Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Suomiai pasirinko „Tikruosius suomius“: posūkis į dešinę (12)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 04 20

Visuotiniai rinkimai į Suomijos parlamentą pastūmėjo šią šalį į dešinę. Taip apžvalgininkai apibendrina sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatus: konservatyvi Nacionalinė koalicija 200 vietų parlamente gauna 44 mandatus, o anksčiau mažai kam žinoma populistinė partija „Tikrieji suomiai“ tik trimis mandatais nusileidžia valdžioje buvusiems socialdemokratams, turėsiantiems 42 vietas. Centristai su savo vadove, pernai birželį paskirta premjere Mari Kiviniemi prarado 16 vietų. Jeigu tautininkai ir „Tikrieji suomiai“ sudarys koaliciją, tai bus didžiulė politinė jėga, galinti pasukti Suomijos politiką radikalia linkme.

Suomiškas cunamis

„Tikrieji suomiai“ („Perussuomalaiset“, „True Finns Party“)  yra palyginti jauna partija. Ji užregistruota 1995 m. gegužės 11 d., taigi netrukus pažymės 16-ąsias metines. Tam tikra prasme tai lyg ir lietuviškosios Darbo partijos ir tautininkų mišinys, nes politinėje arenoje save vadina paprastų žmonių atstove ir gynėja, tačiau kartu laikosi nacionalistinių pozicijų, rūpinasi suomių tautine savastimi.

Jų šūkį „Visos šalies žmonių gerovė“ reikia suprasti kaip socialinio ir politinio gyvenimo stabilumą, o parlamentinėje veikloje (2007 m. rinkimuose „Tikrieji suomiai“ tegavo 6 vietas) jie siekė pakeisti žmonių požiūrį į Europos Sąjungą ir kitas Europos struktūras. Tautiškai nusiteikę politikai tvirtina, kad reikia kritiškai vertinti Bendrijos veiksmus, nors jie nėra prieš Suomijos narystę ES. Šalis turi apskritai mažiau priklausyti nuo įtakos iš užsienio, todėl atmeta narystę NATO ir ketina apriboti imigrantų bangą. Įdomu, kad net partijos portale informaciją rasime tik suomių kalba (http://www.perussuomalaiset.fi/ ).

Žurnalas „Suomen Kuvalehti“ šios partijos sėkmę vadina audra, sukrėtimu, suomišku cunamiu visai Suomijai. Iš tiesų jos populiarumo šuolis nuo 6 mandatų iki 39-ių rodo, kad šalies politika gali keistis iš esmės. Jeigu daug seniau, dar 1918 m., įkurta Nacionalinė koalicinė partija (NKP) nuolaidžiaus jaunajai partnerei, štai tuomet suomiai pjaus tikrą audrą.

Ne – pagalbai Portugalijai

Bet šios partijos nagus pirmiausia pajuto ne Suomija, o kitos ES šalys. „Tikrieji suomiai“ staiga užsipuolė Briuselį, kuris pasiryžęs gelbėti euro sąjungos nares, suteikdamas joms naujas paskolas. Partijos lyderis 48-erių Timo Soini, kuriam žadamas net premjero postas, pareiškė, kad nepritars euro zonos šalių ekonominio gelbėjimo planui, net jeigu jį pirmadienį Lisabonoje aprobuos EK, Europos centrinio banko ir TVF atstovai. Finansinę paramą jau yra gavusios Graikija ir Airija, bet T. Soini kategoriškai pasisako prieš Helsinkio dalyvavimą suteikiant apie 80 mlrd. eurų (276 mlrd. litų) paramą Portugalijai.

Jeigu „Tikrieji suomiai“ įeis į valdančiąją koaliciją, tai parlamente, kuris, skirtingai negu kitos euro zonos įstatymų leidimo institucijos, turi teisę balsuoti dėl ES skiriamos finansinės pagalbos, jie darys viską, kad Portugalija toliau grimztų į krizės duobę. „Nuo šių rinkimų rezultatų Europa pražils“, – sarkastiškai pasakė politikos analitikas Olavas Borgas. Mat suteikiant finansinę pagalbą reikalingas vieningas visų 17 euro zonos šalių pritarimas.

Žinoma, gali praeiti ne viena savaitė, kol taps aišku, ar Suomijos nacionalistai įgyvendins savo grasinimus, tačiau jų sėkmė rinkimuose jau dabar neabejotinai kelia grėsmę derybų Lisabonoje baigčiai ir visam ekonomikos gelbėjimo planui. Tarsi numatydama tokį kliuvinį, Suomijos premjerė M. Kiviniemi anksčiau atsisakė užimti konkrečią poziciją dėl pagalbos Portugalijai, kol neįvyks parlamento rinkimai. Apžvalgininkai neatmeta, kad formuojant koaliciją „Tikriesiems suomiams“ teks sumažinti savo nacionalistinį įkarštį, jeigu jie nori vyriausybėje būti lygiaverčiais NKP partneriais.

Imigrantai – tautinis arkliukas

Nėra abejonių, jog „Tikrieji suomiai“ laimėjo dėl to, kad žaidė rinkėjų nacionaliniais jausmais. Vienas iš tokių jautrių skandinavams klausimų – imigrantai. Suomijoje jų tiek, kiek yra kartu sudėjus Švedijoje ir Danijoje. Iš 27 ES šalių tik šešios turi mažesnį imigrantų skaičių, rašo dienraštis „Iltalehti“. Dabar Suomijoje atvykėliai sudaro 4 proc. visų maždaug 5,3 mln. gyventojų. Štai kodėl tautiniai daigai turėjo gerą dirvą išvešėti, ir nuo 1994 m. referendumo dėl stojimo į ES „Tikrieji suomiai“ pūtė, ir sėkmingai, ksenofobijos dūdelę, vaizdžiai šios partijos sėkmę aiškina šalies spauda.

Kodėl imigrantai pamėgo Suomiją? Tai jau susiję su gera šalies ekonomine ir darbo rinkos infrastruktūra. Suomija užima aukštas vietas pagal įdarbinimo ir verslo sąlygų sudarymo mastus. Pavyzdžiui, pagal antrąjį rodiklį pasaulyje jai tenka 17 vieta, o tarp 43 Europos šalių – aštunta. Suomijoje užtenka tik 14 dienų, kad pradėtum savo verslą, o pasaulio vidurkis – 35 dienos. Sakykime, Italija pagal tai užima tik 74 vietą pasaulyje ir 35 Europoje.

Nepaisant šių lengvatų, Suomija tebėra labai konkurencinga tarptautinėje rinkoje, aktyviai investuoja į mokslo tyrimus, turi efektyvią sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinę sistemas. Neseniai paskelbtame organizacijos „Save the Children“ pranešime apie motinų ir vaikų sveikatos padėtį pasaulyje Suomija tarp 160 valstybių kartu su kitomis Skandinavijos šalimis įėjo į pirmąjį dešimtuką.

Tai štai tos puikios gyvenimo sąlygos ir traukia viso pasaulio imigrantus, ir jie, skirtingai negu atvykę į kitas šalis, net negalvoja traukti kur nors į Vakarų Europą ar Ameriką. 1995 m. Suomijai įstojus į ES, nacionalistinės jėgos pasigavo šią temą ir ją puikiai panaudojo savo politiniams reitingams auginti.

Nuo nacionalizmo iki teritorinių pretenzijų

Bet „Tikrieji suomiai“ turi ir silpnų vietų. Tai vieno žmogaus partija. Be 49-erių T. Soini, čia lyderių daugiau nėra (partijos lyderiu jis yra jau 12 metų, nuo 2003 m. Suomijos parlamente, 2009 m. išrinktas europarlamentaru, mėgsta žirgų sportą). Rinkėjai ima abejoti, ar šiai partijai užteks politinių figūrų išdėlioti vyriausybės šachmatų lentoje, užimti kitus svarbius postus parlamente, tarnybose.

Prieš 16 metų į šią stovyklą suplaukė radikalūs deputatai iš Suomijos agrarinės partijos ir kitų politinių jėgų provincijoje, bet jie neturi senų ideologinių ryšių, partinės disciplinos jausmo, todėl linkę kritikuoti partijos lyderius ir veikti atskirai. Tyrimai parodė, kad „Tikrųjų suomių“ šalininkas yra žmogus su viduriniu ar techniniu išsilavinimu, dažnai smulkusis verslininkas, svajojantis važinėti mersedesu...

Šiaip ar taip, nacionalistinės jėgos, įsiveržusios į Suomijos politinį gyvenimą, demonstruoja pagyvėjusį euroskepticizmą, būdingą visoms Skandinavijos šalims. Jis netruks persimesti ir į Baltijos valstybes. O apžvalgininkai nuogąstauja, kad, be šios tendencijos, NKP ir „Tikrųjų suomių“ tandemas pasuks į nesveiko patriotizmo farvaterį: pradės reikalauti atgaivinti diskusijas dėl teritorinių perdalijimų, ypač dėl Karelijos žemių priklausomybės. 

Tai ne tokia jau menka problema, nors ir primiršta, bet rusenanti. Suomija turi labai ilgą, 1269 km sieną su Rusija. Palei ją nuo Vyborgo iki Murmansko tęsiasi mažai apgyventa Karelija, kuri nuo senų laikų yra ginčytina teritorija. Tokią ilgą sieną su Rusija turinti Suomija yra priversta subtiliai balansuoti savo užsienio politikoje.

Tačiau pastaraisiais metais Suomijoje suaktyvėjo tokios nacionalistinės organizacijos kaip judėjimas „Pro Karelia“, Suomijos karelų pabėgėliai, „Už teritorijos grąžinimą“, ir tai yra 1939 m. vadinamojo Žiemos karo su Sovietų Sąjunga pasekmė. Helsinkyje kalbama, kad teritorinių pretenzijų riba dabar eina pagal Manerheimo liniją, kuri 1939–1940 m. sandūroje išsilaikė tik keletą mėnesių. Lygiai prieš dvejus metus, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Porvo mieste susitiko su Suomijos prezidente Tarja Halonen, tų nesutarimų niekas nedemonstravo, tačiau ryškiai išsiskyrė vienas į atvykusį Rusijos vadovą nukreiptas plakatas, kuriame reikalauta ne išnuomoti, ne parduoti, o grąžinti suomiams priklausančias karelų žemes. „Tikriesiems suomiams“ tai negalėjo nepatikti...

***

Taigi Suomija – ši rami Kalėdų Senelio žemė – gali tapti tikru įtampos regione židiniu. Kokios kibirkštys kyla iš suomiškos politinės pirties kamino, pamatysime jau greitai: balandžio 27-ąją parlamentas renkasi į plenarinį posėdį, o antroje gegužės pusėje bus aiški ir vyriausybė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 12)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras