Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Azijos „tigro“ šuolis į Rytų Europą (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 09 28

Kinijai jau neužtenka užkariauti Tolimuosius Rytus, Azijos kaimynes, ji, kaip praneša Rusijos žurnalas „Vlast“, siekia įsitvirtinti šalyse, kurias Maskva tradiciškai laiko savo įtakos zona – Ukrainoje ir Baltarusijoje. Pekinas pradėjo investuoti į šių posovietinių šalių ekonomiką.

Kinija superka Baltarusiją

Praėjusią savaitę Minske apsilankė Visos Kinijos liaudies atstovų susirinkimo pirmininkas U Bangas. Tai nebuvo plačiai reklamuotas vizitas, tačiau labai naudingas ekonominių problemų turinčiam A. Lukašenkos režimui. Kinija suteiks Baltarusijai lengvatinį 1 mlrd. dolerių kreditą ir 11 mln. dolerių vadinamąjį „grantą“ (konkursinį finansavimą). Ši paskola, kuri trimis srautais bus suteikta iki metų pabaigos, taip įkvėpė A. Lukašenką, kad jis po vizito džiaugėsi, jog „Pekinas Minską parėmė draugišku petimi“, nes „lengvatiniai kinų kreditai ir tiesioginės investicijos padės modernizuoti Baltarusijos ekonomiką, įdiegti pažangias technologijas ir inovacijas“.

Specialistų tvirtinimu, šiomis lėšomis bus finansuojami bendri Kinijos ir Baltarusijos projektai: statoma Vitebsko HE ant Vakarų Dvinos upės, gamykla Gomelio srityje, modernizuojamas Dobrušo celiuliozės fabrikas, kuriama Baltarusijos palydovinio ryšio sistema, bendras industrijos parkas. Vizito metu Kinijos parlamento vadovas ir Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius pasirašė susitarimą dėl finansinio bendradarbiavimo privatizavimo ir Kinijos investicijų pritraukimo srityse 2011–2013 metais. Kitaip sakant, rašo rusų žurnalas, Kinijos investicijos dalyvaus baltarusių aktyvų privatizavime, ir tam sukurta tarptautinė teisinė bazė.

Laikraštis „Rossijskaja gazeta“ patikslina, kad Kinija gaus pirmenybę įsigydama maždaug 30–40 proc. Baltarusijos naftos pramonės įmonių likvidžių akcijų. Tokią dalį ji turės statydama kalcinuotosios sodos gamyklą, kurios našumas bus 300 tūkst. tonų sodos per metus, taip pat dalyvaudama azoto gamybos komplekso statyboje ir įmonės „Polimir“ komplekso rekonstrukcijoje.

Kreditai išgelbės ekonomiką?

Suprantama, kad Maskva jautriai reagavo į šį kontraktų paketą. Rusija ne kartą pareiškė ketinimus dalyvauti Baltarusijos įmonių privatizavime, ypač suteikiant kreditus Minskui. Tačiau dviejų formalią sąjungą sudariusių valstybių trintis 2009–2010 m. tik sukeldavo tai pieno, tai dujų, tai naftos karus, o dar neaišku, kokiomis batalijomis ir kokiame fronte baigsis šie metai.

Kinijos parlamento pirmininkas Minske bandė žengti koja į koją su A. Lukašenka, teigdamas, kad ekonominius sunkumus Baltarusijoje sukėlė ne vidinės priežastys, o išorės veiksniai – griežtos ekonominės JAV ir visų Vakarų sankcijos. Be to, „Baltarusija susidūrė su tam tikrais sunkumais dėl pasaulinės ekonominės krizės“, – kinų atstovą cituoja laikraštis „Rossijskaja gazeta“. U Bangas atvirai išreiškė dėkingumą už Minsko paramą Taivano ir Tibeto klausimu ir pagyras Pekinui dėl žmogaus teisių, priduria laikraštis „The Financial Times“.

Tai jau antras didžiulis kreditas Baltarusijai per pusmetį. Anksčiau Eurazijos ekonominė sąjunga (EvrAzES) suteikė 3 mlrd. dolerių paskolą skoloms padengti, o derybos dėl TVF pagalbos užsitęsė. Kiniško kredito palūkanos mažesnės negu partnerių iš EvrAzES Antikrizinio fondo (4,1 proc.) – nesiekia ir trijų procentų. Rugsėjį Baltarusijos finansų ministras Andrejus Charkovecas pareiškė, kad taip Baltarusija padengs biudžeto deficitą, be to, išleis savo euroobligacijas.

Rusijos laikraštis primena, kad, norėdamas gauti TVF kreditą, Minskas nuo rugsėjo 14 d. perėjo prie baltarusiško rublio („zuikučio“) laisvos rinkos kurso. Tokiomis sąlygomis per pirmąją valiutų biržos prekybą Minske Baltarusijos rublio kursas dolerio atžvilgiu siekė 8600 rublių už 1 dolerį ir 12 100 rublių už 1 eurą. Tai reiškia, tvirtina ekspertai, jog A. Lukašenką tarptautinės organizacijos verčia devalvuoti rublį, kad šis galėtų pretenduoti į solidžią Vakarų paramą. O spauda praneša, kad Baltarusijos užsienio skola didėja, kainos nepaprastai kyla, o nacionalinė valiuta tuoj visiškai praras savo vertę.

Kinai užplūdo ir Ukrainą

Ukraina taip pat atsidūrė Kinijos akiratyje. Šių metų liepą Kijeve lankėsi Kinijos prezidentas ir Komunistų partijos generalinis sekretorius Hu Jintao. Susitikimo su Ukrainos prezidentu V. Janukovyčiumi metu buvo pasirašyta strateginės partnerystės deklaracija (tokią turi pasirašiusios tik Kazachstanas ir Rusija), susitarta dėl 2 mlrd. dolerių injekcijos į Ukrainos ekonomiką. Iki 2012 m. pabaigos kreditų suma išaugs iki 10 mlrd. dolerių. Tai bus investicijos į greitojo geležinkelio iš Kijevo į Borispolio oro uostą tiesimą, energetikos, kitų pramonės įmonių statybą, kinus taip pat domina Ukrainos karinės pramonės kompleksas.

Pasak žurnalo „Vlast“, Kijevas iš tikrųjų stengiasi stiprinti Kinijos karinį potencialą. Pavyzdžiui, padedant Ukrainai kinai stato pirmąjį lėktuvnešį, kuris restauruojamas iš sovietinio laivo „Variag“. Pekinas jį nusipirko dar 1998 m. už 20 mln. dolerių, o jau šių metų rugpjūtį laivas išplaukė į bandomąjį reisą po Geltonąją jūrą. Jis bus aprūpintas dujų turbinomis DN80, kurios gaminamos pagal Ukrainos licenciją Charbino gamykloje. Kinija taip pat užsakė kitų Ukrainos technologijų statomiems lėktuvnešiams.

Kinijos investicijos į Ukrainą auga tokiu tempu, kad Pekinui nėra problemų teikti Kijevui labdarą. Štai 2009-ųjų liepą, čia viešint aukštai kinų delegacijai, tuometinei premjerei Julijai Tymošenko svečiai įteikė neatlygintinos paramos čekį, kurio vertė 25 mln. juanių (apie 3 mln. dolerių), informavo portalas „RBK-Ukraina“. Gal tai buvo ir ne tokia svari dovana (juk tada Ukrainos skola sudarė 12,3 mlrd. dolerių), bet nuolatinis Kijevo ir Pekino flirtas labai erzina Maskvą, kuri negali panaudoti visų savo kozirių prieš šią šalį naujame dujų ir naftos kare.

Rusija – apsuptyje

Kodėl didėja Kinijos susidomėjimas buvusiomis posovietinėmis respublikomis? JAV riboja naujausių kiniškų technologijų eksportą į Vakarų šalis. Pekinas aktyviai ieško naujų rinkų. Antai jis pristabdė pagalbą bėdų ištiktai euro zonai. Šią savaitę Kinijos centrinio banko vadovas Zhou Xiaochuanas, kalbėdamas apie paramą Graikijai ir ES, pareiškė, kad kol kas Pekinas susilaiko. „Dar per anksti nuspręsti, kaip besivystančios ekonomikos gali padėti euro zonai įveikti skolų krizę, nes įvykdytos ne visos reformos. Iš pradžių reikia pažiūrėti, ar euro zonos valstybės įgyvendins tas reformas, dėl kurių susitarė liepos 21 d.“, – sakė Z. Xiaochuanas.

Kita vertus, dėl ekonominės krizės kiniškų prekių paklausa Amerikoje ir Europoje krinta, nors gaminiai, pažymėti etikete „Made in China“, dėl savo pigumo tebėra užkariavę pasaulį. Todėl Pekinas rado išeitį: siūlydamas investicijas labiausiai nualintiems ūkiams, jis stato strateginius objektus ir taip įsiterpia į tų valstybių infrastruktūrą.

Dabar Kinija pradeda naują manevrą – integruojasi į NVS vakarinį sparną. Didžiulės Ukrainos ir Baltarusijos rinkos teikia nemažų galimybių. Galbūt jos taikinys ne tiek Rytų Europos šalys (tarp jų ir Lietuva), o labiau ES ir Rusija, kuri patenka į savotišką kinišką apsuptį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras