Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai








   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Islandija toliau stebina Europą (2)

Komentarai:

Vytenis, 2011 04 13 21:28
Negalima organizuoti referendumo, kai keliama problema yra susijusi su finansais. Pvz., jei Lietuvoj būtų suorganizuotas referendumas dėl tarkim keturis kartus didesnių pensijų (klausimas referendume: "Ar sutinkate, kad pensijos būtų padidintos keturis kartus?"), tai net neaboju, kad absoliuti dauguma pasisakytų "už". Mokesčiai visose šalyse (ir Lietuvoje, ir Islandijoje) renkami prievartos būdu, nes absoliuti dauguma žmonių nenori jų mokėti ir nemokėtų, jei nebūtų verčiami to daryti.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2011 04 13 13:57
AS KAIP EKONOMISTAS GALIU TEIGTI,KAD ISLANDIJOS SCENARIJUS LABAI AKTUALUS IR KITOMS VALSTYBEMS

1.ARTEJA ELEKTRONINIU PINIGU ERA JUOS VALDYTI PRIVALO VALSTYBINIS BANKAS KURIS TURETU DUOTI
ELEKTRONINIU PINIGU KVOTAS PRIVATIEMS BANKAMS SU 1% MINIMALIOMIS PALUKANOMIS,SIUOS ELEKTRONINIU PINIGU KVOTOS NAIKINAMOS KAI ELEKTRONINIAI PINIGAI PADARO TAM TIKRA KIEKI PINIGINIU APYVARTU,TOLIAU VEL PRIVATUS BANKAI SKOLINASI ELEKTRONINIUS PINIGUS IS CENTRINIO VALSTYBES BANKO IR VEL APYVARTA PINIGU IR VEL KVOTA IR VEL SKOLINIMAS

2.STAI KA TURIME ISLANDIJOJE KAI VALSTYBES BANKAS BEDANTIS IR SALI VALDO PRIVATUS BANKAI,VALSTYBE NE PRIVALO GELBETI PRIVACIU BANKU

3.DABAR VYKSTA PO KRIZES VISU BANKU TESTAI DEL LIKVIDUMO JEI TAI LAIKU BUTU PADARYTA ISLANDIJOJE
DAR PRIES METUS SIEMS BANKAMS BUTU PASKELBTAS BANKROTAS IR TVF NEDUOTU TOKIU LESU

4.DAR VIENAS PAMOKANTIS ATVEJIS KAIP NEGALIMA ELGTIS SURTSTI BIUDZETA SU ZALIAVOMIS(SIUO ATVEJU ZUVIMI)40% BIUDZETO PAJAMOS,RUSIJA LAIKU PRADEJO BEGTI NUO TAIP VADINAMOS NAFTINES BIUDZETI INJEKCIJOS PREKE YRA NORMALIOS VALSTYBES STIPRIOS EKONOMIKOS LASTELE,O NE ZALIAVA
TARKIME RUSIJOS ATVEJU BENZINAS YRA PREKE GALUTINIS PRODUKTAS,O NE ZALIAVA-NAFTA IR TAI SUPRANTA RUSIJOS VADOVAI

5.Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus,
buvo laikomas palankesniu Islandijai
nei ankstesnis, kurį 2010 m. sausį
per referendumą atmetė 93 proc. islandų.

O štai pagal naująjį susitarimą
Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti laipsniškai – iki 2046-ųjų.

1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc.,

o tos dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 procento


6.SKOLAS MOKETI REIKIA KITAIP GRIAUNAME NETIK SAVO EKONOMIKA BET IR KITU SALIU EKONOMIKAS BEI VIENINGA FINANSU SISTEMA KLAUSIMAS KITAS KODEL PASKOLA PAEME PRIVATUS BANKAI,O NE VALSTYBINIS,KODEL VALSTYBE NEISLEIDO OBLIGACIJU IR DAR SIMTAS KODEL STAI KUR ESME

7.AS ISLANDIJA GERBIU NES JI PIRMA PRIPAZINO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBE IR MANAU ISTOS I EUROPOS SAJUNGA,NES NORINT ISTOTI I ES REIKIA ATLIKTI 28 NAMU DARBUS PER KURIUOS BUS VISKAS PASALINTA

8.BANKAMS BUS ATEITYJE PRIVALOMAS 10% STABILIZACINIS FONDAS IR TOKIU CIRKU NEBUS

9.KO NORIU PALINKETI ISLANDAMS MAZIAU KALBU DAUGIAU DARBU REIKALINGAS REFERENDUMAS KAD SALIES CENTRINIS BAKAS DIRBTU SAO DARBA,O NEBUTU O PASTUMDELIU PRIVCIU BANKU


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kaip Jūs manote, ar bus atnaujintas projekto „Novorosija“ įgyvendinimas?

Rusijos palaikomi Rytų Ukrainos separatistai karinėmis priemonėmis sieks išplėsti savo „liaudies respublikų“ teritorijas į gretimas Ukrainos sritis, kad būtų įkurta marionetinė valstybė Novorosija
Rusija sieks, kad dabartinės „liaudies respublikos“ būtų įtrauktos į Ukrainos sudėtį suteikiant joms ypatingas autonomijos sąlygas Ukrainos Respublikos sudėtyje
Konfliktas Rytų Ukrainoje bus „užšaldytas“ panašioje į dabartinę padėtį, Rusijai siekiant palaikyti nuolatinę karinę ir politinę įtampą Ukrainoje
Rusija, spaudžiama tarptautinės opinijos, išves savo karines pajėgas ir kovinę techniką iš Rytų Ukrainos, palikdama Ukrainos vadovybei tvarkyti ir atstatinėti separatistų užimtas teritorijas









„Praregėjęs“ Lukašenka: stokojanti proto ir pinigų Rusija rodo savo godumą

2015 08 20

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl pažėrė kritikos Rusijai.



Abejonės dėl Kinijos ekonomikos plėtros

2015 08 19

Silpnėjantis ekonomikos augimas, sumaištis akcijų rinkoje ir krintantis eksportas atspindi Kinijos ūkio sunkumus, tačiau ekspertai baiminasi, kad šalies bėdos rimtesnės, negu rodo oficialūs duomenys.



Vladimiras Bučelnikovas. Latvijos ministras: Rusija mums keršija už Maguonio areštą?

2015 08 18

Latvijos susisiekimo ministrą Anriją Matisą pasiekė neoficiali informacija, kad Rusijos geležinkeliai nutrauks anglių ir mineralinių trąšų tranzitą per Rygos uostą. Jis mano, kad tai galėtų būti susiję su jau buvusio Latvijos geležinkelių operatorės „Latvijas Dzelzcels“ (LDz) valdybos pirmininko Ugio Maguonio areštu. 



Geopolitinė Amerikos galia

2015 08 12

Žiniasklaidos dėmesio centre vis dažniau atsiduria Amerikos padėtis, jos kaip išskirtinai įtakingos galios statusas. Regis, gausu priešų, norinčių pakenkti šiai šaliai, ir sąjungininkų, kurie priklausomi nuo Jungtinių Valstijų stiprybės bei palankumo. JAV galia ir jos (ne)panaudojimas lemia išties daug, kalbant apie geopolitines pasekmes pasauliui.



Skolos ir neatsargūs žingsniai

2015 08 05

Po ne vieną mėnesį trukusių žaidimų ir balansavimo ant bedugnės krašto Graikijos istorijoje įsižiebė šviesa tunelio gale. Tiesa, dabartinį scenarijų per referendumą atmetė šios šalies gyventojai. Euro zonos lyderiai sutiko pradėti derybas dėl finansinės pagalbos paketo, kuris vertas 86 mlrd. eurų. Tai – beveik pusė Graikijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Visgi esama prielaidų, kad Europa neišvengs panašių tragedijų ir ateityje. Savo įžvalgomis apie susidariusią padėtį straipsnyje portalui „Project-Syndicate“ dalijasi Vokietijos Ifo ekonomikos instituto prezidentas Hans-Werner Sinn.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras