Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuvos lyderystė regione: mažųjų ES valstybių galimybės (15)

Komentarai:

Žygeivis, 2011 06 20 20:39
Vidurio Europos Valstybių geopolitinė strategija, ruošiantis neišvengiamam ES ir Rusijos imperijos žlugimui


Visiems politologams, finansininkams ir ekonomistams jau visiškai akivaizdu: Jievrosojuzas nesustabdomai keliauja į savo sunykimą, kaip nukeliavo ir Sovietų sąjunga.

Negali viename "vežime" sėdėti tokios visiškai priešingų mentalitetų, istorinės patirties ir simpatijų-antipatijų skiriamos valstybės bei tautos.

Todėl jau seniai svarstome naują kelių Vidurio Europos valstybių konfederacijos projektą - analogiškai sutvarkytą kaip Šveicarijos Konfederacija.

Faktiškai "istorijos spiralėje" tai būtų nauja "vija" - atnaujintos "LDK" atkūrimas, bet jau kokybiškai naujoje formoje ir nauju pavadinimu: Baltokarpatijos Konfederacija.

Ją sudarytų visų pirma "ašis" - Lietuvos Valstybė ir Ukraina. Latvija ir Baltarusija, jei panorės, irgi galės prisijungti. Latvijai juk reikės susigrąžinti Abrenės rajoną (Pytalovo), o Baltarusijai - Smolenską ir jo sritį.

Žinoma, Lenkijai ir Rusijos likučiams (iki to laiko Rusijos imperija jau bus likviduota) po to teks "pasispausti", atkuriant istorines LDK sienas... :)

Inga Lileikyte, 2011 06 18 11:15
Dziugu matyti savo kolegu darbus. Geras konceptualus straipsnis. Vertingas, suvokiant pagrindines Lietuvos uzsienio politikos problemas.
P. Joenniemi iškėlė "mažos valstybės - protingos valstybės" hipotezę teigdamas, kad “valstybės gebėjimas daryti įtaką tarptautinei sistemai nebėra daugiau susietas su jos dydžiu, bet su mažųjų valstybių sugebėjimu novatoriškai mąstyti”. Butent to Lietuvai ir reikia.Zvelgiant i istorija galima atrasti pavyzdziu, kad mažosios ES valstybės jau įrodė, kad gali stabdyti ir keisti didžiųjų valstybių sprendimus, ypač užsienio ir gynybos politikos srityje. Vienas iš pavyzdžių gali būti, kai 2003 m. pradžioje Vokietija ir Prancūzija pasiūlė rinkti du Sąjungos prezidentus, atsakingus už jos užsienio politikos formavimą, mažosios šalys sunerimo, kad tai sudarys sąlygas susitarti didžiosioms narėms. Todėl sprendimas buvo blokuotas ir pavadintas mėginimu sukelti „konstitucinį perversmą“ arba sukurti „sisteminę oligarchiją“
Taip pat vertingas pavyzdys - Airija. Airija, kaip maža valstybė, neratifikavo ES Lisabonos sutarties taip sukeldama sumaištį visoje ES. Ši šalis buvo vienintele, kuri pareiškė priešingą nuomonę - pasakė „ne“ šiai sutarčiai, dėl kurios derėtasi 10 metų.
Lietuvos balsas taip pat buvo isgirstas, pavyzdziui del bendros energetines sistemos sukurimo. Taciau tai tik mazi akibrokstai.
Idomu mus paziureti kaip Lietuva sugebes pravesti pirmininkavimo laikotarpi. Jau dabar jai prognozuojamas fiasko. Taciau nebukime visiskai skeptiskai nusiteike.

Žygeivis, 2011 06 13 17:07
Lietuva tikrai pagarsėtų pasaulyje, jei likviduotų Jievrosojuzą - taip pat, kaip likvidavo Sovietų sojuzą - demonstratyviai išsilaisvindama iš šios tarptautinių vagių vergovės.

SS-Mann, 2011 06 13 11:35
2 Adomas, 2011 06 12 14:59

Gal būt dėl to, kad jis labai paviršutiniškas.
----------------------------------------------
Aš jį įvardinčiau kaip supaprastintą.
_________________________________________________

Įdomu išgirsti kaip reaguotu Briuselio koks įtakingas senbuvis išgirdęs tokią aritmetiką.
-----------------------------------------
Nieko įdomaus.Jis politkorektiškai tai neigtų.
_______________________________________________

Be abejonės jis kalbėtų prancūziškai, bet nebūtinai pats būtų kilęs iš šios centrinės Europos šalies.
----------------------------------------------------
?
_________________________________________________

tačiau tai nesukuria tokios galios asimetrijos
-----------------------------------------------
1)Vokietija turi pakankamai galios daryti spaudimą bet kuriai ES šaliai. Kokia šalis ar jų grupė gali daryti spaudimą Vokietijai ?
2)ES be Vokietijos neįmanoma,tuo tarpu ES be bet kurios iš kitų šalių ir toliau egzistuotų.
Tai kur asimetrija ?

GRU pasekejas to Vytenis, 2011 06 12 23:49
Geras komentaras, pritariu

Vytenis, 2011 06 12 17:52
Kartą sutikau lenką, kuriam nacionalinė tragedija buvo tai, kad Lenkija neturi savo ambasadų visose Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse. Iš pradžių aš nesupratau dėl ko jis sielvartauja - juk Lietuva savo ambasadų turi dar mažiau, nei Lenkija. Ilgiau pagalvojęs padariau išvadą, kad lenkai (lyginant juos su lietuviais) jau pasiekė gerokai aukštesnį lyderystės suvokimo lygmenį. Juk siekis turėti savo ambasadas kiekvienoje valstybėje - ES narėje rodo, kad Lenkija pretenduoja į didvalstybės statusą. O lietuvių, latvių ir estų kovas dėl lyderių statuso Baltijos valstybių regione galima palyginti su gaidžių peštynėmis valstiečio ūkyje. Gaidžiai pešasi tarpusavyje, vienas kitam rodo savo galią ir vis pamiršta, kad už tvoros jų jau tyko gudri lapė (Rusija), kuri visus tris gaidelius gali pražudyti vienu ypu. Lietuviams, latviams ir estams ne apie lyderystę, o apie VIENYBĘ reikėtų galvoti.

Adomas, 2011 06 12 14:59
Įdomus SS-Mann požiūris. Gal būt dėl to, kad jis labai paviršutiniškas. Įdomu išgirsti kaip reaguotu Briuselio koks įtakingas senbuvis išgirdęs tokią aritmetiką. Be abejonės jis kalbėtų prancūziškai, bet nebūtinai pats būtų kilęs iš šios centrinės Europos šalies.
Tikrai sutiksiu, kad šioks toks pareigų pasiskirstymas tarp valstybių ES klesti, tačiau tai nesukuria tokios galios asimetrijos, kaip ją pristato SS-Mann.
Straipsnio autorius į viską žvelgia labiau iš teorinės perspektyvos, gal būt praktika lieka šiek tiek pastumta antro plano link. Tačiau tikrai verta sutikti su teiginiu, kad Europos Sąjungoje mažosios valstybės įgavo daug daugiau galios ir įtakos nei anksčiau. Žvelgiant į platesnį istorinį kontekstą tai ypatingai akivaizdu.
Įdomus ir vertingas straipsnis

SS-Mann, 2011 06 12 14:09
ES yra viena šalis lyderė - Vokietija. JK ir Prancūzija gali turėti savo nuomones į kurias neabejotinai bus atsižvelgta. Italijos nuomonė bus įdomi tuo atveju jei neprieštaraus aukščiau minėtų valstybių interesams. Visos kitos šalys ES, yra administraciniai-teritoriniai vienetai su savivaldos teise.

Žygeivis - Lukosenkai, 2011 06 11 19:52
Ar kada nors egzistuos Lietuvos Tauta - labai abejoju (jos ir dabar nėra), o štai Lietuvių Tauta ir yra, ir ateityje bus... :)

Na o bet kokia reklama kainuoja pinigus (dažnai - nemažus), ir turi atsipirkti...

Priešingu atveju nėra jokios prasmės išlaidžiauti.

Lukosenka, 2011 06 11 19:23
tiesiog Jei Lietuva būtų vyras turėtų labai dideli ego. Visada noras būti didiems, kaip Vytauto laikais, sėkminga nacionalistinė XIX a. pab. XX a pr politika. Tai būti lyderiams regiono kaip ir yra mūsų kraujyje. O ištiesų dbr vykdant tokią užsienio politiką, kai visi ryšiai tik dingsta, panašu kad busim tik ES provincija rytuose.

žygeiviui - o, ar Lietuvos Tauta sugebės egzistuot? Nesunaikino Lenkai, Rusai, Vokiečiai, susinaikinsim patys.

Nauda - gera reklama?

Žygeivis, 2011 06 11 14:51
Gal kas sugebės įtikinamai paaiškinti, kokia būtų nauda iš tos "lyderystės" Lietuvių Tautai ir Lietuvių Kalbai?

L N, 2011 06 11 13:50
Žinoma, jei skandinaviją priskirti mūsų regionui tai nei viena iš trijų pabaltijo šalių nebus lydere.

to L N, 2011 06 11 13:04
man rodos Estija per daug į Skandinaviją sulindusi, tai pagal jų mastus ji tikrai nebus dominuojanti. Be to, nėra vienybės regione, ir kaip ji savo lyderiškumą išnaudos jei žiūrės į mus kaip Skandinavijos šalis? tai tada reikėtų Švediją ar Suomiją prilyginti mūsų regionui, reikia šita aspektą išnaudoti.

L N, 2011 06 10 13:39
Lietuvai jau dabar reikia vytis Estiją daugelyje sričių, tai apie lyderystę manau kol kas sunku būtų samprotauti. Estija - šiuo metu ši valstybė yra lyderis.

Rimvydas, 2011 06 10 10:25
Nenoriu būti šiknius, bet viena fakto klaida tiesiog bado akis: "Visų pirma ES valdymo sistema leidžia valstybei pusmetį pirmininkauti ES vadovų tarybai." ES vadovų tarybai šalys nepirmininkauja, ji turi nuolatinį pirmininką (prezidentą, kaip sakė autorius, nors vargu ar jį galima vadinti prezidentu) - šiuo metu Herman Van Rompuy. Šalys pirmininkauja Europos sąjungos (ministrų) tarybai (teisėkūros organas).

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras