Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Rusijos energetinė politika: Vidurio Europos prarasti negalima

Julijus Grubliauskas
2006 03 10

Putino vizitai Vengrijoje ir Čekijoje: bėglius reikia stabdyti

Rusijos prezidentai Vidurio Europoje lankosi retokai. Paskutinį kartą tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas Vengrijoje lankėsi 1992 metais, o Čekijoje – 1993. Tuo metu abi šalys žengė pirmuosius žingsnius link integracijos į euroatlantines struktūras. Apie narystę abejose – NATO ir ES – organizacijose mažai kas tesvajojo, tačiau šalys tvirtai rinkosi vakarietišką politinės orientacijos kryptį. Rusijos prezidento vizitai tąkart pasirinktos krypties nepakeitė. Tačiau neseni dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitai į minėtas šalis verčia susimąstyti: o gal iš tiesų Rusijos prezidentai Vidurio Europon važiuoja tuomet, kai jos kontrolė slysta iš rankų?

Kad Rusijos kontrolė ir įtaka Vengrijoje ir Čekijoje dar visai neišnyko, turbūt aišku. Pasikeitė tik šios kontrolės lygis ir formos. Pastaruoju metu pagrindiniu Rusijos galios įrankiu tapo energetinių išteklių kontrolė. Rusija politinę įtaką stengiasi daryti per energijos išteklių tiekimą. Tiek Vengrija, tiek Čekija išliko priklausomos nuo iš Rusijos tiekiamų energijos šaltinių: gamtinių dujų, naftos, atominio kuro. Čekija iš Rusijos importuoja 65 proc. šalyje suvartojamų naftos išteklių ir 73 proc. gamtinių dujų išteklių, Vengrija – apie 80 proc. naftos ir apie 72 proc. gamtinių dujų išteklių. Abi šalys iš Rusijos taip pat importuoja atominį kurą savo elektrinėms.

Tačiau padėtis palaipsniui keičiasi. Jei sovietmečiu abi šalys beveik visiškai buvo priklausomos nuo energijos išteklių importo iš Sovietų Sąjungos, dabar jos bando naftos ir dujų importą iš Rusijos keisti alternatyviais ištekliais iš kitų šalių. Čekija dalį naftos pradėjo gauti Ingolstadt - Kralupy naftotiekiu, kuris per Vokietiją suteikia galimybę sausumoje „įkalintai“ Čekijai pasiekti Italijos Triesto uostą. Apie 15 proc. importuojamų gamtinių dujų į Čekiją atkeliauja iš Norvegijos (ir ši dalis linkusi didėti importo iš Rusijos sąskaita), o apie 6 proc. iš Vokietijos.

Vengrija taip pat nėra absoliučiai priklausoma nuo energijos šaltinių iš Rusijos. Šiek tiek naftos išgaunama pačioje šalyje, nedidelė dalis atsigabenama iš Artimųjų Rytų. Dalį gamtinių dujų Vengrija importuoja iš Vakarų Europos Gyor-Baumgarten dujotiekiu.

Tačiau didieji energijos šaltinių diversifikavimo planai – ateityje. Ir patys didžiausi iš jų susiję su alternatyviu gamtinių dujų tiekimu iš Artimųjų Rytų.

Vengrijos planai alternatyviam gamtinių dujų importui ir Rusijos atsakas

Didžiausias viltis vengrai, siekiantys alternatyvaus gamtinių dujų importo iš Artimųjų Rytų ir Kaspijos jūros regiono sieja su Nabucco, arba lietuviškai Nabuchodonosaro (vieno iš garsiausių Babilono valdovų) vardu. Šiuo vardu pavadintas 3400 kilometrų ilgio dujotiekio projektas, kuris buvo inicijuotas dar 2002 metais. Nabucco dujotiekis suteiktų galimybę gamtines dujas iš Irano, Turkmėnijos, Azerbaidžano ir Kazachstano transportuoti į Vakarų Europą per Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ir Austriją. Šio dujotiekio statybos jau prasidėjo ir jas ketinama užbaigti iki 2011 metų. Būtent šis dujotiekis tapo didžiausiu galvos skausmu Putinui ir Rusijos energetikos strategams, nes jis aplenkia Rusiją ir sujungia Artimųjų Rytų ir Kaspijos jūros regiono šalis su Vidurio ir Vakarų Europa.

Kaip atsaką į Nabucco dujotiekį Rusija pasiūlė „Žydrojo srauto“ („Galuboj patok“) dujotiekio pratęsimo projektą. Neseniai užbaigtas „Žydrojo srauto“ dujotiekis, nutiestas po Juodąja jūra, sujungė Rusiją ir Turkiją bei suteikė Rusijai galimybę pasiekti didžiulę Turkijos rinką aplenkiant Ukrainą, Rumuniją, Moldovą ir Bulgariją. Šio dujotiekio pratęsimas nuo Turkijos į Pietryčių Europą būtų alternatyva Nabucco dujotiekiui, o jo atšakos galėtų siekti ir Vengriją. Taip Rusija bandytų atsverti nemažą savo energetinės įtakos praradimą Pietryčių, Vidurio ir Vakarų Europoje, jei Nabucco projektas būtų sėkmingas. Tačiau pirmiausia reikia įtikinti Vengriją ir kitas Vidurio bei Pietryčių Europos šalis, kad už gamtinių dujų tiekimo alternatyvą iš Artimųjų Rytų bei Kaspijos jūros regiono daug patrauklesnis yra nebrangus, saugus, ilgalaikis ir užtikrintas gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos.

Be Nabucco dujotiekio tarp Vengrijos gamtinių dujų importo diversifikavimo planų – 340 kilometrų dujotiekio tarp Vengrijos ir Kroatijos projektas. Į Adrijos pajūryje būsiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą iš Šiaurės Afrikos atplukdytos suskystintos dujos galėtų būti dar viena alternatyva dujų tiekimui iš Rusijos. Su šiuo projektu taip pat konkuruotų Rusijos „Žydrojo srauto“ dujotiekio pratęsimo projektas.

Maža to, Vengrija planuoja ir gamtinių dujų importą iš Norvegijos. Kol kas neaišku kokiais dujotiekiais jos pasiektų Vengriją, tačiau šios šalies planai ambicingi. Galiausiai Budapeštas kalba apie strateginę gamtinių dujų saugyklą šalyje, kuri būtų statoma bendradarbiaujant Vengrijos gamtinių dujų įmonei MOL Foldgaztarolo ir Vokietijos Eon Ruhrgas. Taigi, Rusijai yra ko nerimauti. Neabejotina, kad visi alternatyvūs Vengrijos gamtinių dujų importo variantai būtų įgyvendinami mažėjančio importo iš Rusijos sąskaita. Todėl Rusija nedelsdama imasi atsako planų: žada Vengrijai „Europos energetinio centro“ poziciją, kai bus nutiestas „Žydrojo srauto“ dujotiekio pratęsimas, skatina pasirašyti ilgalaikes gamtinių dujų tiekimo sutartis.

Rusijos atominės energijos interesai Vengrijoje ir Čekijoje

Istorija rodo, kad Rusija retai kada apsiriboja „vienos figūros ėjimo“ strategija. Dažniausiai Rusijos geopolitikos strategai žaidžia „iš karto keliomis figūromis“. Tai itin būdinga Rusijos energetinės politikos žaidimo partijoms. Susilpnėjus pozicijoms gamtinių dujų sektoriuje, stiprinamos pozicijos atominės energijos sektoriuje. Tiek Vengrijoje, tiek Čekijoje vis dar veikia sovietmečiu statytos atominės elektrinės, kurioms tiekiamas atominis kuras iš Rusijos. Šios elektrinės gamina didelę dalį abiejų šalių elektros energijos. Šiuo atveju Rusijos energetikos tikslas – išlaikyti šių elektrinių strateginę svarbą abiejose šalyse.

Būtent todėl tarp Rusijos pasiūlymų Vengrijai buvo išdėstytas Paks atominės elektrinės Vengrijoje modernizavimo planas. Pagal 2004 metų Vengrijos ir Rusijos susitarimus, Rusija turėtų tiekti kurą Paks atominei elektrinei tol, kol ji veiks – iki 2013-2017 metų. Tais metais jau galėtų būti įsibėgėjęs Nabucco dujotiekio realizavimas, todėl strategiškai mąstantys Rusijos politikai turi numatyti atsvarą ne tik gamtinių dujų, bet ir, dėl viso pikto, atominės energijos sektoriuje. Todėl Rusija ir siūlo modernizuoti Paks atominę elektrinę taip, kad ji veiktų kur kas ilgiau.

Čekijoje Rusijos planai taip pat apima atominės elektros energijos sektorių. Šioje šalyje veikia dvi atominės elektrinės: Tevelin Pietų Bohemijoje ir Dukovany Pietų Moravijoje. Visiems keturiems Dukovany atominės elektrinės reaktoriams kurą tiekia Rusijos korporacija TVEL, tuo tarpu dviems Tevelin atominės elektrinės reaktoriams iki 2009 metų pagal sutartį kurą tiekia JAV kompanija Westinghouse Electric. Šiuo metu paskelbtame konkurse dėl kuro tiekimo po 2009 metų varžosi abi – JAV ir Rusijos kompanijos. Jei Rusijai pavyktų įtikinti Čekiją, kad iš jos tiekiamas atominis kuras yra geresnė alternatyva, Čekijos energijos importo diversifikacijos laipsnis gerokai sumažėtų.

Rusijos energetinių manevrų Vidurio Europoje pamokos Lietuvai

Matyti, kad Rusija, vykdydama savo energetinę politiką ir siekdama per ją išlaikyti bei stiprinti savo politinę įtaką, vadovaujasi dviem pagrindinėmis visiems žinomomis taktikomis: „saldainio“ ir „rykštės“. Pirmoji taktika yra įvairių privilegijų ir paskatinimų suteikimas, siekiant padaryti energijos šaltinių importą iš Rusijos kaip įmanoma patrauklesnį. Antroji taktika reiškia ne ką kita, o įvairių sankcijų energijos tiekimo srityje taikymas, siekiant parodyti nekvestionuojamą Rusijos energetinę ir kartu politinę galią.

„Rykštės“ taktikos Vengrijoje ir Čekijoje taikymas siekiant išlaikyti savo energetinę įtaką šiuo metu būtų didelė klaida. Abi šalys jau pradėjo diversifikuoti savo energijos šaltinių importą ir jei atsirastų ženklų, kad Rusijos energijos šaltinių tiekimas yra nepatikimas, alternatyvaus energijos šaltinių tiekimo paieška taptų dar intensyvesnė. Tokiu atveju Rusijai iškyla grėsmė prarasti didžiąją dalį energetinės ir kartu politinės įtakos Vidurio Europoje. Todėl Rusijai belieka taikyti „saldainio“ taktiką: įtikinti Vengriją ir Čekiją, kad ji yra patraukli ir patikima šalis, visiškai kitokia negu kažkada buvo, apgailestaujanti dėl 1956 ir 1968 metų įvykių, todėl iš šios naujos ir geranoriškos šalies galima drąsiai ir užtikrintai importuoti energijos šaltinius.

Lietuvos atvejis šiuo atžvilgiu yra visiškai kitoks. Lietuvai dar toli iki tokio energijos šaltinių importo diversifikavimo galimybės laipsnio kaip Vengrijoje ir Čekijoje, todėl čia Rusijai taikyti „rykštės“ taktiką būtų kur kas patogiau. Ir bus dar patogiau, kai bus nutiestas Šiaurės Europos dujotiekis, aplenkiantis Lietuvą. Tada Rusijai bus visiškai nesvarbu: primins Lietuva jai okupacijos faktą ar neprimins, reikalaus okupacijos žalos atlyginimo ar nereikalaus. Todėl Lietuvai lieka viena galimybė: imti pavyzdį iš Vengrijos ir Čekijos ir pagaliau pradėti diversifikuoti energijos šaltinių importą. Galbūt pats laikas prisiminti Vidurio Europos šalis ir kooperuotis siekiant bendro tikslo – energetinės nepriklausomybės? Gal jau reikia prisiminti savo strateginę partnerę – Lenkiją ir primirštus naftotiekių projektus, tokius kaip „Odesa-Brody-Gdansk“? Gal verta svarstyti ir apie šiaurinę Nabucco dujotiekio atšaką?

Juk akivaizdu: ne iš draugiškumo Vidurio Europon vyko Putinas. Iš reikalo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras