAI,O NE VALSTYBINIS,KODEL VALSTYBE NEISLEIDO OBLIGACIJU IR DAR SIMTAS KODEL STAI KUR ESME

7.AS ISLANDIJA GERBIU NES JI PIRMA PRIPAZINO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBE IR MANAU ISTOS I EUROPOS SAJUNGA,NES NORINT ISTOTI I ES REIKIA ATLIKTI 28 NAMU DARBUS PER KURIUOS BUS VISKAS PASALINTA

8.BANKAMS BUS ATEITYJE PRIVALOMAS 10% STABILIZACINIS FONDAS IR TOKIU CIRKU NEBUS

9.KO NORIU PALINKETI ISLANDAMS MAZIAU KALBU DAUGIAU DARBU REIKALINGAS REFERENDUMAS KAD SALIES CENTRINIS BAKAS DIRBTU SAO DARBA,O NEBUTU O PASTUMDELIU PRIVCIU BANKU


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kaip Jūs manote, ar bus atnaujintas projekto „Novorosija“ įgyvendinimas?

Rusijos palaikomi Rytų Ukrainos separatistai karinėmis priemonėmis sieks išplėsti savo „liaudies respublikų“ teritorijas į gretimas Ukrainos sritis, kad būtų įkurta marionetinė valstybė Novorosija
Rusija sieks, kad dabartinės „liaudies respublikos“ būtų įtrauktos į Ukrainos sudėtį suteikiant joms ypatingas autonomijos sąlygas Ukrainos Respublikos sudėtyje
Konfliktas Rytų Ukrainoje bus „užšaldytas“ panašioje į dabartinę padėtį, Rusijai siekiant palaikyti nuolatinę karinę ir politinę įtampą Ukrainoje
Rusija, spaudžiama tarptautinės opinijos, išves savo karines pajėgas ir kovinę techniką iš Rytų Ukrainos, palikdama Ukrainos vadovybei tvarkyti ir atstatinėti separatistų užimtas teritorijas









Gruzijoje ir Ukrainoje vyks bendros sausumos ir oro padalinių karinės pratybos

2015 07 02

Latvijos Respublikos ministrų kabinetas nurodė, kad šalies nacionalinių karinių pajėgų padaliniai liepos mėnesį dalyvaus pratybose Gruzijoje ir Ukrainoje. Apie tai skelbta Latvijos vyriausybės potvarkio projekto aiškinamajame rašte ir pranešė Cenzor.NET portalas, remdamasis „Delfi“ informacija.



Vokietijos vartotojų išlaidų dėlionės

2015 07 01

Nežinomybė dėl skolų krizės Graikijoje jau pradeda atsiliepti ir Vokietijos vartotojų nuotaikoms. Tokias tendencijas atskleidė ir rinkos tyrimų grupė GfK. Šias nuotaikas atspindintis indeksas, skaičiuojamas liepos mėnesiui, krito 0,1 punkto iki 10,1, ir tai yra pirmasis smuktelėjimas nuo 2014 metų spalio mėnesio.



ETPA įvardijo Rusijos veiksmus Ukrainoje – „agresija“

2015 06 30

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) priimtoje rezoliucijoje dėl per Ukrainos konfliktą dingusių žmonių ir šio dokumento pataisose Rusijos veiksmai Ukrainoje pavadinti „agresija“. Rezoliucijos tekstas ir parlamentarų balsavimo rezultatai paskelbti ETPA tinklalapyje.



Jelena Usova. Lukašenka sunerimęs dėl NATO aktyvumo

2015 06 25

Paraką reikia laikyti sausai

Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad Aliaksandras Lukašenka birželio 16 d. Minske susitiko su Valstybinio karo pramonės komiteto pirmininku Sergejumi Guruliovu ir pasidalijo nerimu dėl NATO kariškių  aktyvumo prie Baltarusijos valstybės sienų.



Pergalės strategija Ukrainai

2015 06 24

Šių metų pradžioje garsus JAV investuotojas ir filantropas George`as Sorosas pasiūlė strategiją, paremtą tuo, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje nepakanka vien sankcijų Rusijai. Labai svarbūs ir politiniai Ukrainos sąjungininkių įsipareigojimai padėti šiai šaliai ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai įgyvendinti politines ir ekonomines reformas. Prieš tokį scenarijų pasisako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras