Ko gero, jau galima patikėti, kad pirmuoju pasaulio teroristu vadinamas Osama bin Ladenas yra sunaikintas. Tai didelis antiteroristinės kampanijos, kuriai vadovauja JAV, laimėjimas. Tačiau analitikai kone vieningai tvirtina, kad O. bin Ladeno mirtis nieko nekeičia, nes pastaraisiais metais terorizmo centrai nebūtinai buvo siejami su talibais, mistine tapusia „Al Qaeda“ ar jos garsiuoju lyderiu.

O gal teroristas dar gyvas?

Paskutinis O. bin Ladeno gaudynių etapas apaugo įvairiausiomis detalėmis. Jis slapstėsi visai netoli, tik už 50 km į šiaurės rytus nuo Islamabado ir už 150 km nuo Pešavaro, Abotabado priemiestyje. Apie 30 tūkst. gyventojų turintis Pakistano sostinės „palydovas“ išsidėstęs gražioje kalnuotoje vietovėje, maždaug 1260 metrų aukštyje virš jūros lygio, todėl patrauklus turistams. Čia, tarp ūksmingų palmių, ir buvo įsikūrusi O. bin Ladeno rezidencija bei slaptas bunkeris.

Manoma, kad JAV specialiųjų pajėgų (jūrų pėstininkų) operacija truko vos 40 minučių, teroristų vadeiva buvo nušautas į galvą, nors galėjo būti paimtas gyvas. Jo buvimo vieta išaiškinta per kurjerį, kurį specialiosios tarnybos stebėjo dar nuo 2009 metų. Kurjeris ir jo brolis, kaip praneša Pakistano TV kanalas „Express 24/7“, prie „sudėtingo 2005 m. statyto pastatų komplekso Abotabade“ agentus atvedė pernai rugpjūtį. Patekti į kompleksą buvo nelengva: dveji dvigubi vartai, labai aukštos sienos, čia nebuvo interneto ir telefono ryšio. Buvo nustatyta, kad, be dviejų brolių, čia gyvena „trečia šeima“, ir CŽV analitikai padarė išvadą, jog „pastatuose yra aukščiausio rango teroristas, galbūt pats Osama bin Ladenas“.

„Amerikos balsas“ priduria, kad teroristo asmenybė nustatyta atliekant DNR analizę. Amerikos kariškiai taip pat suėmė dvi jo žmonas, 6 vaikus ir 4 padėjėjus. Žuvo ir 20 O. bin Ladeno apsaugininkų. Jūrų pėstininkai iškart išgabeno jo kūną, kuris yra Vašingtono žinioje. Kitais pranešimais, palaikai jau palaidoti jūroje.

Šią informaciją mėgino paneigti talibų naujienų šaltiniai. Jais remdamasi Pakistano televizija anglų kalba „Geo.tv“ (http://www.geo.tv/index.html) pranešė, kad Talibanas tą informaciją pavadino „klastote“, o Pakistano talibų judėjimo atstovas pareiškė, kad „bin Ladenas gyvas“. Tiesa, jo gyvumo įrodymų nepateikė, gali būti, kad kada nors jie paskelbs įrašytą neva autentišką teroristo pareiškimą…

Nuo verslininko iki modžahedo...

Pirmajam pasaulio teroristui birželio 28-ąją būtų sukakę 54-eri. Jis gimė 1957 m. Er Riade (Saudo Arabija) Jemeno valstiečių palikuonių šeimoje, buvo septynioliktas vaikas. Tėvas Muhammedas bin Ladenas vertėsi statybomis Jemene, o paskui ir Saudo Arabijoje, greitai praturtėjo ir 1968 m. miręs paliko jauniausiam sūnui dešimtis milijonų dolerių ir solidų verslą. Žurnalas „Time“ dar 1996 m. rašė, kad O. bin Ladeno šeimos turtas vertinamas 38 milijardais JAV dolerių. Iš jų O. bin Ladenui priklausė mažiausiai – vos 300 milijonų.

O. bin Ladenas perėmė tėvo amatą ir ėmė statyti Saudo Arabijoje, kuri visuomet buvo JAV sąjungininkė regione, bet Korano sekėjams tai nelabai patiko. Būsimasis teroristas Vakarų žurnalistams prisistatinėjo kaip žemdirbys, kurio visas gyvenimas paskirtas islamui. Tačiau vėliau statybos jauno vyro jau nedomino. 1979 m. jis baigė ekonomikos ir vadybos studijas Džidos Abdelio Azizo universitete ir iš karto stojo į afganų gretas, kovojančias prieš SSRS „riboto kontingento“ invaziją į Afganistaną.

1991 m. jis apsigyveno Sudano sostinėje Chartume, kur tęsė statybų verslą – tiesė kelius, statė fermas, bet užsiėmė ir farmakologija, paskui Chartume pastatė didžiausią Afrikoje farmakologijos fabriką, šalia jo – tyrimo centrą. Kalbama, kad O. bin Ladenas neatsispyrė ir vergų prekybai, ir narkotikų gamybai savo laboratorijose bei jų platinimui...

Jis įsigijo keletą kompanijų visame pasaulyje, viena iš jų – Sudano įmonė „Gum Arabik Compani Ltd.“ Tačiau liko ištikimas radikaliajam islamui. Net keturios valstybės – Egiptas, Alžyras, Jemenas ir Saudo Arabija – apkaltino jį (žinoma, ne be JAV žvalgybos pagalbos) kėslais nuversti proamerikietiškas vyriausybes, ir Sudano prezidentas Omaras Beshiras buvo priverstas O. bin Ladeną ir tris jo žmonas ištremti iš šalies.

Vėliau jis dažnai grįždavo į Jemeną, kur gyveno jo šeima ir kur jį rėmė milijardieriui tėvui ištikimos gentys, užsukdavo ir į Saudo Arabiją, kol pagaliau, 1996 m. Talibano judėjimui užėmus Kabulą, su savo gausia 250 asmenų palyda atvyko į Pakistano pasienyje esantį Kandaharą. Čia, priešais vyriausybės svečių namus, jis pasistatydino prabangų namą sau ir savo palydai.

Iš čia O. bin Ladenas per trečiuosius asmenis pradėjo dalyvauti regiono naftos verslovių, Vakarų statybos kompanijų ir net bankų veikloje. Finansines operacijas jis atlikdavo per dažniausiai fiktyvias Europos ir JAV firmas. Arabų partneriai jį laikė rimtu verslininku. Tačiau to negali pasakyti Vakarų firmos, su kuriomis O. bin Ladeno atstovai iki šiol neatsiskaitę už ginklus, amuniciją ir naftą.

Iš Kandaharo O. bin Ladenas finansavo visą islamo kovą su kitataučiais ir Vakarais. Dėl to jis jau seniai buvo gavęs „teroro bankininko“ pravardę. Žvalgybos veteranai pasakoja, kad JAV CŽV modžahedus rėmė ginklais ir pinigais, o iš jų vertėsi ir O. bin Ladenas. 1989 m. jis dalyvauja Dželalabado apgultyje, kuri SSRS kariuomenei buvo posūkis bėgti atgal ir nutraukti 10 metų trukusį karą Afganistane.

Taip žymiausias teroristas bičiuliavosi su Vašingtonu, tačiau nuo 1991 m. karo Persijos įlankoje jo bičiulystė virto priešiškumu JAV, kai šios šalies 300 tūkst. kareivių buvo dislokuota šventose musulmonams Saudo Arabijos vietose. O. bin Ladenas prisiekė keršyti amerikiečiams, išniekinusiems islamą, bet už tai 1994 m. Saudo Arabija jam atėmė pilietybę. Rusišką Kalašnikovo automatą persimetęs per petį teroristas vėl pasuko į Afganistaną, kur Talibano gretose sukūrė tarptautinę organizaciją „Al Qaeda“ („talib“ farsi kalba reiškia „besimokantis“, „studentas“, o „Al Qaeda“ – „bazė“)...

Dar 2011 m. rugsėjį – iškart po baisiosios Rugsėjo 11-osios – „Žinių radijo“ portale rašėme apie O. bin Ladeno įvaizdį. Tuomet vos 44-erių metų teroristo Nr. 1 išvaizda buvo nė kiek nepanaši į kraupaus žudiko, užkietėjusio islamo fundamentalisto. Atlaidus giliai tikinčiojo veidas, reta, bet maloni šypsena, žemai nutįsusi, visus tikėjimo reikalavimus atitinkanti barzda. Jei ne visą laiką ant kelių gulintis Kalašnikovo automatas, griežti, žydams ir amerikiečiams nieko gera nelinkintys pasisakymai, pagalvotum, kad tai koks nors eilinis asketiškas, pamaldus mula.

2000-ųjų spalį tarptautinis teroristas vedė ketvirtą – ir, atrodo, ne paskutinį – kartą: naujoji jo žmona – 18 metų mergina iš Jemeno, o vestuvės buvo surengtos O. bin Ladeno bunkeryje prie Kandaharo. Tada jis turėjo 4 žmonas. Paskutinės vestuvės buvo labiau politinės, kad O. bin Ladenas sustiprintų savo įtaką tarp dvasininkų. Tada buvo pasirodę pranešimų, kad tarptautinis teroristas serga – buvo sutrikę inkstai ir kepenys. Jį gydė iš Irako atvykęs gydytojas.

2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliai prieš Amerikos miestus – naujas etapas ne tik O. bin Ladeno biografijoje, bet ir organizuotoje kovoje su juo ir pasauliniu terorizmu. Galų gale tik Obama įveikė Osamą...

Ar ateis keršto ugnis?

Bet ar tai terorizmo pabaiga?

Apžvalgininkai vieningai tvirtina, kad šis naujųjų laikų virusas gali sukelti naują epidemiją, kuri bus dar baisesnė negu beveik prieš 10 metų ištikusi Niujorko dangoraižius. Antai „WikiLeaks“ paskelbė Gvantanamo kalinių liudijimus, jog, žuvus O. bin Ladenui, teroristai griebsis branduolinio ginklo. Šis skandalingas portalas nurodė 700 kalinių liudijimus, kuriuose, anot Londono „The Daily Telegraph“, gali būti daug tiesos apie gresiančius teroristų išpuolius. Esą Europoje teroristai turi paslėpę branduolinį užtaisą...

Bet baisiausia, kad tokių bin ladenų – savižudžių ir islamo radikalų – pilni Artimieji ir Vidurio Rytai. Tai, kas šį pavasarį vyksta Šiaurės Afrikoje, tėra tik pavasariniai žiedeliai, tvirtino Gvantaname apklausiami terorizmu įtariami musulmonai. Nuo jų keršto gali nukentėti JAV, Izraelis ir kai kurie šių šalių sąjungininkai Europoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.