Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kremliaus tandemas vėl kuria intrigą (58)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 06 22

Rusijos prezidento rinkimai dar už devynių mėnesių, o pasaulio žiniasklaida jau dabar „gimdo“ ketvirtąjį šios posovietinės valstybės vadovą. Dingstį naujoms kalboms davė pats prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dukart netiesiogiai patvirtinęs, kad galbūt jis geriau negu Vladimiras Putinas tiktų Rusijos ekonomiką pervesti nuo valstybinių ant privataus kapitalo bėgių. Tiesa, Kremliaus šaltinių teigimu, abu politikai apie savo ketinimus praneš tik rugsėjį ar spalį.

Švelniai įgėlė V. Putinui

Praėjusios savaitės pabaigoje du įvykiai vėl įkaitino diskusiją dėl galimo naujojo Rusijos vadovo. Kaip rašo „The New York Times“, savo kalboje Sankt Peterburge, kur vyko Tarptautinis ekonomikos forumas, D. Medvedevas pasaulio investuotojams ir valstybių bei vyriausybių vadovams pareiškė, kad gali ateiti nauja sąstingio epocha, jeigu valstybė ir toliau kontroliuos Rusijos ekonomiką. Jis pabrėžė, kad politinė sistema labai rizikuoja, jei yra konstruojama aplink vieną, nors ir talentingą asmenybę. „Mes turime atsisveikinti su blogais įpročiais“, – taip apibendrino prezidentas laikotarpį nuo 2000-ųjų iki 2008 m., kai Rusijai vadovavo V. Putinas. Tačiau jo pavardės oratorius neištarė.

Amerikos dienraštis teigia, kad šią vasarą D. Medvedevo pozicijos kaip niekada silpnos. Norėdamas išeiti iš V. Putino šešėlio ir pelnyti vidurinės miestiečių klasės, labiausiai palaikančios prezidentą, paramą, jis turi akcentuoti savo nepriklausomybę, bet kartu negali atvirai konfrontuoti su politiku, kuris yra įtakingiausias Rusijoje. Anksčiau abu lyderiai tvirtino, kad susitars tarpusavyje dėl artėjančių rinkimų, o dabar D. Medvedevas pasinaudojo aukšta tribūna, kad išsiveržtų į priekį, skelbdamas save didžiuoju reformatoriumi ir laisvosios rinkos šalininku. Reikšdamas pastabas apie tuos laikus, kai šalį valdė V. Putinas, o kompanijos tuko ant valstybinių aktyvų aruodo, D. Medvedevas tarsi sakė: išrinkite mane, ir aš privatizuosiu jas, kad pasaulio investicijos plūsteltų į Rusiją.

Po forumo interviu Londono „The Financial Times“ D. Medvedevas jau tiesiai šviesiai pasakė, kad konkurencija tarp jo ir V. Putino 2012 m. kovą vyksiančiuose rinkimuose tik pakenks tiems uždaviniams ir tikslams, kuriuos jie kartu numatė pastaraisiais metais. Prezidento ir premjero nuomonių skirtumo nėra, bandė teisintis pašnekovas, bet patvirtino, kad reikia reformuoti V. Putino laikų ekonomiką ir vadinamąją „valdomą demokratiją“. D. Medvedevas netgi nurodė, ką jis jau yra padaręs ta kryptimi: suformulavo šalies plėtros programą, įveikė finansų krizę ir ėmėsi ryžtingų veiksmų per 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konfliktą.

Apžvalgininkai neneigia, kad visose srityse prezidentas yra nemažai padaręs, bet kartu pažymi, jog šie nuopelnai skamba ir kaip priekaištas V. Putinui, kuris, pirma, neturėjo Rusijos modernizavimo vizijos, antra, atvedė šalį prie krizės duobės ir, trečia, įvėlė Maskvą į priešpriešą su Tbilisiu bei su visu pasauliu... Ar reikia aiškesnio priekaišto?

Intriga kuriama dirbtinai?

Tiesą sakant, artėjančių rinkimų intriga kuriama jau senokai. Dar balandį rašėme, kad nors rinkimai į Rusijos Dūmą vyks anksčiau – gruodį, apie juos beveik niekas nerašo, o štai ketvirtojo Rusijos prezidento pasirinkimas, numatytas kitų metų kovą, kelia didžiulę intrigą. D. Medvedevas ir V. Putinas – šie kone vienodo politinio svorio lyderiai – jau dabar galanda rinkimų kalavijus ir neslepia savo ambicijų.

„Nei aš, nei Dmitrijus Anatoljevičius neatmetame, kad kiekvienas iš mūsų eis į rinkimus“, – balandžio pradžioje pareiškė V. Putinas. O ir dabartinis Rusijos prezidentas Kinijos televizijos kanalui CCTV patvirtino, kad gali dalyvauti 2012 m. prezidento rinkimuose. Partija „Vieningoji Rusija“ anksčiau manė, kad palaikys D. Medvedevą tik tuomet, jei kandidatų sąraše nebus premjero V. Putino. Dabar gi valdančioji partija tvirtina, kad tokios sąlygos ji niekada nekėlusi ir rems abu kandidatus, todėl tik nuo rinkėjų priklausys, kas bus ketvirtosios valdžios po nepriklausomybės paskelbimo vadovu.

Tačiau netrukus D. Medvedevas prakalbo kitaip. Kaip rašė britų laikraščio „Telegraph“ portalas, balandžio 25-ąją prezidentas D. Medvedevas pareiškė, jog pasibaigus prezidento kadencijai gali imtis moderniųjų technologijų verslo. Tai nuskambėjo tarsi užuomina, kad jis daugiau nebesieks prezidento posto.

45-erių metų sulaukęs D. Medvedevas pasakojo, kad baigęs valstybės vadovo karjerą galbūt pradės dirbti Maskvos Skolkovo rajone, kuriame rusai plėtoja moderniųjų technologijų centrą, panašų į Kalifornijos Silicio slėnį (Silicon Valley). „Norėčiau dalyvauti naujų technologijų vystyme – per Skolkovą ar per kitas institucijas, kaip verslo globėjas ar kaip verslininkas“, – sakė Rusijos vadovas. D. Medvedevas sakėsi esąs naujųjų technologijų gerbėjas. Jis aktyviai rašo į socialinio bendravimo tinklalapį „Twitter“, turi savo tinklalapį Kremliaus interneto svetainėje, taip pat puoselėja ambicingus planus modernizuoti Kremliaus ekonomiką.

O juk vos prieš keletą savaičių D. Medvedevas teigė, kad neatmeta galimybės dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose 2012 m. kovą. Siekdamas pritraukti daugiau investuotojų iš užsienio, jis priėmė Kalifornijos valstijos gubernatorių Arnoldą Schwarzeneggerį su verslininkų delegacija ir aprodė jiems Skolkovo centrą.

Ko gero, ši painiava daroma tyčia, siekiant suintriguoti rinkėją, kad jis iki pat galo laužytų galvą, kuris iš dviejų kandidatų priimtinesnis ir geriau atitinka valstybinius Rusijos poreikius. Bet pastaruoju metu, kaip praneša laikraštis „Viedomosti“, D. Medvedevas vėl įgėlė V. Putinui, atleisdamas vidaus reikalų ministro pavaduotoją Aleksejų Aničiną, kuris yra V. Putino bendraklasis. Čia pat premjerui suduotas kitas smūgis: vyriausybė niekaip nesugeba parduoti 30 mlrd. dolerių vertės valstybinių įmonių akcijų privačiam kapitalui, ir štai jis, D. Medvedevas, už premjerą turi dirbti šį darbą, kviesdamas pasaulio investuotojus į privatizavimo kampaniją...

Katro reikia Lietuvai?

Tada, pavasarį, spaudoje klausėme: o Lietuvai ar yra skirtumas, katras politikas ateis į Kremlių? Kol kas svarstyklės rodo lygiavą. V. Putinas atsisakė atvykti į pernai birželio pradžioje Vilniuje rengtą Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį, nors vasarį įvykusiame susitikime su Dalia Grybauskaite Rusijos premjeras Vilnių viliojo visokiais energetiniais meduoliais. D. Medvedevas irgi nerodo didžiulio susidomėjimo Lietuva: jis pernai atsisakė dalyvauti Kovo 11-osios akto 20-metyje, o mūsų Prezidentė atkirto tuo pačiu – nutarė nedalyvauti Gegužės 9-osios iškilmėse Maskvoje.

Nors Rusijos prezidentas 2009-ųjų gruodį kalbėjo, kad susidarė prielaidos aktyvesniam Lietuvos ir Rusijos dialogui, bet jis iki šiol stringa, ir, matyt, ne vien dėl Vilniaus kaltės. Bet juk V. Putinas ir šito nėra sakęs...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 58)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras