|
Politiniai Lotynų Amerikos sprendimai
2011 09 29

Kai Jungtinės Tautos balsavo už tai, kas yra žinoma kaip savotiškas padalijimas, ir prieš 64 metus sukūrė Izraelio valstybę, o vėliau suteikė jai visavertę narystę, keletas Lotynų Amerikos šalių, pvz.: Brazilija, Salvadoras, Argentina, Kolumbija, Čilė, Hondūras, susilaikė, o Kuba balsavo prieš šį svarbų sprendimą. Meksika taip pat susilaikė, bet po kelių mėnesių balsavo už Izraelio priėmimą į Jungtines Tautas. Vėliau pripažinusi šią valstybę Meksika pabrėžė nacionalinio intereso svarbą, o ne susiskaldymus, kurie Artimuosiuose Rytuose atneša tik nesusipratimus.
Ateinančiomis savaitėmis dauguma Lotynų Amerikos valstybių balsuos už Palestinos valstybingumo pripažinimą, tačiau yra ir manančių kitaip. Šis klausimas nėra pats lengviausias JT Saugumo Tarybai, nes kai kurios valstybės jau pripažino Palestiną, bet dar nebalsavo, kad jai būtų suteiktas JT stebėtojos statusas. Norint tapti visaverčiu JT nariu, Saugumo Taryba turi rekomenduoti tokį žingsnį Generalinei Asamblėjai ir taip prasideda ilgas biurokratinis mechanizmas. Bet kuriuo atveju politiniai padariniai nustelbia teisinius ir biurokratinius klausimus.
Brazilija pareiškė, kad ketina paremti Palestiną, o Kolumbija planuoja susilaikyti. Vis dėlto dauguma Lotynų Amerikos šalių, ko gero, parems Palestinos vyriausybę. Žydų bendruomenė Jungtinėse Valstijose bei prezidento Barako Obamos administracija stengiasi įtikinti Čilę ir Meksiką, kad nieko nebus pasiekta bandant izoliuoti Izraelį, o kartu ir Jungtines Valstijas. Iš tikrųjų, nedaug kas realiai pasikeistų net ir visuotinai pripažinus Palestinos valstybingumą, jeigu Izraelis ir Jungtinės Valstijos su tuo nesutiks. O štai Meksika ir Čilė gali prarasti svarbius sąjungininkus.
Trumpai tariant, jau prieš pusę amžiaus regionas niekada nekalbėjo vienu balsu, ypač sprendžiant svarbias problemas. Ir dabar dauguma Lotynų Amerikos šalių neturi principingos pozicijos: už ar prieš Izraelį, už ar prieš palestiniečius. Vietoj to jos siekia naudos, jų nuostatos priklauso nuo įgyjamos įtakos. Lotynų Amerikai trūksta patvarių įsitikinimų, ypač formuojant poziciją tarptautiniais svarbiais klausimais (dėl neskraidymo zonos virš Libijos ir šios šalies civilių žmonių apsaugos arba krizės Sirijoje).
Dabar Europa ir Amerika stengiasi įvesti Jungtinių Tautų mandatą turinčias sankcijas Sirijos prezidentui Bašarui Asadui, o tai kenkia BRICS valstybėms, todėl jos paskelbė daug pranešimų, kad Sirija nėra Libija ir kad BRICS neleis dar vienos Vakarų intervencijos, galėsiančios pasiekti režimo pokyčių įvairiose arabų valstybėse, kur žmonės paprasčiausiai nusivylę vietiniu diktatoriumi.
Vienas žmogaus teisių gynėjas yra pasakęs: Jie baudžia Sirijos žmones, nes yra nepatenkinti, kad NATO turėjo mandatą ginti civilius Libijoje, o pavertė jį mandatu keisti režimą. Visuotinės ekonomikos svarba vis didėja, todėl Lotynų Amerika siekia įtakingesnio vaidmens pasaulyje. Vis dėlto svarbu ne tik pats siekis, bet ir priemonės.
Pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |