Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos ir Gruzijos karo 3-iosios metinės (6)

Komentarai:

Žygeivis, 2011 09 18 16:43
Įdomi medžiaga - patariu paskaityti tiems, kas domisi šiuo karu:

Karinių veiksmų tarp Rusijos ir Gruzijos 2008 m. rugpjūtį chronologija

Михаил Барабанов, Антон Лавров, Вячеслав Целуйко. Танки августа. Центр анализа стратегий и технологий Москва, 2009

http://www.litmir.net/bd/?b=128743

Visas tekstas atsisiuntimui .pdf formate
www.cast.ru/files/the_tanks_of_august_sm.pdf

Skaitymui
http://www.ixbook.net/read_tanki_avgusta_sbornik_statej_id31934.html

Reziume - http://www.globalaffairs.ru/book/n_14685

Žygeivis - A, 2011 09 18 15:48
Ir kas gi tau neaišku? :)

Visos valstybės turi savo geopolitinius interesus ir juos vienaip ar kitaip įgyvendina...

O Tautų amžina teisė į savo nepriklausomų valstyių sukūrimą savo istorinėse-etninėse žemėse, deja, yra tik teorinė, o praktikoje tenka panaudoti pačius įvairiausius metodus ir įsigyti realių tvirtų sąjungininkų, kurie padėtų tą nepriklausomybę iškovoti.

Abchazams šiuo požiūriu nepasisekė - jų natūraliu sąjungininku tapo Rusijos imperija, kuri savo laiku išnaikino ir daugybę abchazų, ir jų artimiausių giminaičių, o jų žemes užgrobė ir prijungė prie imperijos (pvz., tas pats Soči ir jo apylinkės).

Kosovo albanams pasisekė labiau - jiems padėjo JAV ir NATO, kurie nepretenduoja užgrobti jų žemes ir jas kolonizuoti.

Kalbant apie taip vadinamą Pietų Osetiją, tai čia apskritai nėra jokios istorinės osetinų žemės - čia dabar gyvenantys keliolika tūkstančių osetinų yra palikuonys kolonistų, kuriuos į šias vietas iš Šiaurės Kaukazo perkėlė carinės Rusijos valdžia tam, kad sukurtų savo karinį anklavą kovai su maištingais gruzinais.

A, 2011 09 17 21:46
Įdomu, o kodėl staiga derybose norima pradanginti osetinus ir abchazus? Juk akivaizdu jog tuose regionuose gyvena nemažai kitaip mąstančių žmonių, aišku gal būt JAV kaip visada - kvailiai, kurie nesupranta jog gyvenantys vienoje valstybėje nėra tos pačios nuomonės. Bet ir Europoje nemažai šalių pamiršta, nors dėl kažkokių Kosovo ar Palestinos teroristų derybose išskėtę rankas laukia, ir dar bučiuoja jiems rankas, jei jie be grasinimų kalba.

Žygeivis, 2011 09 17 01:28
Keistumų tame kare tikrai daug...

Ir pats įdomiausias, kodėl gruzinai iš pat pradžių nesusprogdino Roki tunelį - juk tai buvo absoliučiai akivaizdu kiekvienam, žinančiam tą regioną.

Taip pat ir dar krūva kitų grynai karinių klausimų, pvz. susijusių su Rusijos karinėmis bazėmis Armėnijoje (juk reikėjo iš anksto pasiųsti diversantus ir susprogdinti ten buvusius lėktuvus, sugadinti pakilimo takus ir įrangą).

Apskritai, toks įspūdis, kad Gruzija buvo įsitikinusi, jog Rusija nesikiš.

Todėl esminis klausimas - kodėl Gruzijos vadovybė taip manė?

Beje, labai jau panašus scenarijus, kaip ir išprovokuotas Irako įsiveržimas į Kuveitą, kada JAV pasiuntinys įtikino Sadamą Huseiną, kad JAV tam neprieštaraus...

Concorde, 2011 09 16 15:25
Keista, kaip rusu taikdariai nesugebejo sutramdyti to smurto proverzio, po kurio i regiona reikejo siusti gruzijos policija, o dar veliau ir kariuomene. Tiesiog keista

akhba, 2011 09 16 11:58
Juokinga net galvoti kad tos teritorijos bus kada nors Gruzijos dalimi kaip jos gali buti Gruzijos dalimi kai Saakasvilis apsaude Shinvali is gradu keista kad Hagos tribunolas nenuteiose jo kaip karo nusikaltelio

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (95)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras