Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos ir Gruzijos karo 3-iosios metinės (6)

Stanislovas Stasiulis
2011 09 16

Prieš trejus metus vykęs Rusijos ir Gruzijos penkių dienų karas destabilizavo šalį, kuri sekė trijų Baltijos valstybių pavyzdžiu: siekė modernizuoti ir demokratizuoti valstybę ir tapti euroatlantinių organizacijų nare. Gruzija neteko penktadalio savo teritorijos, o jos planai prisijungti prie NATO artimiausiu metu sunkiai tikėtini. Pralaimėtojais galima laikyti ir Vakarus: jie nesugebėjo laiku užkirsti kelio šiam karui kilti ir apatiškai reagavo į karinius įvykius, vykstančius šalyje, kuri tapatina save su tais pačiais principais ir idealais. O Rusija, pripažinusi Abchaziją ir Pietų Osetiją nepriklausomomis valstybėmis, ir toliau didina karines pajėgas šiuose separatistiniuose regionuose ir veda informacinį karą prieš Gruziją bei jos vadovus.

Kita vertus, šis karas atskleidė ir Maskvai nepalankią tiesą. Jis parodė Rusijos ginkluotųjų pajėgų nesugebėjimą vesti šiuolaikinį karą, jos karinės technikos netinkamumą tokiam karui (masinis tankų gedimas Roki tunelyje, nesėkmingas ryšių tarp kariaujančių dalinių palaikymas ir t. t.) ir karinės vadovybės nesugebėjimą vadovauti realiems karo veiksmams. Kartu galima teigti, kad nors Rusijos vadovai dažnai mėgsta pabrėžti savo „privilegijuotą“ padėtį šalies kaimynystėje, vis dėlto Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo nepalaikė nė viena Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė ar kita strateginė partnerė regione. Tai rodo, kad Rusijos pozicijos „artimajame užsienyje“ nėra tokios stiprios, kokių ji norėtų.

Šiandien, praėjus trejiems metams nuo Rusijos ir Gruzijos karo, šį karą galima būtų laikyti dar vienu įšaldytu konfliktu. Dabartinė konflikto situacija nejuda iš vietos, o Šveicarijos tarpininkaujamos derybos neduoda jokių vaisių. Taip pat sumažėjo Vakarų dėmesys Gruzijai, jis šiuo metu yra sutelktas į pasaulinę finansų krizę ir revoliucijų bangą, kilusią arabų pasaulyje. Išimtimi galėtume laikyti JAV Senato šią vasarą priimtą rezoliuciją, kurioje pasisakoma už Gruzijos teritorinį vientisumą, o Rusijos karinės pajėgos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje yra laikomos šių regionų okupacija. Panaši išvada daroma ir Tarptautinių krizių grupės (International Crisis Group) ataskaitoje: joje pažymima, kad nuo Rusijos ir Gruzijos karo praėjus trejiems metams dvišaliai Maskvos ir Tbilisio santykiai nepajudėjo iš vietos, o Vakarų valstybės raginamos ir toliau spausti Maskvą, kad ji laikytųsi ugnies nutraukimo sąlygų, išvestų savo karius iš Abchazijos bei Pietų Osetijos ir leistų sugrįžti pabėgėliams.

Iš esmės dabartinė padėtis Gruzijoje primena tą, kurioje valstybė atsidūrė po 1990–1993 metais vykusių ginkluotų konfliktų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Po 1990–1992 m. konflikto Pietų Osetijoje Gruzija buvo priversta sudaryti taikos palaikymo pajėgas ne tik iš Gruzijos ir Pietų Osetijos taikdarių, bet ir įtraukti į jas Rusijos „taikdarius“. Toks pat scenarijus kartojosi ir po 1992–1993 m. konflikto su Abchazija. Rusija šių konfliktų akivaizdoje prisiėmė „tarpininkės“ vaidmenį, skatino konfliktiškuose regionuose dar didesnes nepriklausomybės ir atsiskyrimo nuo Gruzijos nuotaikas ir atmesdavo visus Tbilisio siūlomus konfliktų sprendimo būdus. Vienintelis skirtumas, atsiradęs po 2008 m. karo, yra tai, kad Rusija Abchaziją ir Pietų Osetiją pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

Panašios pozicijos Maskva laikosi ir Ženevoje vykstančiose derybose, kuriose, be Gruzijos, Rusijos, Pietų Osetijos ir Abchazijos, dalyvauja ir Jungtinių Tautų, ES, JAV, ESBO atstovai. Reikia pažymėti, kad iš pradžių Gruzija nesutiko dalyvauti derybose, jeigu jose bus atstovaujamos Abchazija ir Pietų Osetija, tačiau Rusijai pavyko pasiekti, kad šios „valstybės“ taptų jų dalyvėmis. Vieninteliu šių derybų laimėjimu kol kas galima laikyti tai, kad Gruzijos pasienyje su Rusijos remiamomis Abchazija ir Pietų Osetija sumažėjo ginkluotų incidentų skaičius, tačiau susitarimas saugumo klausimais vargu ar bus greitai pasiektas.  Anot „Jamestown Foundation“ eksperto Vladimiro Socoro, tokia derybų eiga truks dar ilgą laiką, nes Europos Sąjungos atstovai siekia, kad derybos neturėtų įtakos ES ir Rusijos santykiams, o Abchazijos ir Pietų Osetijos atstovų dalyvavimas suteikia Maskvai du papildomus balsus. Visi klausimai, susiję su 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d. paliaubų susitarimuose prisiimtų įsipareigojimų vykdymu ir savo karių išvedimu, Rusijos atstovų yra atremiami argumentu, kad Abchazija ir Pietų Osetija yra nepriklausomos valstybės ir turi tai spręsti pačios.

Situacija galėtų pasikeisti, jei užsimegztų tiesioginės derybos tarp Gruzijos iš vienos pusės ir Abchazijos bei Pietų Osetijos – iš kitos. Tbilisis jau žengė pirmąjį žingsnį: praėjusiais metais pristatė Valstybinę strategiją dėl okupuotų teritorijų. Joje numatomas platus bendradarbiavimas ekonomikos, humanitarinėje, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, žmogaus teisių srityse. Pagrindiniu strategijos tikslu nurodoma Abchazijos ir Pietų Osetijos demilitarizacija, neutralumo zonos sukūrimas padedant tarptautinių organizacijų stebėtojams. Po visų šių veiksmų turėtų sekti trišalės derybos tarp Tbilisio, Suchumio ir Cchinvalio, kuriose būtų nuspręstas tolesnis Abchazijos ir Pietų Osetijos statusas Gruzijos sudėtyje. Kita vertus, vargu ar šioje strategijoje numatyti tikslai bus įgyvendinti, kol Rusija nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, o nuo Gruzijos atsiskyrusių regionų vadovai gauna paramą iš Kremliaus.

Apibendrinant galima teigti, kad praėjus trejiems metams nuo karo situacija šiame Pietų Kaukazo regione nelabai pasikeitė. Rusija, nesilaikydama 2008 m. sudarytų paliaubų sąlygų, ir toliau plečia savo karines bazes okupuotuose Gruzijos regionuose ir tokia padėtis jai leidžia vaidinti lemiamą vaidmenį sprendžiant Abchazijos ir Pietų Osetijos ateitį. O sumažėjęs Vakarų dėmesys šiam regionui taip pat sudaro prielaidas, kurios Gruzijos balsą šio konflikto sprendime dar labiau susilpnina.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras