Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Branduolinių ginklų plitimo problemos (2)

Jurgita Laurinėnaitė
2011 08 01

Iki šiol atominis (plačiąja prasme – branduolinis [1]) ginklas kare buvo panaudotas du kartus: 1945 metų rugpjūtį JAV numetė bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miestų Japonijoje. Antrasis pasaulinis karas baigėsi egzistuojant tik vienai branduolinei valstybei. Šiuo metu pasaulyje atominį ginklą turinčiomis šalimis, be JAV, laikomos Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja, taip pat kyla įtarimų dėl Irano pajėgumų siekiant pasigaminti branduolinį ginklą. Be to, yra pranešimų, kad Pietų Afrikos Respublika buvo pasigaminusi kelias atomines bombas, bet vėliau savanoriškai jas išmontavo.

Gausėjant branduolinių valstybių, vis didesnis dėmesys skiriamas problemoms, susijusioms su atominių ginklų paplitimu ir platinimu. Atominio ginklo gaminimo technologijų ar tam reikalingų medžiagų vagystės suaktyvėjo dar 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga. 1993-aisiais cheminio elemento berilio krovinys sulaikytas ir Lietuvoje – buvo pranešama, kad kai kurios krovinio dalys atpažintos kaip sodrintas uranas, tinkamas atominio ginklo gamybai. 1997 metais Rusijos prezidento Boriso Jelcino patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Aleksandras Lebedis paskelbė, kad iš 132 nešiojamųjų lagaminėlių, kuriuose KGB buvo sukonstravusi atomines bombas, 84 yra dingę. Nuo 1993 iki 2009 metų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė apie 1773 incidentus, susijusius su radioaktyviųjų medžiagų kontrabanda, iš jų 15 atvejų siejami su sodrintu uranu arba plutoniu.

Šiandien radioaktyviųjų medžiagų ir atominio ginklo gamybos technologijų kontrabandos žemėlapyje vis ryškiau šviečia Pietų Azija. Problemų dėl atominio ginklo paslapčių saugumo turi Indija ir ypač Pakistanas. Pastarosios šalies atominio ginklo krikštatėviu vadinamas Abdulas Kaderis Khanas (Abdul Qadeer Khan), apkaltintas ir teistas už atominio ginklo technologijų platinimo tinklo kūrimą, liepos mėnesį paskelbė, kad Pakistano generolai pardavinėjo atominio ginklo kūrimo paslaptis Šiaurės Korėjai.

Iš tiesų Indijos ir Pakistano, kaip branduolinių valstybių, statuso išlaikymo logika puikiai atspindi atominio ginklo tolimesnio plitimo Artimuosiuose Rytuose priežastis. Indija ir Pakistanas tvirtina, kad atominis ginklas jiems reikalingas norint atgrasyti vienam kitą nuo galimo karo. Tokia atgrasymo logika ir nevaldomas domino efektas gresia ir Artimiesiems Rytams, jei branduoline valstybe taptų Iranas.

Iranui sukūrus atominį ginklą, tapti branduoline valstybe siektų ir Turkija, šiuo metu dėl gerų ekonomikos rodiklių pretenduojanti į regiono lyderes. Atominį ginklą taip pat įsigytų Saudo Arabija: kaip spėja buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Erikas Edelmanas, jį pirktų iš Pakistano. Tokie ryšiai vėlgi paveiktų ne tik Artimuosius Rytus, bet ir Pietų Aziją, nes Pakistanas įgytų galimybę Indiją atakuoti ne tik iš savo teritorijos, bet ir iš Saudo Arabijos. Indija, žinodama tokias galimybes, savo ruožtu turėtų priimti atitinkamus gynybos sprendimus.

Nors Šiaurės Korėjos atvejis, atrodytų, yra panašus į Irano, grandininė atominio ginklavimosi reakcija nevyksta nei Pietų Korėjoje, nei Japonijoje. To priežastis – JAV užtikrinimas, kad, esant realiai grėsmei, Japonija ir Pietų Korėja nuo Šiaurės Korėjos atakos būtų saugomos branduolinio JAV skėčio. Kartu tai yra ir vienas iš paaiškinimų, kodėl JAV, kurių prezidentas Barackas Obama 2009 metais Prahoje prakalbo apie pasaulinio masto branduolinį nusiginklavimą, negali imtis akivaizdžių tokio visuotinio nusiginklavimo veiksmų.

Dalis gynybos strategų teigia, kad branduolinio nusiginklavimo pasekmės nebūtų vien teigiamos: padidėtų konvencinio karo tikimybė, nes atgrasymas atominiu ginklu taptų nebeįmanomas. Kita vertus, tokia logika tinka tik kalbant apie valstybes ir nematant branduolinio terorizmo rizikos, apie kurios grėsmę šiandien šnekama vis pagrįsčiau. Nors atominei bombai pagaminti reikia atitinkamų aukšto lygio žinių ir didelių piniginių resursų, teroristinės grupuotės tampa vis pajėgesnės technologine ir finansine prasme. Be to, gauti branduolinio ginklo kūrimui reikalingų medžiagų, anot saugumo ekspertų, nėra taip jau sunku: labiausiai pažeidžiamais šių medžiagų šaltiniais laikomi reaktoriai, kuriuose naudojamas sodrintas uranas. Atlikti tyrimai rodo, kad pasaulyje yra bent keli šimtai tokių reaktorių, kuriuose būtų nesunku įgyvendinti diversijas ir atlikti vagystes – pirmiausia Kazachstane, Uzbekistane, Lenkijoje, Ganoje ir Nigerijoje.

Tarptautinių santykių profesorius Kenas Butas (Ken Booth) kaip šiandieninio pasaulio bruožą išskiria „radikalų branduolinį multipoliškumą“, kuriam būdingas didėjantis neskaidrių branduolinių galių skaičius. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Indija, Pakistanas, Izraelis nėra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties narės, Šiaurės Korėja yra išstojusi iš sutarties. Vadinasi, šių šalių nesaisto pasižadėjimas neplatinti branduolinio ginklo kūrimo paslapties ir technologijų. Todėl ne tik minėtos valstybės gali būti laikomos neskaidriomis branduolinėmis galiomis – tokiomis tampa ir šalys arba kiti tarptautinės arenos veikėjai, kurie įgyja atominį ginklą iš šių neskaidrių branduolinių valstybių. Tokia situacija lėtai, tačiau gana akivaizdžiai gramzdina pasaulį į branduolinę anarchiją.

_______________________

[1] Nors branduoline bomba buvo įprasta vadinti tokią, kuri sprogsta vykstant vandenilio izotopų deuterio ir tričio branduolių sintezei, o atomine tokią, kuri sprogsta vykstant urano izotopų ar plutonio branduolių skilimui, pastaruoju metu abiejų tipų bombas imta vadinti branduolinėmis, tokio tipo ginklą – branduoliniu, o valstybes, turinčias bent jau atominę bombą, – branduolinėmis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras