Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos – Indijos – Kinijos trilypė sąjunga Rusijos strategijoje

Laima Vaitiekūnaitė
2006 03 29

Rusijos interesai Azijos regione pastebimi jau nuo Šaltojo karo laikotarpio. Pasikeitusi geopolitinė, politinė bei ekonominė tarptautinė padėtis po minėto karo apribojo ir pakoregavo šios buvusios supergalybės ambicijas plėsti savo galią ir įtaką Azijos kryptimi. Bet ambicijų apribojimas nereiškė šios „azijinės“ krypties atsisakymo Rusijos politinėje darbotvarkėje. Savo laiku, siekiant atsverti Amerikos įtaką Azijoje bei neutralizuoti Kinijos galią, Maskvai pagrindiniu tikslu buvo aljansas su Indija. Bet paskutiniu dešimtmečiu teko pakoreguoti operacinius bei taktinius veiksmus siekiant įvykdyti užsibrėžtus planus. Vienas iš šių pakoregavimų – trilypės sąjungos su Kinija bei Indija sukūrimo idėja. Nors šios šalys kultūriškai skirtingos išliks dar ilgą laiką, bet draugiškų santykių atkūrimas politiniu lygiu tarp Rusijos ir Kinijos vyksta, nors ir su tam tikromis išimtimis, jau nuo Šaltojo karo laikotarpio; Indija ir Rusija taip pat gali pažymėti ilgalaikę prekybos (daugiausiai ginklų) tarp šių dviejų šalių tradiciją.

Kai buvę priešai tampa draugais – Kinijos motyvai vs Indijos motyvai

Tiek Kinija, tiek Indija palankiai, bet vedinos skirtingų motyvų, žiūri į įvairiapusiškai naudingų santykių plėtojimą su Rusijos valstybe. Rusija Indijai yra senas tradicinis, dar nuo N. Chrusčiovo laikų, prekybos ir politinio palaikymo (pvz. dėl Kašmyro klausimo) draugas; Kinijai – politinio (ir spartėjančio ekonominio) bendradarbiavimo partneris, ypač priešinantis JAV dominavimui.

Kinija ir Indija teisėtai galimos įvardinti kaip dvi vienos svarbiausių veikėjų Azijos regione. Abi valstybės turi skirtingą struktūrinę bei santykinę galią, bet iš esmės vienodus strateginius nacionalinius interesus, kurių pagrindinis yra dominavimas regione.

Bendradarbiavimas tarp Indijos ir Kinijos paspartėjo paskutiniais 5 metais – vien prekyba tarp šių šalių padidėjo nuo 13 blj. dolerių per metus iki planuojamų 20 blj. 2008 metais. Kooperuojamasi planuojant stiprinti naftos ir dujų gavybos trečiojo pasaulio šalyse srityje. Ambicingiausia idėja – sukurti Kinų-Indų bendrąją rinką, grįstą europiniu modeliu. Jei šis planas būtų realizuotas, susidurtume su didžiausiu pasaulio ekonominiu vienetu (apie 2,5 blj. potencialios klientų rinkos).

Bet pažymėtina, jog nuotaikos tarp N. Delfio ir Pekino ne visąlaiką buvo grįstos bendradarbiavimu. 1962 m.abi šios šalys pradėjo kariauti dėl slapto Kinijos iniciatyva įvykdyto sienų “pakoregavimo” bei iki šiol galutinai neišsprendė šio klausimo. „Amžinas nepasitikėjimas” Kinija inspiravo Sovietų Sąjungą, o vėliau Rusiją tiekti daugiau modernių ginklų Indijai, nei kad Pekinui. Ir Pekinui tuo metu teliko stebėti Indijos tapimą regionine galia, palaikoma nemažai tarptautinės bendruomenės dalyvių.

Vašingtono augantis entuziastmas paskutiniais metais Azijos subkontinento atžvilgiu taip pat neramina Kinijos komunistus. JAV, šiaip nepakančiai žiūrinti į Irano ir Š. Korėjos branduolines ambicijas, ”praleido pro akis” faktą, jog Indija nėra pasirašiusi NPT (Non Proliferation Treaty) ir kt. tarptautinių įsipareigojimų branduolinės programos srityje 1998 m. Tuo pačiu įsitikinta, kad JAV ir toliau pardavinės ginklus Indijai, bei padės vystyti civilinę branduolinės energijos programą, kartu padėdama išsivaduoti Indijai nuo įtarimų dėl agresyvių branduolinių ketinimų.

Ir nors kol kas Indija negali pasigirti tokia pačia strategine galia kaip jos oponentas Kinija, bet istoriniu įvardijamas „branduolinis“ Indijos ir JAV sandorinis prognozuoja akivaizdų pasikeitimą Indijos vaidmens traktavime galių pasiskirstymo regione atžvilgiu. Minėtas sandoris kelia grėsmę tiek Kinijos galios Azijoje iškilimui, tiek Rusijos strateginiams galios bei įtakos plėtimo regione tikslams. Tuo labiau, kad vienas akivaizdžiausių strateginių Indijos privalumų yra demokratijos tradicijos, kurių niekada neturėjo Kinija, ir, nepaisant retorikos, vis dar neturi Rusija.

Todėl Kinija, kaip viena potencialiausių supergalybių Azijoje, turi akivaizdų tikslą: ji pataikauja Indijai, bijodama, jog jei ne ši valstybė, tai jos vietą regione užims JAV, akivaizdžiai besistengianti išplėsti savo įtaką. O dėl to ir Kinijos tapimas Azijos supergalybe būtų sulėtintas. Tuo pačiu nuošalyje nelieka ir Rusija, paskutiniu metu itin forsuojanti trilypės sąjungos iniciatyvą, bei dedanti visas pastangas dar glaudžiau susisieti ryšiais su šiomis dvejomis Azijos galybėmis.

Trilogijos perspektyvos

Ar įmanomas ilgalaikės Kinijos – Indijos – Rusijos trilogijos egzistavimo perspektyvos, atsižvelgiant į spartų Indijos ir JAV santykių progresą, bei Indijos deklaruotą taikos pasiūlymą Pakistanui, kurį padiktavo greičiausiai JAV?

Rusija suvokia, jog Indija ir Kinija yra pernelyg didelės ir stiprios galybės, kad jas būtų galima prijaukinti arba įbauginti. Todėl Rusija jau kelis metus kalba apie Indijos – Rusijos – Kinijos strateginę ašį, pirmiausiai kaip priemonę atsverti Amerikos globalinius siekius. Iš esmės daugybę požymių liudytų tokio aljanso formavimosi naudai: t. y. visų trijų šalių rūpesčiai dėl terorizmo, musulmonų gyventojų jų teritorijoje, karinių veiksmų Irake pasekmės – tai tampa starto pradžia aljansiniams santykiams.

Trilypės sąjungos “idėjiniu vadu” laikomas buvęs Rusijos premjeras Jevgenijus Primakovas, 1998 m. pirmą kartą išreiškęs norą matyti naują stiprų “antiamerikietišką darinį” Azijos regione. Vėliau iniciatyva suformuoti tokio pobūdžio trišalį aljansą, (oficialiai ivardijamą antiteroristiniu), aiškiausiai parodyta 2005 06 02 visų trijų šalių ministrų susitikime Vladivostoke.

Pozityviais tokios trilogijos veiksniais tampa Azijos regiono ir kartu pasaulio stabilumo stiprinimas, sprendžiant panašius ekonominius, politinius, saugumo klausimus. Tuo labiau, kad jau iki trilogijos idėjos galima atskirai kalbėti apie dvišalius santykius tarp Rusijos ir Kinijos, Rusijos ir Indijos, Kinijos ir Indijos. Visos trys valstybės pritaria multipoliarinei santvarkai (bent jau viešai) ir siekia sukurti teisingą ir naują tarptautinę tvarką. Visos trys turi spartinti ir atnaujinti savo ekonominį vystymąsi. Jų ekonomikos veiksniai papildo vieną kitą. Indijai svarbu užtikrinti naftos tiekimą iš Rusijos, Maskvai kaip ir Pekinui, užtikrinti Indijos prisijungimą prie JTO Saugumo Tarybos. Visos trys valstybės yra branduolinės valstybės, visos turi ženklią karinę galybę. Dvi iš jų – Saugumo Tarybos narės. Dvi iš jų patyrė ženklų ekonominį augimą. Trilogijos stipriausia motyvacija glūdi nepritariant JAV vienašališkai nusiginklavimo politikai, jos polinkyje siekti karinių sprendimų, juos padarant globaliomis problemomis, JTO nuostatų nepaisyme, ir jos selektyviems pasirinkimams globalaus terorizmo kovoje, branduolinės profileracijos srityje ir strateginių prasižengimų regioninių protežė atvejais.

Antra vertus, užgimusi 1998 m. idėja nesulaukė ypatingų atgarsių tiek Kinijoje, tiek Indijoje. Pekinas ir N. Delfis nesižavėjo “antiamerikietiška koalicija” – jos buvo patenkintos kooperacija ir palaikomais ryšiais su JAV, ypatingai dėl ekonominės naudos. Nes akivaizdu, jog Rusija dar ilgai nebus pajėgi konkuruoti šioje srityje. Todėl nei Kinija, nei Indija nenorėjo viešai stoti prieš JAV. Indijos reakcija į trilogiją sušvelnėjo tik po artimesnių ryšių su Kinija užmezgimo, bei akivaizdaus ekonominio šuolio abejose valstybėse. Bet vis dar pabrėžiama, jog potencialus trio daugiau spręstų taktinius ir nepolitinius uždavinius, be jokio tiesioginio nusistatymo prieš JAV.

Visgi šiandieną potencialiai trilogijai didžiausią pavojų kelia progresuojantys JAV – Indijos santykiai. Bet iš kitos pusės “tik” antiteroristinio aljanso eskalavimas palieka laisvę visoms trims sąjunginėms šalims rinktis politinio – ekonominio bendradarbiavimo partnerius savo nuožiūra. O naudos veiksniais naudotis visoms. Bent jau Rusijai tai tikrai: branduolinis JAV ir Indijos susitarimas suteikia vilties Rusijai pardavinėti savo branduolinius reaktorius Indijai; kai tik Indija pasiekė, jog jos problemos su Kašmyru atsirastų JAV vedamo karo su terorizmu darbotvarkėje, tuo pačiu Rusija nepraleido progos siekti tarptautinio palaikymo jos karinei kampanijai Čečėnijoje, kaip kampanijai prieš terorizmą.

Vietoj prologo

Rusija yra pagrindinė Rusijos – Kinijos – Indijos trilypės sąjungos forsuotoja. Rusija, buvusi supergalybė ir svarbiausia karinė jėga (strategine verte) šiandieną po JAV, akivaizdžiai užima aukščiausią pakopą trilogijoje. Nepaisant deklaruojamų “tik” antiteroristinio aljanso motyvų, negalima nuneigti ir strateginio – politinio – ekonominio tokios sąjungos pobūdžio.

Indija ir Kinija, esančios skirtingose trilogijos bazėse, jau stiprina tarpusavio ryšį, nepaisant bendro nepasitikėjimo egzistavusio nuo 1962 m. Abi jos turi teisėtų interesų steigiant strateginį trio, patenkinat strateginius ilgalaikius nacionalinius interesus.

Tuo labiau jog akivaizdu, kad globalios ekonomikos centras jau prieš kurį laiką gravitavo į Aziją, o palaipsniui ta pačia kryptimi gravituos ir globalinės strategijos centras. Veiksni Kinijos – Indijos – Rusijos trilogija būtų šio proceso kulminacija.

Rusija jau pripažino Indijos, kaip regioninės galios pietų Azijoje statusą. Kinija jau mokosi, jog Azijos “strateginė erdvė” negali būti užimta vienos dominantės – ja turi būti pasidalinta.

Silpniausia grandis Rusijos planuojamoje strateginėje sąjungoje išlieka Indija, kurios šiandieninė gravitacija į JAV pusę gali priversti Rusiją dar kartą pergalvoti taktinius veiksmus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras