|
Pranabas Bardhanas. Demokratinė isterija
2011 09 10

Per krizę pasaulis buvo tarsi suparalyžiuotas ir pateko į politinę aklavietę, o dvi didžiausios jo demokratijos Indija ir Jungtinės Valstijos šalys, turinčios įžvalgius lyderius, stokojo užtikrintumo, kurio vietą užėmė aistringas intensyvumas. Tačiau tokia aistra rodo supratimo stoką. Jungtinėse Valstijose net ekonomikos beraščiai aplink mato skurdą dėl prarasto darbo, atimtų namų ir paties Amerikos statuso smukimo. Šalies vadovai bando pakeisti pasenusią fiskalinę politiką, savotiškai interpretuodami Konstituciją, bet jų pastangos Jungtinių Valstijų ekonomikai kasa dar didesnę duobę, todėl atsigavimas bus dar sudėtingesnis. Net tie, kurie vengia mokesčių, bijo šių nepastovių idėjų, veikiančių investicijų klimatą ir akcijų kainas.
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, su viltimi išrinktas 2008 metais, dabar yra tarsi sugautas elnias. Jis žino, kad tai, ko ekonomikai reikia trumpuoju laikotarpiu, skiriasi nuo to, ką reikia padaryti valdant valstybės skolą ilguoju laikotarpiu, bet nesugeba būti ryžtingas lyderis. Jo nevykusios pastangos pasiekti kompromisą tik kursto oponentų įtūžį. Indijoje premjeras Manmohanas Singhas, turėjęs puikią reputaciją dėl savo sąžiningumo ir intelekto, tapo tarsi paralyžiuotas, ėmė elgtis nepastoviai, ypač susidūręs su demagoginiu ir populistiniu judėjimu. Šiam vadovavo aktyvistas Anna Hazaras, įvairiai nušviečiamas sensacijų ieškančios žiniasklaidos. Anna Hazaras yra ganėtinai pašėlęs, su juo sudėtinga pasiekti kompromisą. Indijos aktyvistas siekia garsiai išsakyti Mahatmos Gandžio idėją ir jam sekasi rodant šio pamaldumą, bet labai trūksta išminties.
Nedidelė korupcija (policijoje, teismuose ir tarp valdininkų) visada buvo paplitusi Indijoje. Ji paskutiniais metais ėmė didėti ir dėl spartaus ekonomikos augimo. Gamtos išteklių (žemės, mineralų ir angliavandenilių) bei telekomunikacijų vertė pakilo ir siekdami juos kontroliuoti verslininkai eina trumpiausiu keliu. Kita didėjančios korupcijos priežastis yra vis brangstantys rinkimai, kai politikai gauna pinigų iš verslo kaip paslaugą už paslaugą. Tiek Indijoje, tiek Jungtinėse Valstijose valstybinis rinkimų finansavimas yra nedidelis, todėl privatus rėmimas būtinas. Jis yra legalus JAV ir dažnai nelegalus bei slaptas Indijoje.
Tačiau užuot pateikę struktūrines augančios korupcijos priežastis, Indijoje įvairūs judėjimai akcentuoja tariamą vertybių smukimą ir reikalauja papildomų agentūrų, kurios turėtų drakoniškas galias kontroliuoti ir bausti. Vidurinioji miestiečių klasė nepatenkinta lėtais demokratijos procesais ir supranta bei remia režimo priešininkus. Kaip ir Jungtinėse Valstijose visuomenės pyktis yra kažkaip nukreipiamas nuo turtingų kyšių davėjų į paperkamus politikus. Abiejose valstybėse ilgalaikė tokių piktų populistinių judėjimų reikšmė yra ta, kad demokratinių institucijų sveikata turi būti vėl persvarstyta. Tai ypač svarbu Indijos atveju, kur rinkimai yra svarbūs, o paprasti žmonės juose dalyvauja daug entuziastingiau negu Jungtinėse Valstijose, bet kitos demokratinės institucijos išlieka silpnos, o kartais net sutrikusios ir teismų santvarka yra per lėta ir dažnai korumpuota.
Net kai judėjimai beveik visuotinai remiami (nors tai nėra judėjimų Jungtinėse Valstijose ar Indijoje atvejis), kyla fundamentali įtampa tarp demokratijos procedūrinių ir dalyvavimo aspektų. Be rinkimų reformos, leidimų politiniam dalyvavimui ir viešo skriaudų išsakymo dar turi būti balansas tarp institucijų ir procedūrų, kurios yra iš dalies atskirtos nuo politinių peštynių. Be abejo, vyriausybė kartais tampa abejinga, ypač kai rinkimai toli, bet tiesioginė demokratija nėra sprendimo būdas. Dauguma dviejų didžiausių pasaulio demokratijų piliečių supranta, kad demokratija nesiūlo stebuklingų sprendimų.
Pagal 2011 m. rugsėjo 6 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |