Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Ar Rusija netenka didžiausios savo ginklų pirkėjos? (1)

Stanislovas Stasiulis
2011 07 27

Per paskutinius dešimt metų Indijos gynybos biudžetas išaugo net 64 procentais, ir šalis aplenkė savo svarbiausią varžovę regione Kiniją ir tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje [1]. Siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, Indija viena iš pagrindinių ginklų tiekėjų pasirinko Rusiją, su kuria palaiko strateginę partnerystę dar nuo šaltojo karo laikų: jos ginklai sudaro apie tris ketvirtadalius Indijos turimo karinio arsenalo. Kita vertus, pastarųjų metų Delio vyriausybės veiksmai ir kiekvienais metais didėjantis karinis biudžetas suteikia pagrindą abejoti, ar Rusija sugebės išlaikyti monopolininkės vaidmenį karinėje prekyboje su Indija. Šias abejones sustiprino ir praėjusiais metais įvykę JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovų vizitai Indijoje, per kuriuos buvo susitarta dėl naujų prekybos sutarčių sudarymo ir didelių karinių Delio vyriausybės užsakymų.

Diversifikuoti dabartinius ginklų pirkimo šaltinius Indiją skatina ne tik didėjantis jos tarptautinis vaidmuo ar stiprėjantys dvišaliai santykiai su pagrindinėmis Vakarų pasaulio lyderėmis, bet ir dažnos problemos dėl sutarčių sąlygų ir terminų, kurių Rusijos pusė dažnai linkusi nesilaikyti. Nors pastaraisiais metais Rusija gaudavo didžiausius Indijos karinius užsakymus, čia reikėtų prisiminti, kad abi šalys jau turėjo nesutarimų dėl karinės produkcijos kokybės ir kontraktų įvykdymo terminų. Vienas iš jų – dėl lėktuvnešio „Admirolas Gorškovas“. Šio lėktuvnešio atnaujinimo ir pritaikymo Indijos reikmėms darbus Rusija vėluoja atlikti jau ketverius metus (dabar Maskva įsipareigojusi juos užbaigti iki 2012 metų pabaigos), o darbai Indijai pabrango dvigubai ir siekia 2,3 mlrd. dolerių. Panaši situacija klostosi ir su 971 projekto „Ščiuka-B“ (NATO klasifikacijoje – „Akula-II“) atominiu povandeniniu laivu „Nerpa“: jį Rusija vėluoja perduoti nuomai beveik trejus metus. Indija jau sumokėjo 670 mln. dolerių jo užbaigimo darbams finansuoti, tačiau iki šiol nėra žinoma, kada šie darbai bus baigti.

Nors šių incidentų abi pusės linkusios neakcentuoti, vis dėlto akivaizdu, kad Indija, realizuodama savo naujus karinius projektus, tiekėjus linkusi rinktis daug apdairiau. Tai rodo ir 2007 metais Indijos paskelbto konkurso dėl 126 daugiafunkcinių naikintuvų įsigijimo rezultatai. Konkurse, kurio vertė siekia 10,5 mlrd. JAV dolerių, dalyvavo šeši daugiafunkciniai naikintuvai konkurentai: amerikiečių F/A-18 ir F-16, prancūzų „Rafale“, švedų „Gripen“, rusų „MiG-35“ ir europiečių konsorciumo „Eurofighter“ – „Typhoon“. Konkurso sąlygose yra numatyta, kad jo laimėtojas turės pristatyti 18 naikintuvų, o kitus 108 surinkti Indijoje technologijų perdavimo susitarimo pagrindu. Daugelis ekspertų, atsižvelgdami į Rusijos ir Indijos ginklų prekybos tradicijas, favoritu laikė naująjį rusų naikintuvą „MiG-35“, kurio ir kaina (40 mln. dolerių) buvo daug patrauklesnė nei kitų konkurentų (pavyzdžiui, prancūzų „Rafale“ kaina siekia 79,5 mln. dolerių). Atrodo, kad ir Rusija tikėjosi laimėti šį konkursą, todėl savojo naikintuvo, kitaip nei konkurentai, nepristatė vasarį Indijoje vykusioje parodoje „Aero India-2011“. Vis dėlto paskelbti konkurso rezultatai sukėlė nemažą nuostabą tiek tarptautiniams ekspertams, prognozavusiems „MiG-35“ pergalę, tiek ir kai kuriems jo dalyviams. Kitam konkurso etapui buvo atrinkti Prancūzijos pasiūlytas „Rafale“ ir europiečių „Typhoon“.

Tokie konkurso rezultatai gali sukelti naujų konfliktų tarp Maskvos ir Delio. Rusijos federalinės kosmoso agentūros vadovo pavaduotojas Anatolijus Šilovas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Rusija atsisako naudoti bendras Rusijos ir Indijos raketas „Bramos“ „Glonass“ sistemos palydovų paleidimui, taip pat kurti naujos kartos kosminius aparatus „Glonass-K“. Savo ruožtu Indijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime apie konkurso rezultatus teigiama, kad į tolesnį etapą nebuvo pakviesti tie kandidatai, kurių pasiūlyti naikintuvai neatitiko visų techninių kontrakto reikalavimų. Šiuo atveju nepalankūs konkurso rezultatai gali komplikuoti „MiG-35“ pristatymą kitose rinkose – pirmiausia Lotynų Amerikoje, kur naikintuvo kaina galimiems pirkėjams gali pasirodyti per didelė.

Nors Maskva susilaiko nuo detalesnių komentarų, vis dėlto su konkurso rezultatais galima sieti ir bendrų Indijos ir Rusijos jūros bei sausumos karinių pratybų „Indra-2011“ atšaukimą. Rusijos ir Indijos karinės pratybos rengiamos nuo 2003 m. ir abi šalys jau yra surengusios penkerias tokias pratybas. Bendros abiejų šalių karinės pratybos buvo organizuojamos ir šiais metais, jos turėjo vykti balandžio ir birželio mėnesiais. Tačiau penkiems Indijos karo laivams pasiekus Vladivostoko krantus buvo pranešta, kad Rusija atšaukia šias karines jūrų pratybas, nes šiuo metu jai kariniai laivai yra reikalingi teikiant pagalbą Japonijai po įvykusios katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje. Taip pat buvo atšauktos ir planuotos sausumos karinės pratybos birželio mėnesį, teigiant, kad Rusijai nepakako laiko tinkamai joms pasiruošti.

Tokie Rusijos veiksmai sulaukė didelio Indijos karinių pajėgų nepasitenkinimo. Anot savaitraščio „India Today“, šalies karinių pajėgų vadovai nusiuntė pranešimą Indijos užsienio reikalų ministerijai, kuriame teigiama, kad „Rusija buvo strateginė Indijos partnerė tik tol, kol valstybė parūpindavo didelių karinių užsakymų“. Pranešime raginama reaguoti į pastarojo meto Rusijos įvykdytus akibrokštus, taip pat peržiūrėti abiejų šalių partnerystės planus.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad nors įtampa tarp Indijos ir Rusijos dėl karinio techninio bendradarbiavimo sutarčių išaugo, kol kas būtų anksti prognozuoti, ar šie nesutarimai sukels didesnių pasekmių dvišaliuose santykiuose. Tiek Rusija, tiek Indija turi užtektinai priežasčių, skatinančių tolesnį dvišalį bendradarbiavimą. Rusijai Indija ir toliau išliks patrauklia rinka, kurioje galima realizuoti savo karinę produkciją. Šį mėnesį Rusijos valstybės valdoma ginkluotės eksporto įmonė „Rosoboroneksport“ pareiškė norą dalyvauti kitame Indijos skelbiamame konkurse dėl šešių povandeninių laivų statybos, kurio vertė sieks 11 mlrd. dolerių. Be to, abi šalis sieja ir bendromis jėgomis įgyvendinami projektai, visų pirma bendradarbiavimas kuriant penktosios kartos naikintuvus. Galiausiai abi valstybes sieja ir panašūs geopolitiniai interesai regione. Rusija yra viena iš pagrindinių Indijos sąjungininkių konflikte su Pakistanu dėl Kašmyro. Lygiai taip pat dvišalių santykių pobūdį lemia ir siekis atsverti didėjančią Kinijos įtaką regione.

Kita vertus, augantis Indijos karinis biudžetas ir jau minėto konkurso dėl daugiafunkcinių naikintuvų įsigijimo rezultatai rodo, kad Indijos gynybos ministerija savo ginkluotės tiekėjus ima rinktis daug apdairiau. Šiuo metu didesnį vaidmenį ima vaidinti ne siūlomas kainos ir kokybės santykis, o kokybė ir sutartyse nurodytų sąlygų bei terminų laikymasis. Tokią valstybės orientaciją gali sustiprinti ir suintensyvėjęs bendradarbiavimas su Vakarų valstybėmis, ypač su Izraeliu ir JAV. Pastarosios, žvelgdamos į neramumus Pakistane, Indiją laiko svarbia partnere, galinčia užtikrinti taiką regione. Savo ruožtu Izraelis taip pat žvelgia į Indiją kaip į svarbią partnerę regione ir siekia esamą ginkluotės prekybos apimtį per artimiausius metus padvigubinti.


[1] http://csis.org/files/publication/110329_DIIG_Current_Issues_24_Indian_Defense_Spending.pdf

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras