Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Islandija toliau stebina Europą (2)

Komentarai:

Vytenis, 2011 04 13 21:28
Negalima organizuoti referendumo, kai keliama problema yra susijusi su finansais. Pvz., jei Lietuvoj būtų suorganizuotas referendumas dėl tarkim keturis kartus didesnių pensijų (klausimas referendume: "Ar sutinkate, kad pensijos būtų padidintos keturis kartus?"), tai net neaboju, kad absoliuti dauguma pasisakytų "už". Mokesčiai visose šalyse (ir Lietuvoje, ir Islandijoje) renkami prievartos būdu, nes absoliuti dauguma žmonių nenori jų mokėti ir nemokėtų, jei nebūtų verčiami to daryti.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2011 04 13 13:57
AS KAIP EKONOMISTAS GALIU TEIGTI,KAD ISLANDIJOS SCENARIJUS LABAI AKTUALUS IR KITOMS VALSTYBEMS

1.ARTEJA ELEKTRONINIU PINIGU ERA JUOS VALDYTI PRIVALO VALSTYBINIS BANKAS KURIS TURETU DUOTI
ELEKTRONINIU PINIGU KVOTAS PRIVATIEMS BANKAMS SU 1% MINIMALIOMIS PALUKANOMIS,SIUOS ELEKTRONINIU PINIGU KVOTOS NAIKINAMOS KAI ELEKTRONINIAI PINIGAI PADARO TAM TIKRA KIEKI PINIGINIU APYVARTU,TOLIAU VEL PRIVATUS BANKAI SKOLINASI ELEKTRONINIUS PINIGUS IS CENTRINIO VALSTYBES BANKO IR VEL APYVARTA PINIGU IR VEL KVOTA IR VEL SKOLINIMAS

2.STAI KA TURIME ISLANDIJOJE KAI VALSTYBES BANKAS BEDANTIS IR SALI VALDO PRIVATUS BANKAI,VALSTYBE NE PRIVALO GELBETI PRIVACIU BANKU

3.DABAR VYKSTA PO KRIZES VISU BANKU TESTAI DEL LIKVIDUMO JEI TAI LAIKU BUTU PADARYTA ISLANDIJOJE
DAR PRIES METUS SIEMS BANKAMS BUTU PASKELBTAS BANKROTAS IR TVF NEDUOTU TOKIU LESU

4.DAR VIENAS PAMOKANTIS ATVEJIS KAIP NEGALIMA ELGTIS SURTSTI BIUDZETA SU ZALIAVOMIS(SIUO ATVEJU ZUVIMI)40% BIUDZETO PAJAMOS,RUSIJA LAIKU PRADEJO BEGTI NUO TAIP VADINAMOS NAFTINES BIUDZETI INJEKCIJOS PREKE YRA NORMALIOS VALSTYBES STIPRIOS EKONOMIKOS LASTELE,O NE ZALIAVA
TARKIME RUSIJOS ATVEJU BENZINAS YRA PREKE GALUTINIS PRODUKTAS,O NE ZALIAVA-NAFTA IR TAI SUPRANTA RUSIJOS VADOVAI

5.Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus,
buvo laikomas palankesniu Islandijai
nei ankstesnis, kurį 2010 m. sausį
per referendumą atmetė 93 proc. islandų.

O štai pagal naująjį susitarimą
Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti laipsniškai – iki 2046-ųjų.

1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc.,

o tos dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 procento


6.SKOLAS MOKETI REIKIA KITAIP GRIAUNAME NETIK SAVO EKONOMIKA BET IR KITU SALIU EKONOMIKAS BEI VIENINGA FINANSU SISTEMA KLAUSIMAS KITAS KODEL PASKOLA PAEME PRIVATUS BANKAI,O NE VALSTYBINIS,KODEL VALSTYBE NEISLEIDO OBLIGACIJU IR DAR SIMTAS KODEL STAI KUR ESME

7.AS ISLANDIJA GERBIU NES JI PIRMA PRIPAZINO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBE IR MANAU ISTOS I EUROPOS SAJUNGA,NES NORINT ISTOTI I ES REIKIA ATLIKTI 28 NAMU DARBUS PER KURIUOS BUS VISKAS PASALINTA

8.BANKAMS BUS ATEITYJE PRIVALOMAS 10% STABILIZACINIS FONDAS IR TOKIU CIRKU NEBUS

9.KO NORIU PALINKETI ISLANDAMS MAZIAU KALBU DAUGIAU DARBU REIKALINGAS REFERENDUMAS KAD SALIES CENTRINIS BAKAS DIRBTU SAO DARBA,O NEBUTU O PASTUMDELIU PRIVCIU BANKU


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Kinijos skolų iššūkiai

2016 08 26

Nors Kinijos ekonomika pastaraisiais metais sulėtėjo, ji išlieka svarbi ir reikšminga, sudarydama apie trečdalį pasaulio ūkio plėtros. Be to, ji siekia tapti tvaresne ir keičia augimo modelį, kad jis labiau remtųsi vidaus paklausa ir paslaugomis, o ne investicijomis bei eksportu. Kinija garsiai skelbia apie naujus įsipareigojimus įgyvendinti struktūrines reformas, kurios paskatintų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Visgi ši šalis susiduria ir su nemenkomis grėsmėmis, nes plečiasi vidaus kreditas, o įmonių skolos kyla iki pavojingo lygio.



Euro zonos valdymo tyla

2016 08 17

Kartais svarbiausia būna tai, kas iš viso neįvyksta, o Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina tokias mintis. Jos atspindi Europos Komisijos (EK) baimę veikti, remiantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklėmis. Pagal jas EK turėjo nubausti minėtas šalis dėl pernelyg didelio biudžeto deficito. Tai galėjo būti nors simbolinė bauda, bet Komisijai tokios simbolikos neprireikė, o Europa šiuo klausimu išliko gana tyli. Net Vokietija, Europos Sąjungos (ES) taupymo priemonių rėmėja, buvo atsargi.



Graikijos jaunimo ateitis po „Brexit“

2016 08 10

Didžioji Britanija buvo mėgstama jaunų graikų, kai Graikijoje jaunimo nedarbas viršija 50 proc., tačiau po vadinamojo „Brexit“ daugelis jų yra gerokai sunerimę dėl savo ateities. Vienas nesėkmės scenarijus greitai pakeičia kitą. Praėjusią vasarą buvo nuolat kalbama apie „Grexit“, galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Vis dėlto tuomet susitarta dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo. Tai įvyko paskutinę minutę ir atitolino pavojingus padarinius šaliai ir blokui. Po metų „Brexit“ tapo realybe, kai D. Britanija nusprendė trauktis iš Bendrijos. Apie 52 proc. rinkėjų palaikė minėtą pasirinkimą.



Afrikos galimybės po „Brexit“

2016 08 03

Pasaulis pajuto didžiulio sukrėtimo bangas Jungtinės Karalystės rinkėjams nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES). Afrika taip pat ne išimtis, kadangi ji artimais istoriniais ryšiais yra susijusi su daugeliu Bendrijos šalių narių. Afrikos politikos ekspertai ir valstybių pareigūnai pradėjo dejuoti dėl naujo ekonominės nežinomybės debesies ir galimos katastrofos artimiausioje ateityje. Vienintelė Namibija reagavo gana ramiai, nes jos eksportas į ES pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Likusi Afrika „Brexit“ įvertino kaip rimtą grėsmę, bent jau kalbant apie trumpalaikę perspektyvą.



Kaliningrado sričiai laikinai vadovausbuvęs saugumietis

2016 08 02

Liepos 28 d. laikinuoju gubernatoriumi paskirtas FST (Federalinės saugumo tarnybos) Kaliningrado padalinio viršininkas Jevgenijus Ziničevas. Apie tai paskelbė Kremliaus tinklalapis ir pacitavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką...


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras