Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį gerokai rizikavo stengdamasi gauti paramą Vokietijos verslui Kinijoje ir tuo pat metu spausdama Pekiną pagerinti žmogaus teisių padėtį.  Nors abi pusės iškilmingose kalbose gyrė puikius Vokietijos ir Kinijos santykius, vis dėlto per antradienio bendrą spaudos konferenciją Berlyne įvyko vienas keblus nesusipratimas. Kai tik kanclerė Angela Merkel pradėjo kalbėti apie žmogaus teisių problemas, Kinijos premjeras Wen Jiabao kelis kartus pajudino ausines rodydamas, kad negali sekti kanclerės kalbos, nes negirdi vertimo. Pagaliau A. Merkel pasidžiaugė dėl disidentų Hua Jia ir Ai Weiwei paleidimo.

Šiuo metu žmogaus teisės yra svarbi daugelio darbotvarkių dalis. „Dabar yra labai reikalingas skaidrus Ai Weiwei situacijos įvertinimas“, – sakė A. Merkel apie visame pasaulyje garsų artistą, uždarytą į kalėjimą dviem su puse mėnesio neatskleistoje vietoje dėl kaltinimų mokesčių vengimu. „Siekiant išspręsti kai kuriuos klausimus, mums dar reikės nueiti ilgą kelią, – pažymėjo A. Merkel. – Tai ir konstitucinių procedūrų įgyvendinimas, ir geresnės darbo sąlygos užsienio žurnalistams Kinijoje.“

Vis dėlto dėmesio centre buvo ekonominiai santykiai. Laikina tyla Wen Jiabao ausinėse galėjo būti tiesiog techninis gedimas, bet šis įvykis yra tarsi simbolinis. Kinijos premjeras jau penkis kartus yra lankęsis Vokietijoje, bet kiekvieną sykį bandymai iškelti tokius klausimus kaip poreikis stiprinti žodžio laisvę yra neišgirstami. Kinijos vyriausybė laiko tokias pastabas kišimusi į valstybės vidaus reikalus.

Dėl šių priežasčių buvo susitelkta į susitarimus prekybos, technologijų ir mokslo srityse. „Mane stebina puikiai išplėtota Vokietijos ekonomika“, – teigė Wen Jiabao. Jo delegacija užsisakė daug Vokietijos produktų. Automobilių gamintojai „Volkswagen“ ir „Daimler“ bei chemijos bendrovė „BASF“ sulaukė žalios šviesos plėsti veiklą Kinijoje.

„Mes labai pasitikime euru, – kalbėjo Wen Jiabao, – nepaisydami dabartinių šios valiutos sunkumų“. Jis pažadėjo, kad Kinija padės Europai įveikti sunkumus ir pirks vyriausybių obligacijų, taip pat pridūrė, kad rinkose pasitikėjimas daug svarbiau negu auksas.

Pagal 2011 m. birželio 28 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.