Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai









   Rekomenduojame:













   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Islandija toliau stebina Europą (2)

Komentarai:

Vytenis, 2011 04 13 21:28
Negalima organizuoti referendumo, kai keliama problema yra susijusi su finansais. Pvz., jei Lietuvoj būtų suorganizuotas referendumas dėl tarkim keturis kartus didesnių pensijų (klausimas referendume: "Ar sutinkate, kad pensijos būtų padidintos keturis kartus?"), tai net neaboju, kad absoliuti dauguma pasisakytų "už". Mokesčiai visose šalyse (ir Lietuvoje, ir Islandijoje) renkami prievartos būdu, nes absoliuti dauguma žmonių nenori jų mokėti ir nemokėtų, jei nebūtų verčiami to daryti.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2011 04 13 13:57
AS KAIP EKONOMISTAS GALIU TEIGTI,KAD ISLANDIJOS SCENARIJUS LABAI AKTUALUS IR KITOMS VALSTYBEMS

1.ARTEJA ELEKTRONINIU PINIGU ERA JUOS VALDYTI PRIVALO VALSTYBINIS BANKAS KURIS TURETU DUOTI
ELEKTRONINIU PINIGU KVOTAS PRIVATIEMS BANKAMS SU 1% MINIMALIOMIS PALUKANOMIS,SIUOS ELEKTRONINIU PINIGU KVOTOS NAIKINAMOS KAI ELEKTRONINIAI PINIGAI PADARO TAM TIKRA KIEKI PINIGINIU APYVARTU,TOLIAU VEL PRIVATUS BANKAI SKOLINASI ELEKTRONINIUS PINIGUS IS CENTRINIO VALSTYBES BANKO IR VEL APYVARTA PINIGU IR VEL KVOTA IR VEL SKOLINIMAS

2.STAI KA TURIME ISLANDIJOJE KAI VALSTYBES BANKAS BEDANTIS IR SALI VALDO PRIVATUS BANKAI,VALSTYBE NE PRIVALO GELBETI PRIVACIU BANKU

3.DABAR VYKSTA PO KRIZES VISU BANKU TESTAI DEL LIKVIDUMO JEI TAI LAIKU BUTU PADARYTA ISLANDIJOJE
DAR PRIES METUS SIEMS BANKAMS BUTU PASKELBTAS BANKROTAS IR TVF NEDUOTU TOKIU LESU

4.DAR VIENAS PAMOKANTIS ATVEJIS KAIP NEGALIMA ELGTIS SURTSTI BIUDZETA SU ZALIAVOMIS(SIUO ATVEJU ZUVIMI)40% BIUDZETO PAJAMOS,RUSIJA LAIKU PRADEJO BEGTI NUO TAIP VADINAMOS NAFTINES BIUDZETI INJEKCIJOS PREKE YRA NORMALIOS VALSTYBES STIPRIOS EKONOMIKOS LASTELE,O NE ZALIAVA
TARKIME RUSIJOS ATVEJU BENZINAS YRA PREKE GALUTINIS PRODUKTAS,O NE ZALIAVA-NAFTA IR TAI SUPRANTA RUSIJOS VADOVAI

5.Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus,
buvo laikomas palankesniu Islandijai
nei ankstesnis, kurį 2010 m. sausį
per referendumą atmetė 93 proc. islandų.

O štai pagal naująjį susitarimą
Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti laipsniškai – iki 2046-ųjų.

1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc.,

o tos dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 procento


6.SKOLAS MOKETI REIKIA KITAIP GRIAUNAME NETIK SAVO EKONOMIKA BET IR KITU SALIU EKONOMIKAS BEI VIENINGA FINANSU SISTEMA KLAUSIMAS KITAS KODEL PASKOLA PAEME PRIVATUS BANKAI,O NE VALSTYBINIS,KODEL VALSTYBE NEISLEIDO OBLIGACIJU IR DAR SIMTAS KODEL STAI KUR ESME

7.AS ISLANDIJA GERBIU NES JI PIRMA PRIPAZINO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBE IR MANAU ISTOS I EUROPOS SAJUNGA,NES NORINT ISTOTI I ES REIKIA ATLIKTI 28 NAMU DARBUS PER KURIUOS BUS VISKAS PASALINTA

8.BANKAMS BUS ATEITYJE PRIVALOMAS 10% STABILIZACINIS FONDAS IR TOKIU CIRKU NEBUS

9.KO NORIU PALINKETI ISLANDAMS MAZIAU KALBU DAUGIAU DARBU REIKALINGAS REFERENDUMAS KAD SALIES CENTRINIS BAKAS DIRBTU SAO DARBA,O NEBUTU O PASTUMDELIU PRIVCIU BANKU


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška









Ukrainos prezidentas prabilo apie galimą Luhansko ir Donecko sričių ypatingumą

2014 09 16

Vyriausybės posėdyje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad „kitą savaitę Aukščiausiajai Radai bus pateiktas įstatymo projektas dėl ypatingo sta­tu­so su­tei­ki­mo kai ku­riems ra­jo­nams Do­nec­ko ir Luhans­ko srity­se“.



Marta Dundareva. Rusija repetavo plataus masto branduolinį smūgį JAV

2014 09 12

Kanados pakrante virš Atlanto vandenyno skrido Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95. Jie dalyvavo karinėse pratybose. Branduolinių raketų „taikiniais“ tapo JAV objektai.



Taupymas ES tampa nebe toks populiarus

2014 09 10

Vis daugiau diskutuojama apie griežtų taupymo priemonių naudą ar žalą Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jas vis dar remia, tačiau jai pritariančių lyderių nuolat mažėja. Taupymas euro zonoje vertinamas labai prieštaringai ir kaltinamas dėl daugelio finansinių bėdų. Tokios problemos nesvetimos Prancūzijai, kurios ekonomikai reikalingas skatinimas. Pasak A. Merkel, Prancūzijai pats metas įgyvendinti struktūrines reformas. Tik tokiu atveju ši šalis išsilaikys tarp Europos lyderių. Tiesa, Vokietija dažnai kaltinama dėl taupymo primetimo euro zonos valstybėms, o jos bando pakeisti griežtą A. Merkel poziciją ir daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui bloke.



Infliacija euro zonoje toliau mažėja

2014 09 03

Rugpjūtį infliacija euro zonoje nukrito iki 0,3 proc., o tai dar kartą priminė blokui apie defliacijos grėsmes. Infliacijos rodiklis itin svarbus būsimai Europos centrinio banko (ECB) politikai, o dabar jis yra daug žemiau tikslinės ECB ribos (apie 2 proc.). Liepą infliacija buvo truputį didesnė ir siekė 0,4 proc. Prieš metus ji dar sudarė 1,3 proc. 



Italijos ūkio nuosmukis – ES veidrodis?

2014 08 27

Italijos ekonomiką vėl ištiko nuosmukis, bet tai nulėmė ne tik vidinės priežastys. Šalies ūkio padėtis atspindi Italijos lyderių politikos klaidas. Vis dėlto konkurencingumo stinga visai Europai, o Italijos problemas galima apibūdinti kaip visos Europos Sąjungos (ES) veidrodį.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras