Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Karinė futurologija: ateities karai ir pasiruošimas jiems (I) (16)

Komentarai:

VVER to to VVER, 2011 09 25 14:05
"ar zinai kiek rusai turi tu kornetu ir krizantemu"
Kornetų kažkur 750 paleidimo įrenginių, ir nežinomas skaičius raketų, dėl chrizantemų irgi tiksliai negaliu pasakyt, bet projektas buvo paviešintas 2004 metais, tai gal biški pagamint spėjo:)

"apie rusu galybe sprendi pariurejas per " REN TV" "vaienoje dielo"( paziurek kinu " vaienoje dielo):))"

Ne, aš iš tikrųjų net rusiškai gerai nemoku :) tai kaip galiu kažkokį ren tv žiūrėt? :) O aš iš tikrųjų apie kažkieno galybę sprendžiu pagal tokius puslapius kaip ausairpower.net (jei nori, ir pats gali nueit, pamatysi).

"rusai turi granatsvaidziu ir kulkosvaidziu:). o kinai ju neturi tik ordas pestininku ginkluotu sakemis"

Kiniečiai tokių gerų ginklų kaip ags-30 granatsvaidžiai, pecheneg ir kord kulkosvaidžiai tikrai neturi:), nebent aisku pasitelktų savo copy-paste meną:)

Beje, gi dauguma čia ir įsivaizduoja, kad kiniečiai visus nukariaus su pėstininkų ordomis. Tai aš čia tik norėjau pasakyt, kad kiekybinė persvara nėra garantas viskam.

"negarbinu kinu ir nemanau kad kazkas kazka puls, bet y rusu ar jav galybes aukstinima ziuriu kaip y bet koki nesveika fanatizma."

Tai gerai, kad TU kinų negarbini, bet matai, yra nemažai tokių, kurie garbina, todėl natūralu, kad toks neobjektyvumas gali ir sunervint biški :)

O kas dėl kažkieno galybės aukštinimo, tai aš nieko neaukštinu, tik stengiuos žiūrėt objektyviai. O tiesa ta, kad rusų ir jav karinė technologija daugelyje sričių yra labai pažengusi, to tai neįmanoma paneigti.


to VVER, 2011 09 24 10:39
ar zinai kiek rusai turi tu kornetu ir krizantemu?.apie rusu galybe sprendi pariurejas per " REN TV" "vaienoje dielo"( paziurek kinu " vaienoje dielo):)) . rusai turi granatsvaidziu ir kulkosvaidziu:). o kinai ju neturi tik ordas pestininku ginkluotu sakemis.? negarbinu kinu ir nemanau kad kazkas kazka puls, bet y rusu ar jav galybes aukstinima ziuriu kaip y bet koki nesveika fanatizma.

Žygeivis - Edui, 2011 09 17 01:43
Ed, 2011 09 12 22:09
Greiciau matytume riedincius tankus Sibire ar Rytuose nei Kinijos piliecius protestuojancius gatvese.
------------------------------------------

Kinijos piliečiai, protestuojantys gatvėse, jau tapo Kinijos kasdienybe. Visų pirma tai įvairūs ekologiniai protestai. Ir kas įdomiausia - kinijos valdžia jau ne kartą buvo priversta nusileisti.

Tai rodo, kad Kinijos valdžios "tvirtumas" iš tikrųjų nėra toks begalinis, kaip daug kam atrodo.

Kinijos viduje kyla labai aštrūs vidiniai konfliktai ir auga nepasitenkinimas. Akivaizdu, kad Kinijos valdžia puikiai tai žino ir mąsto, ką daryti...

Ir "kelias į Sibirą", be abejo, labai patrauklus.

Kol kas Kinijos ekspansija vyksta taikiai, tačiau Kiniją akivaizdžiai nervina per daug lėti tempai...

Guillaume Faye, 2011 09 16 23:49
1999-2014
Successive economic crises cause increasing poverty across Europe. Unchecked immigration leads to ethnic tensions, crime and a climate of insecurity in the cities.

2014
In the French national elections, the Front National (FN) receives 30% of votes, whilst the Popular Muslim Party (PPM) receives 26%. In response to Muslim predictions that France will be an Islamic state within ten years, FN issues a call for "Resistance, Reconquest and Liberation". The PPM leader in the National Assembly is murdered: FN is blamed, but many suspect the Algerian Secret Service – its motive to spark a revolt of Muslims in France.

2014-16
"The Great Catastrophe." Uprisings by armed ethnic gangs lead to unprecedented violence in French cities. Unrest spreads to Belgium, Holland, Britain and Germany. Widespread strikes lead to paralysis of the economy and shortages of food and water. Cities are ransacked, the police overwhelmed. Civil war breaks out and people flee the cities. War, epidemics and famine kill 40% of people in Western Europe. In parallel developments, nuclear war between India and Pakistan kills two million, and a vast swathe of the Amazon rainforest catches fire, causing ecological and climatic upheavals. The global economy collapses.

2017-18
Islamic republics of North Africa exploit the chaos in France by sending an invading army to occupy Provence. European armies are mobilized but are paralysed by lack of electricity and fuel. Pockets of resistance, or "baronies", are established containing exclusively indigenous Europeans.

2018-25
Continuing famines and environmental disasters. Chaos spreads beyond Europe. India, China, Japan and Russia retain some semblance of order, whilst multi-ethnic nations implode. America is wracked by famines, epidemics and ethnic conflicts. The Muslim army in France conquers Lorraine and burns down Metz cathedral.

2025-28
"Reconquista." The baronies seek help from the Russian Federation. A Russian army of one million is amassed, and crosses central Europe to the "Western Europe Occupation Zone". Aided by forces from Scandinavia, the Baltic ( ), Ukraine, Poland and Brittany, the Russians drive out the Islamic invaders. The decisive battle takes place in the ruins of Disneyland Paris. Remnants of the Muslim army and ethnic gangs are forcibly shipped to North Africa. Tens of millions of people of non-European origin are deported to Madascar.

2030-38
"The Second Renaissance." Europe spontaneously regroups into autonomous ethno-cultural region-states including Bavaria, Wallonia, Wales, Scotland, Brittany, Normandy, Provence, Euzkadi and Galicia. Technological activity resumes and the economic system is partially restored. Russia merges with the Community of European States to form the Eurosiberian Federation, which comes to be known as the "Great Homeland".

2040-2073
A two-tier economy evolves: a "techno-scientific" economy for a small-city-based technological elite (approximately 20% of the population), focused on transport, computer science, genetics, energy and space exploration; and for the remainder of the population a low energy, low pollution Medieval-style economy based on neo-traditional agriculture and crafts.

Knyga isleista 1999m ;)

mintys ;), 2011 09 16 23:14
Tarkim antroji krizes banga yra didesne uz pirmaja ir Pasaulis nusirita i skurda. Kinai griebiasi nacionalizmo ir savo masiu nepasitenkinima nukreipia i uzsieni (pvz. i Amerika) ir taip pradeda kara del Taivano. Silpna Amerika trenkta kinu antausio suskyla i dalis, kaip didelems nehomogeniskoms federacijoms nuolat gresia. Skurdas paveikia ir ES, nacionalistines jegos paima virsu, ES zlunga. Trintis su etninemis, religinemis mazumomis susprogdina socialine bomba ir Vakaru Europoje isiplieskia etniniai, religiniai, rasiniai konfliktai. Rytu Europoje isiplieskia konfliktai tarp nacionalistu. Rusija arba atsiima SSRS teritorijas, arba praranda Kaukaza bei ect.
Zlugus socialistinei liberaliai siuolaikinei tvarkai, Vakaru Europoje susikuria islamiskos ir nacionalistiskos kunigaikstystes, o Rytu Europoje isitvirtina Rusija. O jeigu Rusijos Federacija subyra (nes ji nera homogeniska (+ jai antausi trenkia kinai)), tuomet centrineje rytu europoje isivyrauja kelios dideles fasistines valstybes. Pasaulyje dominuoja Kinija :)
Kitas scenarijus: homogeniskos rytu Europos tautos po globaliniu katastrofu nenudreifuoja i nacionalizma, atstato tvarka ir atsiliepia i vakaru europieciu pagalbos sauksma :) Susikuria Eurosibiro Federacija ir ji dominuoja Pasaulyje :)



VVER, 2011 09 15 22:13
Ir dar komentatoriams, svajojantiems, apie sibire riedančius kiniečių tankus. Jūs gal nebesvaikit, parodykit bent biški išprusimo. Gautų į kaulus tie kiniečiai, net A-bombų neprireiktų. Pasistengsiu vaizdžiai. Kiniečiai turi tankų ordas, rusai turi Khrizantema-s tankų naikintojus, kornet em tankų naikintojus, etc. Kiniečiai turi aviacijos ordas, rusai turi s-400, mig-31, su-35, etc. Kiniečiai turi pėstininkų ordas, rusai turi ags-30 granatsvaidžius, kord sunkiuosius, pecheneg lengvuosius kulkosvaidžius, etc... Taigi, čia dar reiktų pagalvoti, ar kaip tik rusai nesusikurtų kokios buferinės zonos Mandžūrijoj:)

VVER, 2011 09 15 22:00
Tegu niekas nesupyksta labai, bet man straipsnis nepatiko. Pavadinime "ateities karai", bet turinyje autorius kažką papezėjo apie lokalinius, tuo visks ir užsibaige :) Aš asmeniškai labiau tikėjaus gilesnio vertinimo, o ne parašyti tą, kas jau ir taip visiem žinoma. Ir dar geras bajeris su didelių valstybių subyrėjimo scenarijais. Būktai imtų ir sukiltų kokie valstiečiai, o armijos su milijardiniais biudžetais nieko negalėtų padaryt:)

Žygeivis - Giedriui, 2011 09 15 20:44
Izraeliui vargu ar tavo nuomonė bus pakankamai svari. :)

Nes iki šiol visada, kai tik musulmonų šalys priartėdavo prie realios atominės energetikos (o tai reiškia - ir atominio ginklo sukūrimo) Izraelis visada puldavo pirmas ir sunaikindavo dar užuomazgoje įrenginius bei pastatus.

Nematau realios priežasties, kodėl būtent dabar Izraelis kardinaliai pakeistų savo politiką.

Žinoma, Obama nėra didelis pritarėjas tam (žydų TV kanaluose Obamą jau seniai dėl to kritikuoja ir net keikia), bet panašu, kad Obamos dienos JAV valdžioje jau suskaičiuotos.

O jį be abejo pakeis žymiai aršesnis Izraelio interesų gynėjas.

Taigi, Iranas bus puolamas - bent jau jo branduolinės programos objektai.

Giedrius, 2011 09 15 18:48
Žygeivio citata: "Iš kitos pusės - nesunaikinus elektrinę Iranas jau po poros metų (o gal ir dar anksčiau) turės atominį ginklą. Ir tada pats Izraelio egzistavimas pakibs "ant plauko"."

Irano gvardija nėra tokia kvaila ir tokia fanatiška religijos atžvilgiu, kaip mes, vakariečiai, ją norėtume matyti. Jeigu Iranas ir turės atominį ginklą, tai Izraelio egzistavimas "ant plauko" nepakibs. Tiesiog pasikeis diplomatijos tonas tarp šalių ir tiek. Atominio ginklo Irane atsiradimas negarantuoja ir netgi net nesukelia jokių asociacijų į naują pasaulinį konfliktą. Žygeivi, piešiate viską per tamsiai ir per drastiškai. Žmonės nori gyventi geriau, bet karas to pasiekimui yra tik labai drastiška ir šalutinė priemonė tam pasiekti.

Žygeivis, 2011 09 15 14:28
Autorius pamiršo paminėti vieną labai realų konfliktą, kuris netikėtai gali peraugti į branduolinį karą - Izraelio ir aplinkinių arabų valstybių bei apskritai islamo pasaulio karinį konfliktą.

Pastaruoju metu jau ne tiek Iranas, kiek Turkija tampa pagrindiniu Izraelio priešu.

Izraelio komandosų nužudyti 9 ar ir daugiau turkų "taikos vilkstinėje", plaukusioje į Palestiną, bei atsisakymas atsiprašyti, po to sekę Izraelio spec. tarnybų bandymai nužudyti Turkijos premjerą ir Turkijos propagandinis atsakas bei dabartiniai viešai skelbiami planai apie Turkijos karinio laivyno dislokaciją šalia Izraelio krantų, Turkijos premjero pažadai atplaukti į Palestiną, lydimam Turkijos karinio laivyno, Graikijos ir Izraelio karinės sutartys, nukreiptos būtent prieš Turkiją - visa tai palengva perauga į atvirą konfrontaciją tarp islamėjančios Turkijos ir Izraelio.

Reikia taip pat nepamiršti, jog dabartinė Izraelio teritorija ilgus amžius priklausė Turkijai - Otomanų (Osmanų) imperijai, ir tik po WW1 subyrėjus Turkijos imperijai šios žemės buvo perduotos Didžiosios Britanijos valdymui. Turkai to nepamiršo...

O dabar ir Egipte, Jordanijoje, Sirijoje ... į valdžią jau eina kovingieji islamistai.

Egipto Sinajaus pusiasalyje jau vyko keli susidūrimai tarp islamistų ir Izraelio armijos bei pasieniečių, žydai be to sugebėjo nugalabyti ir keletą Egipto pasieniečių. Pasekmė - egiptiečiai užgrobė Izraelio ambasadą Kaire.

Akivaizdu, kad nauja Egipto valdžia nepajėgi radikaliai pagerinti daugiamilijoninės eilinių egiptiečių masės gyvenimą. Atvirkščiai - gyvenimas po revoliucijos tik pablogėjo, maisto kainos vis auga. Visa tai neišvengiamai sukels naujus neramumus ir galų gale atves į islamistų pergalę Egipte (ir ne tik Egipte).

Ir panašu, kad santykiai tarp Izraelio bei musulmonų valstybių tik blogės.

Irane ką tik paleista Bušero atomonė elektrinė (Rusijos pagalba).

Izraelis gali imtis karinės akcijos, siekdamas sunaikinti šią elektrinę. O tai neišvengiamai iššauks Irano karinį atsaką.

Iš kitos pusės - nesunaikinus elektrinę Iranas jau po poros metų (o gal ir dar anksčiau) turės atominį ginklą. Ir tada pats Izraelio egzistavimas pakibs "ant plauko".

Taigi, visas šitas Artimųjų Rytų "mazgas" vis labiau veržiasi ir bet kada gali trūkti...

P.S. Beje, vidinė padėtis didžiosiose pasaulio imperijose: Rusijos, Kinijos, Indijos, JAV ir Jievrosojuzo, vis aštrėja, o trintis ir netgi atvira konfrontacija tarp labai įvairių visuomeninių grupių pastoviai auga.

Klimato kaitos iššauktas maisto kainų šuolis, dolerio ir euro nestabilumas, sparčiai artėjanti pasaulinė finansų bei ekonominė krizė, visų pirma ypač "aštriai" paveikia menkiau aprūpintus gyventojų sluoksnius bei nuskurdina vadinamąjį "vidurinįjį sluoksnį", ir jie vis labiau radikalizuojasi.

Visa tai, kartu su religiniais, rasiniais ir etniniais konfliktais vis labiau destabilizuoja vidinę padėtį visų šių imperijų viduje. Ir bet kada tai gali išsilieti į stambų masinį maištą, neramumus ar net kokiu nors ideologiniu pagrindu kilsiančią revoliuciją...

nerka dar, 2011 09 14 20:40
beja jai visi kaip lietuvei galvotu , rusai silpni tai jau senei kas nors butu ja uzpuoles, deja kiti nekvaili del to ir liudi dabar, nes pjoko jelcino laikai rusyne baiges ir ji nors is leto , bet juda pirmyn ,,,ne kaip kas trypcioja vietoj

nerka to nerka, 2011 09 14 20:29
as ir nerasau kad rusai super valstybe, bet kad ja gali nukariaut kas nors tai nesamone net jav puldama gautu;' teritoja didele be keliu oro salygos atsiaurios o ginklai taip pat vieni tarp geriausiu pasaulije, aisku mano nuomone rusai jai pultu kinus ar jav, irgi gautu malku,,,. tik niuansas toks kam rusam ka pult, o jie kai turi tiek istekliu gali visko tiketis bet tam pas juos yra atgrasymo atomine triada ,..kuria salies uzpuolimo atveju ju karineja doktrinoja numatyta panaudot

A, 2011 09 14 12:42
To Nerka, nenuvertink rusų, ginkluotės turi jie sočiai, o realiuose koviniuose veiksmuose vos vos nesiskaito, ta pati JAV Afganistane ir Irake gavo smarkiai į kaulus, taip ir nesugebėjo užvaldyti šių teritorijų, o kainavo milijardus popierėliais ir nežinia kiek autoriteto. Kinijai tai būtu per brangu, ypač žinant jos vidaus padėtį, kada nebeužtenka žmonių maitinti pažadais apie šviesų rytojų.
Kitas dalykas, Kinija šiuo metu daug ką tobulina su Rusijos pagalba,imti ir viską nutraukti, bei pasilikti tik ant savęs, nepanašu jog kinų nosiai.

To Nerka, 2011 09 13 23:09
Kada suprasi kad tavo Rusija senai nebe supervalstybė. Jie sudaužyt gali tik mumis arba kokius gruzinus. O šeip iš esmės rusams karinei dantis kuo toliau tuo labiau byra. Ir su kinais jiems nesilygint. Pažiūrėsim kas bus po karines reformos(pagal kaikuriuos liudna perspektyva) bet pagyvensim pamatysim, tik noriu pasakyt kad rusai senai nebe tokie kaip tam tavo damanske o ir kinu pajėgumas daug kartu išaugo.

nerka, 2011 09 13 18:08
paskutiniu metu ziuriu daugelis lietuviu mato sibire riedancius kinu tankus nezinau gal lietuviams su praplautom smegenelem to ir noretusi , bet mano akimis tai utopija,,. tarp siu saliu tai neimanoma kinu mentalitetas ne tas o ir rusai nepesti tokiu atveju kinam atomu kaltu nors gal ir to nereiktu butu kaip damanske 68 tais jai neklystu metais

Ed, 2011 09 12 22:09
Pries uzplustant komentaru lavinai uzbegsiu uz akiu ir pasisakysiu, kad straipsni perskaiciau ir likau patenkintas.

Kas liecia straipsni, su pateiktais scenarijais ir galimais futuristiniais variantais sutinku, taciau manau, kad jeigu ir Kinija taptu susprogdina ekonomine prasme, ji vidines savo problemas greitai pradetu paisyt uzsienio politikoje. Greiciau matytume riedincius tankus Sibire ar Rytuose nei Kinijos piliecius protestuojancius gatvese.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras