|
Internetas ir žmogaus teisės
2011 07 21

Kaip teigia Hillary Clinton (Hilari Klinton) vyresnysis patarėjas inovacijoms Alekas Rosas, vis sudėtingesne tampanti Jungtinių Valstijų užsienio politika yra didesnis iššūkis negu realus naujų technologijų įgyvendinimas. Jis savo darbe plėtoja naujus ir novatoriškus technologijų naudojimo būdus nuo Amerikos diplomatinių pastangų skatinimo iki ypatingo dėmesio žmogaus teisėms bei žodžio laisvei. Liepos 14 dieną Alekas Rosas kalbėjosi su Radio Free Europe / Radio Liberty korespondente Golnaz Esfandiari Vašingtone ir aiškino savo atliekamas funkcijas. Pasak vyreniojo patarėjo, priešingai, nei mano Irano lyderiai, Jungtinių Valstijų pastangos užtikrinti interneto laisvę nėra skirtos skatinti režimų pokyčius tokiose autoritarinėse valstybėse kaip Iranas.
Jungtinės Valstijos kovoja už laisvą internetą visame pasaulyje. Kyla klausimas, ar šios pastangos nukreiptos į jų sąjungininkus, pvz., Saudo Arabiją, nors ir laikoma interneto priešininke, ar į Bahreiną, kur neseniai garsus tinklaraštininkas buvo nuteistas 15 metų kalėjimo. A. Rosas teigia, kad Žemėje yra 195 šalys. Valstybės departamento dėmesio centre yra 194 iš jų. Būtent jos yra laisvo interneto darbotvarkėje. Taigi kuriami įrankiai ir gairės nėra skiriamos kelioms atskiroms valstybėms, programos plėtojamos visuotinai. Būtent taip ir veikia laisvo interneto politika, o priemonės tinka ir Saudo Arabijai, ir Bahreinui.
Tačiau ar šie klausimai buvo aptarti su minėtų valstybių lyderiais? A. Rosas aiškina, kad taip veikia diplomatija. Jei bet kokia valstybė siekia suvaržyti prigimtines piliečių teises, Jungtinės Valstijos įsikiša tiek viešai, tiek privačiai. Prezidentas neseniai Valstybės departamente pasakė svarbią kalbą apie Bahreiną ir pažymėjo, kad labai svarbu, jog šios šalies vyriausybė gerbtų žmogaus teises. Taigi tokiais atvejais Jungtinės Valstijos taria savo žodį.
A. Rosas išsako savo požiūrį ir apie Irano reakciją į Jungtinių Valstijų laisvo interneto politiką. Pasak vyresniojo patarėjo, į tokias valstybes kaip Iranas kreipiamas didžiulis dėmesys. Į klausimą, o gal tai tiesiog karo su islamiškuoju pasauliu priemonė, A. Rosas atsako, kad, jo manymu, Irano vyriausybė žino ribojanti piliečių teises ir laisves, todėl ir užsipuola Jungtines Valstijas.
Bet ką gi reiškia ta interneto laisvė? Pasak A. Roso, laisvas internetas leidžia žmonėms išreikšti pamatines žmogaus teises: išraiškos, susirinkimų ir spaudos laisvės. Niekas nesikėsina keisti režimų.
Žmonės nuvertė Hosni Mubarako ir Zineo El Abidineo Ben Ali režimus Egipte ir Tunise, bet ir internetas čia suvaidino svarbų vaidmenį. A. Rosas kalba apie keturis dalykus, kuriais internetas ir kitos ryšių priemonės prisidėjo prie įvykių Egipte ir Tunise. Pirma, tai paspartino judėjimų formavimąsi. Panašiems judėjimams susiformuoti kartais prireikia metų, o šiuo atveju viskas sukurta gerokai greičiau. Antra, suaktyvėjo informacijos sklaida. Ten, kur žmonės neturėjo priėjimo prie didelių informacijos srautų, internetas ir socialinė žiniasklaida jį suteikė. Trečia, internetas silpnus ryšius pavertė stipriais. Taip susivienijo 57 metų musulmonas su 27 metų studentu. Tai rodo, kokie skirtingi žmonės susirinko protestuoti. Pagaliau interneto šviečiamoji funkcija. Galime prisiminti praeities revoliucijų herojus Lechą Valensą Lenkijoje, Vaclavą Havelą Čekijoje arba Nelsoną Mandelą Pietų Afrikoje, bet Artimųjų Rytų revoliucijų dalyviai apie juos galėjo sužinoti tik iš interneto.
Taigi internetas ir ryšių priemonės suvaidino svarbų vaidmenį per Artimųjų Rytų neramumus, tačiau tikrai nebuvo jų priežastis. Priežastis buvo korupcija, ekonominių galimybių stoka, demokratinio dalyvavimo nebuvimas. Technologijos buvo tiesiog priemonė.
Pagal 2011 m. liepos 18 d. Radio Free Europe / Radio Liberty informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |