Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai









   Rekomenduojame:













   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Islandija toliau stebina Europą (2)

Komentarai:

Vytenis, 2011 04 13 21:28
Negalima organizuoti referendumo, kai keliama problema yra susijusi su finansais. Pvz., jei Lietuvoj būtų suorganizuotas referendumas dėl tarkim keturis kartus didesnių pensijų (klausimas referendume: "Ar sutinkate, kad pensijos būtų padidintos keturis kartus?"), tai net neaboju, kad absoliuti dauguma pasisakytų "už". Mokesčiai visose šalyse (ir Lietuvoje, ir Islandijoje) renkami prievartos būdu, nes absoliuti dauguma žmonių nenori jų mokėti ir nemokėtų, jei nebūtų verčiami to daryti.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2011 04 13 13:57
AS KAIP EKONOMISTAS GALIU TEIGTI,KAD ISLANDIJOS SCENARIJUS LABAI AKTUALUS IR KITOMS VALSTYBEMS

1.ARTEJA ELEKTRONINIU PINIGU ERA JUOS VALDYTI PRIVALO VALSTYBINIS BANKAS KURIS TURETU DUOTI
ELEKTRONINIU PINIGU KVOTAS PRIVATIEMS BANKAMS SU 1% MINIMALIOMIS PALUKANOMIS,SIUOS ELEKTRONINIU PINIGU KVOTOS NAIKINAMOS KAI ELEKTRONINIAI PINIGAI PADARO TAM TIKRA KIEKI PINIGINIU APYVARTU,TOLIAU VEL PRIVATUS BANKAI SKOLINASI ELEKTRONINIUS PINIGUS IS CENTRINIO VALSTYBES BANKO IR VEL APYVARTA PINIGU IR VEL KVOTA IR VEL SKOLINIMAS

2.STAI KA TURIME ISLANDIJOJE KAI VALSTYBES BANKAS BEDANTIS IR SALI VALDO PRIVATUS BANKAI,VALSTYBE NE PRIVALO GELBETI PRIVACIU BANKU

3.DABAR VYKSTA PO KRIZES VISU BANKU TESTAI DEL LIKVIDUMO JEI TAI LAIKU BUTU PADARYTA ISLANDIJOJE
DAR PRIES METUS SIEMS BANKAMS BUTU PASKELBTAS BANKROTAS IR TVF NEDUOTU TOKIU LESU

4.DAR VIENAS PAMOKANTIS ATVEJIS KAIP NEGALIMA ELGTIS SURTSTI BIUDZETA SU ZALIAVOMIS(SIUO ATVEJU ZUVIMI)40% BIUDZETO PAJAMOS,RUSIJA LAIKU PRADEJO BEGTI NUO TAIP VADINAMOS NAFTINES BIUDZETI INJEKCIJOS PREKE YRA NORMALIOS VALSTYBES STIPRIOS EKONOMIKOS LASTELE,O NE ZALIAVA
TARKIME RUSIJOS ATVEJU BENZINAS YRA PREKE GALUTINIS PRODUKTAS,O NE ZALIAVA-NAFTA IR TAI SUPRANTA RUSIJOS VADOVAI

5.Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus,
buvo laikomas palankesniu Islandijai
nei ankstesnis, kurį 2010 m. sausį
per referendumą atmetė 93 proc. islandų.

O štai pagal naująjį susitarimą
Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti laipsniškai – iki 2046-ųjų.

1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc.,

o tos dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 procento


6.SKOLAS MOKETI REIKIA KITAIP GRIAUNAME NETIK SAVO EKONOMIKA BET IR KITU SALIU EKONOMIKAS BEI VIENINGA FINANSU SISTEMA KLAUSIMAS KITAS KODEL PASKOLA PAEME PRIVATUS BANKAI,O NE VALSTYBINIS,KODEL VALSTYBE NEISLEIDO OBLIGACIJU IR DAR SIMTAS KODEL STAI KUR ESME

7.AS ISLANDIJA GERBIU NES JI PIRMA PRIPAZINO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBE IR MANAU ISTOS I EUROPOS SAJUNGA,NES NORINT ISTOTI I ES REIKIA ATLIKTI 28 NAMU DARBUS PER KURIUOS BUS VISKAS PASALINTA

8.BANKAMS BUS ATEITYJE PRIVALOMAS 10% STABILIZACINIS FONDAS IR TOKIU CIRKU NEBUS

9.KO NORIU PALINKETI ISLANDAMS MAZIAU KALBU DAUGIAU DARBU REIKALINGAS REFERENDUMAS KAD SALIES CENTRINIS BAKAS DIRBTU SAO DARBA,O NEBUTU O PASTUMDELIU PRIVCIU BANKU


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška









Ekonomikos augimo ir klimato kaitos sąsajos

2015 01 28

Pasaulio ekonomikos forume Davose (Šveicarija) tvyrojo nerimas dėl silpnėjančios pasaulio ekonomikos plėtros, buvo daug diskutuojama, kaip išjudinti silpną visuotinio ūkio augimą, taip pat kalbėta apie aplinką tausojančių technologijų svarbą. Šiame kontekste itin svarbios valstybių finansuojamos investicijų programos. Verta akcentuoti Europos Komisijos pateiktą infrastruktūros plėtros planą (300 mlrd. eurų).



Lenkija žada padėti Ukrainai išvengti priklausomybės nuo Donbaso akmens anglių

2015 01 27

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz per sausio 19 d. vykusią viešnagę Ukrainoje pažadėjo, kad Lenkija parems Ukrainą, kad ši galėtų modernizuoti savo šilumines elektrines.



Dmitrijus Muzalevskis. Vokietija perspėjo apie galimo karo Europoje grėsmę

2015 01 23

Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministro Franko Valterio Šteinmejerio (Frank–Walter Steinmeier) nuomone, Ukrainos rytuose tvyranti įtampa sudaro prielaidą Europoje prasidėti didelio masto karui. Vokietijos URM vadovas neatmeta galimybės, kad Ukrainos Donbase galėtų vėl įsiliepsnoti ginkluotasis konfliktas. „Šio konflikto pavojus išlieka“, – perspėjo F. V. Šteinmejeris sausio 15 d. interviu, kurį davė leidiniui „Hannoversche Allgemeine Zeitung“.



Anatolijus Tarasovas. Informacija, kad rusai įsiveržė į Ukrainą, pateikta žiniasklaidai

2015 01 22

Sausio 19 d. naujienų portalui „RBK – Ukraina“ antiteroristinės operacijos (ATO) Ukrainos rytuose atstovas Andrejus Lysenka pranešė, kad 600–700 Rusijos karių kirto Ukrainos sieną. 



Igoris Vorobjovas. Rusija prie savo sienų stiprins karinius dalinius

2015 01 22

„2015 m. didžiausios pastangos bus telkiamos ginkluotųjų pajėgų galimybėms ir karių skaičiui didinti pagal karinių pajėgumų plėtojimo planą. Itin daug dėmesio bus skiriama daliniams Kryme, Kaliningrado srityje ir Arktyje“, – teigė Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas. Jį citavo agentūra „RIA Novosti“.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2013 Geopolitinių Studijų Centras